Medikai pastebi, kad šaltuoju metų periodu žmonės gerokai sumažina išgeriamo vandens kiekį. Kelis mėnesius trūkusi sezoninė dehidratacija pavasarį ima demonstruoti pasekmes. Inkocentro vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė atkreipia moterų dėmesį į dirgliosios šlapimo pūslės paūmėjimą.

Daiva Ausėnaitė

Dehidratacija ir šlapinimasis

Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktose mitybos rekomendacijose ne taip seniai atsirado 8 stiklinės vandens. Pakankamas vandens kiekis užtikrina reikiamą medžiagų apykaitą, maisto medžiagų pasisavinimą bei šalinimą. Specialistai sako, jog tos 8 vandens stiklinės – tai suapvalintas skaičius. Tiksliau reiktų skaičiuoti taip: vienam žmogaus ūgio centimetrui kasdien būtini 10 mililitrų vandens. Tad 1,6 m. ūgio moteriai reikėtų išgerti 1,6 litro vandens, o 2 metrų ūkio vyrui – 2 litrus vandens.

Žiemos metu, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, labiau norisi šiltų gėrimų. Dažniausiai gurkšnojama arbata ar kava. Tai gėrimai, kurie nėra priskiriami prie per dieną gaunamų skysčių, priešingai, jie pasižymi skystį iš organizmo išvarančiomis savybėmis. Jei per dieną išgeriami 2 puodeliai kavos ir 4 arbatos – per dieną visai negaunama reikiamų skysčių.

Kai yra išgeriamas reikiamas kiekis vandens, per dieną šlapinamasi iki 8 kartų (kartais dar 1 kartą nakties metu) – toks yra sveiko šlapinimosi dažnis. Jei moteris eina pasišlapinti kas valandą – tai jau per dažnai.

Dirgli šlapimo pūslė

Būtent pavasarį penktadalis moterų gali pajusti, jog norisi dažniau šlapintis ar šlapintis tapo nemalonu. Tai susiję su tuo, jog 22 proc. moterų turi dirgliosios pūslės sindromą. „Jis pasireiškia tuo, kad moteris staiga užsinori pasišlapinti ir tas noras yra toks stiprus, jog sunku šlapimą nulaikyti. Pavyzdžiui, moteris skuba namo, užeina tas staigus noras tuštintis, ji bando tai valdyti ir kai jau rakina duris, tada gali išbėgti keli lašeliai šlapimo ar įvykti net pilnas pasišlapinimas“, – aiškina J. Misevičienė.

Pasak specialistės, per mažas išgeriamo skysčio kiekis šį mechanizmą tik sustiprina. „Dėl mažo skysčio kiekio, šlapimas darosi tirštesnis, jis tamsėja. Jo koncentracija labiau dirgina šlapimo pūslę ir nors paties šlapimo būna labai nedaug, tačiau noras šlapintis būna labai stiprus. Net ir nedidelis tokio šlapimo kiekis vis kelia norą šlapintis, todėl moteriai ima atrodyti, kad ji į tualetą eina dažniau nei įprastai“, – sako J. Misevičienė.

Anot J. Misevičienės, pavasarį jų kabineto duris vis dažniau praveria moterys, kurios nusprendžia, kad turi rimtų šlapinimosi sutrikimų. Jos ieško atsakymų ir patarimų, kaip toliau gyventi. Išsamaus pokalbio metu tampa aišku, kad atsiradę skundai yra susiję su žiemos dehidratacija. Pasak VšĮ Inkocentro slaugytojos Jolitos Šukienės, yra nemažai priemonių, kurios gali pagerinti moters būklę, bet pati svarbiausia rekomendacija – gerti daugiau vandens.

Pavasariniai skundai

Pavasarį ginekologai dažnai girdi du apsilankiusių moterų skundus – ten peršti ir norisi dažnai šlapintis. Pasak Inkocentro vadovės J. Misevičienės, tas moterų minimas „peršti“ irgi susijęs su vandens stygiumi.

„Įsivaizduokime moterį, kuri 3 mėnesius nesuteikė organizmui tiek skysčių, kiek jam reikia. Jei ji priklauso tam penktadaliui, kurios turi dirglę šlapimo pūslę, po kiekvieno lytinio akto ji jaus diskomfortą. Jei geriama per mažai skysčių, grėsmingos bakterijos nėra pašalinamos iš lytinių organų sistemos. Lytinio akto metu vyras gali mechaniškai kai kurias bakterijas nustumti gilyn į šlaplę. Ir taip sukuriamos sąlygos formuotis įvairiems uždegimams, pradedant šlapimo takų, baigiant makšties“, – aiškina Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Ji pataria moteris, ypač jau gimdžiusioms, vartoti daugiau skysčių ir būtinai pasišlapinti po lytinio akto. „Jeigu nesmagu ar nepatinka šaltas vanduo, galima gerti šiltesnį vandenį. Po pietų galima išgerti kmynų arbatos – ji puikiai padės susitvarkyti su pilvo pūtimu, kuris atsiranda po sotesnių pietų. Esant dirgliai šlapimo pūslei moteris neretai kamuoja dar vienas labai nemalonus skundas – šlapimo nelaikymas lytinio akto metu. Todėl kartais moterys nusprendžia, kad tai dėl skysčių ir nustoja juos vartoti jau po pietų. Tai labai klaidingas sprendimas. Šlapimo nelaikymas lytinio akto metu nesusijęs su išgeriamu kiekiu vandens. Jis susijęs su šlapimo pūslės dirglumu, kuris stiprėja dėl vandens stygiaus. Po lytinio akto būtina pasišlapinti, kad kartu su šlapimu būtų pašalintos bakterijos ir neatsirastų galimybė formuotis infekcijoms“, – pataria Inkocentro specialistė.

Protingas sprendimas

Sąmoningų mamų bendruomenės įkūrėja Giedrė Veličkienė turi savo receptą, kaip išgerti reikiamą kiekį skysčių. „Vadovaujuosi Ajurvedos dienos ritmu, todėl keliuosi anksti, apie pusę šešių. Dvi valandas skiriu kūno priežiūrai, meditacijai, mankštelei. Per tą laiką išgeriu beveik 2 litrus vandens, nes ryte labiau norisi gerti. Be to, ryte organizmui sveika prasivalyti nuo teršalų, kurie susikaupia per naktį. Dienos metu ne visuomet yra laiko ir galimybių atsigerti vandens, todėl ryte išgėrus daugiau vandens, esu rami dėl per dieną gaunamų skysčių kiekio“, – sako Giedrė Veličkienė.

Dar keli patarimai, kurie apsaugos nuo dirgliosios pūslės paūmėjimų ir šlapimo takų infekcijų:

• 2-3 kartus per dieną išgerkite po stiklinę spanguolių sulčių.
• Kartą į savaitę galima išgerti stiklinę meškauogių lapų arbatos.
• 6 stiklines šalto vandens pakeiskite 6 stiklinėmis šilto vandens.
• Per dieną išgerkite ne daugiau kaip 1 puodelį kavos ar juodos arbatos.
• Bent kartą per dieną skirkite 1 minutę Kėgelio pratimams – sutraukite ir atleiskite dubens dugno raumenis 15 kartų.
• Nusistatykite laikrodį ir šlapintis eikite ne rečiau kaip kas 2 valandas, vėliau laiką tarp šlapinimųsi stenkitės ilginti.