Baigiantis 2015 metams, vos ne dieną prieš paliekant postą, buvusi ministrė R. Šalaševičiūtė padėjo parašą po nutarimu kurti darbo grupę, kuri parengs veiksmų planą, kaip pagerinti žmonėms, turintiems šlapimo nelaikymą, priemonių prieinamumą. Darbo grupė 2016 m. kovo 17 d. susirinko į pirmąjį posėdį. Posėdžio pirmininkas Zdislav Skvarciany, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius, kvietė susirinkusiuosius nusistatyti tikslus, uždavinius, dar kartą įsivardyti esamą situaciją, kad būtų aiški tolimesnio darbo kryptis. Praėjus 3 mėnesiams, minint Tarptautinę inkontinencijos dieną surengtoje spaudos konferencijoje Z. Skvarciany pristatė darbo grupės nuveiktus darbus.

 

Analizė parodys galimybes

Pasak Z. Skvarciany, šiemet sudarytos darbo grupės pagrindinis tikslas yra išanalizuoti ir išnagrinėti priemonių prieinamumą, tai leistų suprasti, kur yra spragos ar netinkamas lėšų panaudojimas bei atrasti didžiausio poreikio slaugai žmonių grupes. „Taip pat darbo grupė turi priimti nemažai sprendimų. Juk šlapimo nelaikymas yra ne tik medicininė, tačiau ir socialinė problema. Džiaugiuosi, kad darbo grupėje yra mokslininkai, medikai, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, pacientai. Visi kartu bandome analizuoti esamą situaciją ir ieškome sprendimų situacijai gerinti. Vienas iš tokių klausimų, kurį mes turime spręsti, kaip sistemiškai padėti žmonėms, turintiems šlapimo nelaikymą”, – kalbėjo Z. Skvarciany.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs darbo grupės vadovas sakė, jog šlapimo nelaikymas daro labai didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei, todėl būtina pasirūpinti tinkamu gydymu ir slaugos priemonėmis. „Kalbant apie gydymą, didelių problemų nėra, yra naujų operacinių metodų, kurių galėtų būti daroma daugiau. Kitas dalykas – slaugos priemonės. Jų kompensavimui buvo išleista virš 5 milijonų. Mūsų tikslas panagrinėti, kaip galima būtų pagerinti priemonių prieinamumą. Mes judame link susitarimo, jog slaugos priemones žmonės turėtų gauti nepriklausomai nuo turimos diagnozės. Dabar šlapimo priemonių kompensavimas surištas su tam tikromis diagnozėmis, taip atsiranda nemažos grupės pacientų, kurie turi šlapimo nelaikymą, tačiau negauna kompensacijos nei vienai šlapimą sugeriančiai priemonei įsigyti. Mano giliu įsitikinimu, jeigu yra šlapimo nelaikymas, vadinasi, reikia žmogui padėti. Yra įsakymas 2000 m., kur neįgalumą ir specialiuosius poreikius turintys asmenys dar gauna šlapimą sugeriančių priemonių kompensaciją, nors jiems mokamos lėšos slaugai. Manau, reikia tą peržiūrėti. Turime sistemiškai pažiūrėti, kaip galima būtų „atsirišti” nuo kitų diagnozių bei iš kur galėtume gauti lėšų”, – kalbėjo specialistas.

Jau pirmo posėdžio metu Z. Skvarciany ragino pasiūlyti vaistų kompensavimo komisijai, kad kiekvienu atveju atskirai būtų svarstoma, kiek ir kokių įklotų asmeniui reikia. „Galima būtų sudaryti schemą, kai iš tos pačios pinigų sumos galima pirkti skirtingų įklotų skirtingą kiekį. Taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar asmeniui nustatyti specialieji poreikiai, ar ne. Be to, skiriamos priemonės turėtų būti pateikiamos atskirame sąraše, ne kartu su vaistais“, – tuomet kalbėjo Z. Skvarciany.

 

Taupant iš tiesų išleidžiama daugiau

Pasak spaudos konferencijoje kalbėjusio Z. Skvarciany, PSDF visuomet daugiau dėmesio skiria gydymo klausimams. „Šlapimo nelaikymas  yra įvairias gyvenimo sferas paliečianti problema. Nors žmogui skiriame kompensaciją medicininei priemonei įsigyti, tačiau tuo pačiu mes geriname jo gyvenimo socialinį aspektą. Kai jis gerai kontroliuoja šlapimą, aplinkiniai neužuodžia nuo jo sklindančio kvapo, žmogus gali dirbti, mokytis, būti socialiai aktyviu visuomenės piliečiu. Tad, manau, kad sprendžiant šlapimą nelaikančių žmonių slaugos ir gydymo problemas, būtinai turi veikti visos suinteresuotos pusės. Turi būti trijų pusių bendradarbiavimas: Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei pacientų. Tai leistų atrasti didesnes priemonių kompensavimo galimybes.Taip pat manau, kad reikia įvertinti šlapimo nelaikymo laipsnius ir pagal juos organizuoti pagalbos teikimą. Reikėtų atsižvelgti į sunkesnius šlapimo nelaikymo atvejus, kad lėšos iš karto keliautų jiems padėti”, – kalbėjo darbo grupės vadovas Z. Skvarciany.

Kad inkontinencijai spręsti trūksta priemonių ir lėšų buvo sutarta dar pirmojo darbo posėdžio metu. Būtent tai tampa didžiausiu šios grupės iššūkiu ieškant sprendimų, kaip pagerinti slaugos priemonių prieinamumą.

VšĮ Inkocentras vadovės Jurgos Misevičienės teigimu, šios problemos sprendimui pradžiai reikėtų bent 4 milijonų eurų (tuo atveju, jei būtų įtraukiamos trys naujos diagnozės).

 

• Kas mėnesį asmuo, nelaikantis šlapimo, išleidžia nuo 45 – 100 eur šlapimą sugeriančioms priemonėms.
• Vienam pacientui kompensuojant nors 1vnt/parą šlapimą sugeriantį gaminį, išlaidos vienam asmeniui būtų 142,35 Eur/m.
• Alzheimerio ligai bei demencijai 2,5 mln.Eur/m.
• Parkinsono ligai 1,2 mln. Eur/m.
• Prostatos vėžiui 239 tūkst. Eur/m.
• Viso 3,93 mln. Eur/m.

 

Tačiau, atlikus skaičiavimus, buvo pastebėta, kad šalies biudžetas kiekvienais metais praranda maždaug 118 milijonų eurų vien dėl to, kad darbingo amžiaus asmenys, turintys inkontinencijos problemų, negali dirbti, nes jiems nesuteikiamos tinkamos priemonės, galinčios užtikrinti jų darbingumą.

 

• Kas mėnesį asmuo, nelaikantis šlapimo, išleidžia nuo 45 – 100 eur šlapimą sugeriančioms priemonėms.
• Vienam pacientui kompensuojant nors 1vnt/parą šlapimą sugeriantį gaminį, išlaidos vienam asmeniui būtų 142,35 Eur/m.
• Alzheimerio ligai bei demencijai 2,5 mln.Eur/m.
• Parkinsono ligai 1,2 mln. Eur/m.
• Prostatos vėžiui 239 tūkst. Eur/m.
• Viso 3,93 mln. Eur/m.

 

 

Geros naujienos

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktoriaus Zdislavo Skvarciany, per kelis darbo grupės posėdžius buvo priimtas sprendimas dėl kateterių skaičiaus didinimo. „Galiu patikinti, kad dar šiemet bus kompensuojamas didesnis skaičius kateterių, ligonių kasos skaičiuoja, koks skaičius tai galėtų būti. Diskutavome apie 50-60 vnt. per mėnesį. Norime, kad šis pokytis įvyktų dar šiemet. Dėl sauskelnių irgi vyksta skaičiavimai. Ir dar svarstom apie galimybę pačiam pacientui pasirinkti norimą priemonę. Tada būtų tikrai racionalesnis priemonių ir lėšų naudojimas”, – kalbėjo Z. Skvarciany.