Prostatos ligos – subtilus reikalas, pripažįsta vyrai, ypač jei dėl jų tenka apsilankyti pas onkologus. Vizitas tokioje gydymo įstaigoje artimųjų paprastai nelieka nepastebėtas, laidotuvių varpai dažnai ima gausti net nespėjus medikams nustatyti tikslios negalavimo priežasties.

Sostinės urologai viliasi, kad įkyraus visuomenės dėmesio ir nereikalingos įtampos jų pacientams turėtų padėti išvengti Santariškių klinikose kuriamas specialus prostatos ligų kabinetas, į kurį nesibaimindami onkologinės etiketės galėtų kreiptis visomis priešinės liaukos ligomis sergantys vyrai.

Kaip ir kasmet, šį rugsėjį, tiksliau – rytoj, pasaulyje minima kovos su prostatos vėžiu diena. Lietuvoje ji pasitinkama dvejopomis naujienomis. Pirmosios – blogos: prostatos vėžys ir toliau lieka dažniausia onkologine vyrų liga, kurios per metus nustatoma po 2.000 atvejų. Lietuvos vėžio registro duomenimis, užpernai ji buvo diagnozuota 2.006 asmenims ir pasiglemžė 494 gyvybes – daugiau vyrų miršta tik nuo trachėjos ir plaučių vėžio.

Likusias naujienas galima vadinti geromis. Kaip 2007 09 07 jau rašė VŽ „Savaitgalis“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sklandžiai vyksta prostatos vėžio prevencijos programa, ji laikoma viena geriausiai įgyvendinamų tokio pobūdžio priemonių šalyje. Iš šiems metams skirtų 7 mln. Lt per pirmąjį pusmetį sugebėta panaudoti 3,2 mln. Lt, arba 91,1% visų lėšų. Be to, didėja vyrų galimybės gauti aukščiausios kvalifikacijos urologų pagalbą. Pasak minėtajai prevencijos programai pirmininkaujančio habil. med. dr. prof. Felikso Jankevičiaus, Santariškių klinikose veikiančio Urologijos centro vadovo, didžiausią mokslinį potencialą šalyje turinti jų įstaiga plečia paslaugų spektrą ir yra pasirengusi padėti kiekvienam su poliklinikos gydytojo siuntimu atvykusiam vyrui.

Grandioziniai planai

„Urologijos centras – reta tokia vieta Vilniuje, kur po vienu stogu sutelktos absoliučiai visos, kokios tik gali būti, urologijos paslaugos. Galvojame centre kurti prostatos ligų kabinetą, į kurį nebijodami onkologinės etiketės galėtų kreiptis tiek neonkologinėmis, tiek onkologinėmis ligomis sergantys vyrai. Nes vyrauja, be jokios abejonės, neonkologinės ligos. Kas 4-tas vyresnio amžiaus vyras turi gerybinę prostatos hiperplaziją. Kiek Lietuvoje yra sergančiųjų prostatos uždegimu – niekas neskaičiavo, bet tai yra didžiulė medicininė ir finansinė problema“, – teigia profesorius.
Sostinės Urologijos centrą pašnekovas nesikuklindamas vadina turinčiu didžiausią mokslinį potencialą Lietuvoje: jame dirba 2 profesoriai, 2 docentai, 3 medicinos mokslų daktarai studijuoja 13 urologijos rezidentų, sukaupta didžiausia šalyje inkstų persodinimo patirtis. Tokiu medikų žvaigždynu negali pasigirti panašias paslaugas teikianti Kauno universiteto klinikų Urologijos klinikajoje nėra nė vieno profesoriaus. Tačiau vienoje srityje kauniečiai aplenkė vilniečius – jie pirmieji šalyje pradėjo taikyti prostatos vėžio brachiterapijos procedūras (kai auglys švitinamas į prostatą įsodintomis mažytėmis radioaktyvaus metalo „sėklomis“). Vilniečiai brachiterapijos aparatūrą, jau stovinčią Santariškėse, pradės naudoti greitu laiku.

Urologijos centre netrukus taip pat žadama surinkti, įdiegti ir paleisti daug kitokios šiuolaikiškos aparatūros, įskaitant skirtą viršutinių ir apatinių šlapimo takų ligoms diagnozuoti, lazerinę aparatūrą, skirtą akmenims skaldyti, gerybinei prostatos hiperplazijai gydyti chirurginiu būdu, šlapimo takų navikams šalinti ir t. t. Pašonėje veikiančiame Radiologijos centre šiuo metu montuojama nauja gamakamera, kuri, pasak prof. Jankevičiaus, „verkiant reikalinga urologams inkstų funkciniams ir griaučių tyrimams atlikti“.

Dar profesoriaus galvoje sukasi naujo dviaukščio Urologijos centro korpuso projekto įgyvendinimo darbai. Viršutiniame jo aukšte turėtų veikti stacionaras, pirmajame – visi įmanomi diagnostikos kabinetai; taip pat žadama teikti dienos chirurgijos paslaugas.

Senos bėdos

Plečiami plotai ir gausinamos paslaugos byloja, kad urologinės pagalbos paklausa nemažėja. O kur didelė medicinos paslaugų paklausa, ten ir didelės eilės – Lietuvoje taip jau įprasta. Paklaustas apie tai, prof. Jankevičius akimirką sudvejoja, bet po sunkaus atodūsio pripažįsta: „Taip, eilės yra, ir jos siaubingos.“ Centro vadovas svarsto, kad norint jas įveikti pirmiausia reikia gerinti ambulatorinę grandį – šiuo metu padedant farmacijos bendrovei „Astra Zeneca“ kaip tik remontuojami ir rengiami ambulatorijos kabinetai.

Vis dėlto labiausiai paciento kelionę pas gydytoją, anot profesoriaus, apsunkina ne patalpų trūkumas ar menkas urologų skaičius – urologija esąs labai įdomus, naujovių pilnas medicinos baras ir jaunų specialistų stygiaus tikrai nejaučiama. Tačiau organizuoti urologų darbo taip, kad atvykusiam žmogui nereikėtų grumdytis eilėje, vis nepavyksta, nors ir stengiamasi imti pavyzdį iš kardiologų, kurie šią bėdą iš dalies įveikė įvedę automatinį registravimą.

„Kita vertus, tai ne vien medikų problema. Eilių gydymo įstaigose klausimą reikia spręsti kartu su mūsų valdininkais, Susisiekimo ministerija, – įsitikinęs pašnekovas. – Tarkime, atvažiuojantieji pas mus iš rajonų (o tokių pacientų – 50%, jei ne daugiau), nepaisant paskirto laiko, atvyksta visi vienu metu – iš ryto, kadangi tik tokiu metu važiuoja autobusas. Net poliklinika pradeda darbą nuo 7 vai., kad pacientams būtų patogiau patekti pas urologą, bet to vis tiek nepakanka.“
Kiek aplenkti eiles centre pacientams pavyktų nebent už pinigus – sumokėjus iš savo kišenės, kai kurios procedūros ar tyrimai gali būti atliekami skubiau. Dar už pinigus įstatymų numatyta tvarka galima gauti geresnę palatą. „Tačiau tikrai taip nėra, kad pinigų turintis pacientas pas mus galėtų gauti tokią paslaugą, kurios negautų jų neturintis“,
– tikina prof. Jankevičius.

Baigiasi blogai

„Prisižiūrėję reklamų per televiziją, vyrai bėga pirkti be recepto parduodamų tablečių, geria jas metų metus ir šeria savo vėžį, o juk tos tabletės vėžio negydo,- prieš kurį laiką kalbėdamas “ VŽ Savaitgaliui“ pasipiktinimo neslėpė Gediminas Žižys, buvęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, pareigų turėjęs atsisakyti dėl diagnozuotos onkologinės prostatos ligos. – Prie tos reklamos pridėčiau ir kelis žodžius: jeigu tik naktį prireikė dažniau keltis į tualetą, jeigu tavo moteris ar tu pats kelis kartus likai nepatenkintas, jei atsirado skausmų ar kitokių nemalonių požymių – eik ir tikrinkis.“

Išvardyti požymiai, pasak prof. Jankevičiaus, gali būti būdingi įvairioms, nebūtinai vėžinėms prostatos ligoms. „Tačiau labai prastai gali baigtis ne tik užleistas vėžys, bet ir užleista gerybinė prostatos hiperplaziją, todėl vyrai tikrai neturėtų gydytis patys“, – įspėja urologas. Nevaisingumas ir visiška impotencija, šlapimo nelaikymas arba susilaikymas organizme, daugybiniai akmenys abiejuose inkstuose – taip medikas piešia blogiausią negydomų prostatos ligų scenarijų.
Kaip deramo rūpinimosi savo sveikata pavyzdį Lietuvos vyrams prof. Jankevčius nurodo diplomatinėse atstovybėse dirbančius vakariečius – jiems kasmetis vizitas pas urologą įprastas.

„Vakarų Europos gydytojai nemato tokių užleistų ligonių, net jaunų, kaip mes čia. Kartais savęs klausiu, ar beapsimoka tuos žmones gydyti, jeigu jie patys taip baisiai apsileidžia“, – karčiai pripažįsta profesorius. Nenutyli jis ir to, kad Lietuvoje kasdienybe jau tapo sifilis ir kitos lytiškai plintančios ligos, dėl kurių sukeltų įvairių uždegimų prieš 10-15 m. žmonės į urologus kreipdavosi labai retai, o dabar ateina kone kasdien.

Prostatos vėžio rizikos veiksniai:

Šiek tiek didesnę riziką susirgti turi vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu. Jei keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu, ypač jei susirgo būdamos jaunesnės nei 40 m., tai gali reikšti, kad tos šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną ir tos šeimos vyrai gali turėti padidėjusią prostatos vėžio riziką.
Pastebėta, kad afroamerikiečiai gerokai dažniau serga prostatos vėžiu nei baltieji amerikiečiai. Tarp Azijos vyrų prostatos vėžys – reta liga.

Prostatos vėžio riziką didina gausiai vartojamas riebus gyvulinės kilmės maistas bei nepakankamas šviežių daržovių ir vaistų kiekis dienos racione.

Pomidorai ir iš jų pagaminti produktai, ypač kečupas, apsaugo nuo prostatos vėžio dėl juose esančios medžiagos – likopeno. Įrodyta, kad riziką susirgti prostatos vėžiu mažina maisto papildai, kuriuose yra seleno.

Skaidrė Vainikauskaitė
Verslo žinios