VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė kritikuoja eilinį valstybės norą pataupyti. „Tūkstančių senjorų, neįgalių asmenų, gaunančių mažas pajamas (iki 267 eur/mėn.) valstybė naujais potvarkiais verčia rinktis tuos vaistus ir medicininės pagalbos priemones, kurias valstybė nori, kad jie rinktųsi – pačias pigiausias, pagal kurias skaičiuojama bazinė kaina. Numatyta, kad šie pasikeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d. VLK duomenimis, bazinės kainos šlapimą sugeriančias priemones renkasi mažiau nei 20 proc. pacientų. Tos priemonės neužtikrina pacientų poreikių, bet valstybė dabar vers visus rinktis jiems netinkančias priemones. To nepadarę pacientai turės mokėti priemokas, o juk kažkada buvo didžiuojamąsi, kad šiai grupei asmenų priemokų mokėti nereikės. Pacientų organizacijos susirūpinusios stebi veidmainišką valstybės rūpestį žmonėmis“, – rėžia specialistė.

 

Šlapimo nelaikymo kontrolei išleidžia 50-100 eur kas mėnesį

Vilniuje gyvenanti Danguolė prieš 20 metų patyrė stuburo traumą, jai teko sėstis į vežimėlį. Kartu su judėjimo praradimu, jai teko taikytis ir su šlapimo nelaikymu. „Maždaug per aštuonis mėnesius atsirinkau, kuri priemonė geriausiai sugeria šlapimą. Tada kompensuodavo tik vieną, likusias tekdavo prisipirkti. Vienos priemonės parai niekaip neužtenka. O kokia ta neįgalaus žmogaus gaunama išmoka? Vieną mėnesį nusipirkdavau daugiau šlapimą sugeriančių priemonių, kitą vaistų ir paskui skaičiuoji, kiek čia dar tų priemonių liko, kur čia reikės eiti artimiausiu metu ir pan. Mano šlapimo nelaikymo laipsnis didelis. Tad man būtina galvoti apie iššutimų ir pragulų prevenciją“, – pasakojo moteris.

Moteris studijavo universitete, dabar dalyvauja įvairiuose renginiuose, turi galvoti apie šlapimo kvapo kontrolę. „Neįgalūs todėl ir sėdi dažniausiai namie, nes mes negalime būti visuomenėje dėl prastos šlapimo nelaikymo kontrolės. Tam tiesiog neužtenka mūsų turimu pajamų ir dar dėl to, kad mieste neretai nėra galimybės nuvažiuoti į tualetą. Kai tiek sunkumų, lengviau linkti namuose“, – pasakoja vežimėlyje sėdinti moteris.

Danguolė džiaugiasi, kad neseniai valstybė pradėjo kompensuoti daugiau priemonių. „Tai geras ir džiugus pokytis, nors akivaizdu, kad esant sunkiam šlapimo nelaikymui sugeriančių priemonių reikia daugiau ir jos turi sugerti šlapimą efektyviai: neturi sklisti kvapas, turi sugerti, kad nebūtų pratekėjimų ir, bendrai, būti kokybišku. Kai pasirinkau tada man tinkančias priemones, naudoju jas iki šiol. Stebiu visas akcijas ir nuolaidas vaistinėse ir kai tik jos būna, perku ateičiai kitų kasdienių išlaidų sąskaita. Man reikia ir kitų priemonių: paklotų nakčiai, kūno priežiūros priemonių, kad neprasidėtų iššutimai. Negalvokite, kad esant šlapimo nelaikymui užtenka tik sugeriančių priemonių. Išleidžiu kas mėnesį nuo 50 iki 100 eurų sauskelnėms ir kitoms reikiamoms priemonėms įsigyti“, – pasakoja Danguolė.

 

Pacientai bus priversti rinktis pigiausią

Kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tvarka keičiama ne pirmą kartą. Neseniai Seimui Sveikatos apsaugos ministerijos pristatomame projekte siūloma nustatyti, kad mažas pajamas gaunantiems vyresniems nei 75 m., neįgaliesiems asmenims būtų dengiama kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemoka tik jeigu įsigijamas vaistas ar priemonė yra mažiausios kainos savo grupėje.

„Anksčiau nebuvo slepiama, kad taip taupomos valstybės lėšos, prieš kurį laiką politikai pamėgo sakyti, kad pakeitimais siekiama taupyti paciento išlaidas vaistams ir priemonėms. Tai yra melas. Numatyti įstatymo pakeitimai sukurs precedentą, kad SAM ir VLK spręs, koks vaistas ar medicinos pagalbos priemonė yra tinkamiausia pacientui. Šių institucijų manymu, tinkamiausia, žinoma, pigiausia. Tie pacientai, kurie dėl mažų pajamų, vyresnio amžiaus ar turimo neįgalumo iki šiol turėjo teisę į bet kokios priemokos kompensavimą, šią teisę praras priėmus naujus pakeitimus. Atėjo žmogus į vaistinę, nori įsigyti įprastą, jo naudotą šlapimą sugeriančią priemonę ir turės priemoką susimokėti, jeigu nenorės imti pačios pigiausios šlapimą sugeriančios priemonės. Skurdžiai gyvenantys pacientai ir neįgalūs asmenys stumiami į dar didesnį skurdą ir prievarta verčiami rinktis jiems netinkamas medicinos pagalbos priemones ar vaistus“, – aiškina VšĮ Inkocentas vadovė.

Įstatymo pakeitimo iniciatoriai – Sveikatos apsaugos ministerija – aiškinamajame rašte rašo, kad šiais pakeitimais siekiama „užtikrinti racionalų PSDF lėšų, skirtų vaistiniams preparatams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, ir atitinkamai pacientų lėšų, skirtų jiems įsigyti, panaudojimą bei skatinti konkurenciją tarp vaistų tiekėjų“.

Pagalbos onkologiniams pacientams organizacijos (POLA) valdybos posėdyje aptarė būsimus pokyčius ir atkreipė dėmesį, kad parengus šiuos įstatymų pokyčius, nebuvo kreiptąsi į specialistus, medikų organizacijas, pacientų organizacijas, neprašyta jų vertinimų bei išvadų, kaip tai pakeis pažeidžiamiausios grupės sergančiųjų žmonių sveikatos bei finansinę situaciją.

 

Valstybės institucijos „perima“ medikų pareigas

Neįgalūs, vyresni nei 75 metų ir senjorai gaunantys mažas pajamas sudaro apie 10 proc. visuomenės. Konstitucijoje apibrėžta valstybės priedermė rūpintis žmonių sveikata, užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros prieinamumą bei finansinį būtinų vaistų įperkamumą.

„Norimi įvesti kompensavimo sistemos pakeitimai prieštaraus šioms Konstitucijos nuostatoms, nes vaistų ar medicinos priemonių prieinamumas susiaurinamas iki vieno pasirinkimo. Joks išprievartautas pasirinkimas žmogui nėra ir negali būti naudingas. Aiškinamąjame SAM rašte nurodoma, kad įvedus kompensacijų vaistams lubas bei MPP nustatant didžiausias galimas paciento priemokas, sumažėtų pacientų išlaidos vaistams ir MPP. Griežtai su tuo nesutinkame, nes manome, kad pacientus gydyti ir skirti vaistus bei jam tinkamas MPP turi gydytojas  ir slaugytojas, o ne VLK ar SAM“, – sako J. Misevičienė.

 

Ar tikrai sutaupys?

Sveikatos apsaugos ministerijos aiškinamajame rašte rašoma, kad dėl valstybės biudžeto lėšomis dengiamų priemokų didėjimo 1 mln. eurų bendras PSDF biudžeto taupymas būtų apie 15 mln. eurų. Įteisinus nuostatą, kad mažas pajamas gaunantiems asmenims ir 75 metų ar vyresniems asmenims dengiama tik mažiausia paciento priemoka, bus užtikrintas raciuonalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Ir tai leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. „Šie sutaupymai leistų į kompensavimo sistemą įtraukti naujus vaistinius preparatus ir išplėsti jau kompensuojamų vaistinių preparatų skyrimo sąlygas“, – rašoma SAM rašte.

„Manau, labai nesąžininga atimti iš mažai turinčių ir sakyti, kad taupomi jų pinigai ir dar neva, kad iš jūsų atėmėm, tai dabar kitiems galėsim daugiau kažko duoti. Šlapimą nelaikantys asmenys – labiausiai nebyli pacientų grupė. Žmonės nedrįsta kalbėti apie šlapimo ar išmatų nelaikymą. Jeigu kas ir sutinka pasidalinti savo istorija, problemomis ar iššūkiais, visi nori likti anoniminiais. Ministerija deklaruoja, kad šie nauji prievartiniai vaistų ir priemonių pasirinkimai padės taupyti pacientų išlaidas. Ir kaip čia bus sutaupyta, jei žmogus turės naudoti pačią pigiausią, prasčiausios kokybės medicinos priemonę, kuri tam žmogui visai netinka?“ – klausia Inkocentro vadovė. – „Tai yra žmonės iš pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, jų pajamos menkos, gyvenimo kokybė dėl to prasta. Prasta ji dar ir dėl to, kad žmogus turi šlapimo nelaikymą. Iki šiol žmogus turėjo teisę pasirinkti geriausią priemonę, kuri leisdavo jam negalvoti apie nuo jo sklindantį šlapimo kvapą, negalvoti apie iššutimus, kurie gali atsirasti dėl ilgo nekokybiškos priemonės naudojimo. Su geromis slaugos priemonėmis, už kurias nereikėdavo sumokėti pusę gaunamos pašalpos, žmogus nors šiek tiek jausdavosi oriau. O dabar norima atimti šiuos paskutinius orumo likučius?..“.

Šlapimo nelaikymas žmonių gyvenimuose:

• Šią savaitę pasaulyje minima Inkontinencijos savaitė. Lietuvoje ji bus minima 12-ta kartą.
• Kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras per gyvenimą susidūria su šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu skundžiasi 7-15 proc. visuomenės.
• Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. 24 proc., 2020 – 11 proc. padidėjo gaunančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones.
• Per du metus 35 proc. arba apie 15 000 žmonių išdrįso kreiptis į medikus, įvardyti, kad turi šlapimo nelaikymą ir sulaukti valstybės paramos.