Praeitų metų spalio viduryje Konstitucinis teismas įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją perkelti didelę dalį kompensuojamų vaistų kainodaros į įstatymų lygmenį. Prabėgo metai ir teismo įpareigojimas verčia ministeriją imtis greitų sprendimų. Sveikatos ministerija Seimui pristatė būsimą įstatymo projektą ir paaiškino plačiau, ką planuoja keisti. Numatomi pakeitimai sukėlė visų sveikatos sistemos dalyvių pasipiktinimą, pradedant vaistinėmis ir baigiant pacientų organizacijomis. Pasak POLA valdybos narės Jurgos Misevičienės, šis įstatymo projektas, jei bus patvirtintas, sumažins vaistų ir medicininės pagalbos priemonių prieinamumą ir į dar didesnę atskirtį įstums gaunančius mažas pajamas bei vyresnius nei 75 metai asmenis.

Vaistų ir MPP kainodaros bei kompensavimo pokyčiai

„Lietuva tarp Europos šalių yra viena daugiausiai procentine išraiška skirianti lėšų  iš PSDF kompensuoti vaistus. Pernai kompensuojamiems vaistams ir MPP (medicininės pagalbos priemonėms) buvo skirta kone 400 milijonų eurų. Ta suma kasmet auga, kitais metais gali siekti ir 450. Tačiau šalia to mes matome, kad inovatyvių vaistų prieinamumas mūsų šalyje yra ganėtinai mažas ir jeigu mes pasižiūrime į Europos vaistų agentūros patvirtintus naujus atkeliaujančius vaistus, pagal tų vaistų prieinamumą Lietuva yra apačioje. Šitas problemas norisi spręsti. Apie 17 mln. tenka priemokoms – pacientų išlaidoms“, – Seime vykusiame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, pristatydamas įstatymo projektą.

Viceministro teigimu, ruošdami šiuos įstatymo pakeitimus jie kėlė trys uždavinius: gerinti prieinamumą inovatyvių vaistų, diegti racionalaus vaistų vartojimo nuostatas ir siekti vaistų kainų mažėjimo.

 

Nauja sąvoka – priemokų krepšelis

1. Pečkauskas pristatė naują sąvoką, kuri atsiras su įstatymo pakeitimais – pacientų priemokų krepšelis. „Tai bus naujas dalykas mūsų šalyje, tačiau jis pažįstamas skandinavų šalyse. Šiuo metu vidutinė priemoka, kuri tenka pacientui per metus, yra 15 eurų. Krepšelis sudarytų 45 eurus. Ši priemonė tiems žmonėms, kurie vartoja daug vaistų. Tai leistų sutaupyti šeimos biudžeto lėšų. Mūsų tikslas skatinti racionalesnį vaistų vartojimą. Ilgojoje perspektyvoje bus skatinamas vaistų su mažiausia priemoka vartojimas ir konkurencija tarp gamintojų“, – dėstė viceministras.

Tame pačiame Seimo posėdyje kalbėjusi vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė sakė, kad vis dėlto farmacijos įstatymai turėtų būti stabilūs ir nekintantys ilgus metus. „Pagal siūlomą naują tvarką gamintojams reikėtų mažinti kainas nuo 16 iki 62 proc., kas yra neįmanoma. Gamintojai nesugebės išpildyti tų reikalavimų“, – sakė R. Bričkienė.

 

Lubos MPP priemokoms

Antra priemonė, kurią Sveikatos ministerija planuoja įtvirtinti naujajame įstatymo projekte – tai „lubos“ MPP priemokoms. „Šiuo metu mes reguliuojame maksimalias priemokas, kai kalbame apie kompensuojamų vaistų rinką. Vaistų rinkoje turime uždėtas „lubas“, kai paciento priemoka negali viršyti 20 proc. bazinės vaistų kainos. Tačiau medicininės pagalbos priemonių priemokų lubų nėra ir situacija reikalauja sprendimo. Mes matome, kad didelė dalis MPP priemokų viršyja bazinę priemoką daugiau nei 50 proc. Turime tokių kuriozinių situacijų, kai kažkoks pleistras kainuoja pusantro euro, o priemoka už jį gali siekti 4 eurus. Stebime, kad tos priemokos didėja, nes galimai atsiranda piktnaudžiamo atvejų”, – kalbėjo viceministras A. Pečkauskas.

Sveikatos ministerijos duomenimis, šiuo metu kompensuojamų MPP yra virš 200 priemonių. Kompensacija MPP įsigyti naudojasi virš 180 000 pacientų, išrašoma virš pusės milijono receptų per metus.

Seimo posėdyje pasisakiusi POLA valdybos narė, VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė atkreipė dėmesį, kad medicininių pagalbos priemonių klausimas aktualus apie 50 000 onkologinių pacientų, turinčių inkontinenciją ir apie 200 000 žmonių, turinčių šlapimo nelaikymą, kurie neserga onkologinėmis ligomis. Jos teigimu, šie pacientai perka įvairias medicininės pagalbos priemones ir jos yra itin svarbios, padedančios užtikrinti nors šiokią tokią gyvenimo kokybę esant šlapimo ir išmatų nelaikymui.

 

Teks imti pigiausią, bet ar geriausią?

„Keičiant farmacijos įstatymo 57 str. tam tikras dalis ir uždedant kompensavimo lubas ir už vaistus, ir už MPP, mes matome grėsmę, kad kai kas bus tiesiog išbraukta iš kompensuojamų vaistų sąrašo. Pasikeitus tvarkai ir bazinių kainų skaičiavimui, priemokos už juos bus didesnės negu numatytos „lubos“. Tokiu būdu pacientams, norintiems vartoti įprastas priemones ar vaistus teks mokėti pilną kainą arba pirkti pigesnius, jeigu norės, kad jie būtų kompensuojami. Bet nebūtinai jiems geriausius. Pateiksiu pavyzdį, Lietuvoje mes turime virš 100 000 sergančių onkologine liga. Mažiausiai pusė šių pacientų turi šlapimo ar išmatų nelaikymą. Jie naudoja sauskelnes, nauji  įstatymo pakeitimai lems tai, kad pacientas negalės pasirinkti įprastos sau sauskelnės ir turės pirkti pigesnę, kuri yra kompensuojama ir priemoka yra dengiama. Rinkoje yra nemažai prastos kokybės priemonių, kurios dėl savo mažos kainos „patiko“ ministerijai ir buvo įtrauktos į kompensuojamų priemonių sąrašus. Jei pacientai turės tik tokių priemonių pasirinkimą, tai galiu prognozuoti, kad jie labai greitai turės odos pažeidimus, išaugs kiti slaugos kaštai, kas didins tas pačias PSDF išlaidas“, – sakė J. Misevičienė.

 

Ar nenukentės MPP kokybė?

„Darėme daug modelių ir tikriausiai geriausias sprendimas – tai siūlome nustatyti paciento priemokos lubas, neviršijančias MPP bazinės kainos ir sukurti mechanizmą, užtikrinantį bent vienos priemonės buvimą kainyne”, – sakė viceministras. – „Gavome pastabų, ar nenukentės MPP kokybė įvedant tokias lubas, tai šiuo metu turime veikiančią darbo grupę, kuri sudarinėja funkcinius aprašus minimaliems reikalavimams būtent MPP atliepti. Tikimės, kad ši problema neturėtų būti aktuali”, – sakė viceministras.

Jau po Seimo posėdžio paprašius ministerijos atstovų pateikti šios darbo grupės narių vardus pavardes, nuveiktus darbus, sulaukta tylos. „Pasiteiravau kelių ministerijos atstovų dėl šios darbo grupės, gavau atsakymą, kad yra tik nurodymas tokią grupę sudaryti. Manau, taip elgtis nesąžininga. Seimo nariams pučiama migla neva „viską darome, pacientus girdime“, tačiau iš tikrųjų jokios darbo grupės neveikia ir niekas nedaroma iš to, kas Seimo nariams pateikta kaip „jau pasirūpinome, darome“. Tai melas“, – rėžia J. Misevičienė.

 

Prieš du metus davė – dabar atima

Nuo 2020 m. veikia priemonė vyresniems kaip 75 m. asmenims bei asmenims, gaunantiems mažas pajamas. Šiems žmonėms priemokos už vaistus ir MPP kompensuojamos 100 proc., jiems nieko mokėti nereikia. Taip buvo iki šiol. Dabar Sveikatos ministerija nusprendė, kad čia išleidžiama per daug pinigų.

„Matome, kad šiai iniciatyvai dengti lėšų augimas yra didžiulis ir jis nuolat auga. Prognozuojama, kad 2022 m. tam bus išleista apie 16 mln. eurų. Apie 30 proc. pacientų, vartojančių kompensuojamus vaistus patenka į šią kategoriją. Turime tikslą racionaliai naudoti valstybės lėšas, todėl norime tobulinti vyresnio amžiaus pacientų ir mažesnes pajamas gaunančių pacientų amžiaus grupėje. Matome, kad didelė dalis šių žmonių renkasi ne tuos vaistus, kuriuos reikėtų arba neracionaliai naudoja. Jie renkasi brangesnius ar net brangiausius medikamentus. Manome, kad tai turėtų būti koreguojama. Keičiant tą dengimą, kompensuojant tik mažiausių priemokų kompensavimą siekiant racionalesnio vaistų vartojimo, skatinant konkurenciją ir racionaliau naudoti valstybės lėšas“, – pristatė artėjančius pokyčius viceministras.

Šis pakitimas sukėlė tiesiog bangą pasipiktinimų. Valerijono vaistinės vedėja Mira Girdėnienė sakė, kad vyresniems žmonėms tai bus labai didelis kirtis. „Jie turės kažkaip organizuotis… Tą privilegiją, kurią jie turėjo, kad ji būtų išlaikyta, nes ateina sunkus laikmetis ir dar jiems reikės prisimokėti už vaistus ir MPP. Labai daug žmonių suerzinsite“, – kalbėjo vaistinės vedėja.

Viceministras puolė tikslinti: „mes siūlome dengti priemokas tiems vaistams ir MPP, kuriems ta priemoka pigiausia. Jiems reikės prisimokėti maksimum 4 eurus 70 centų. Tokios priemokų lubos buvo nustatytos“.

 

Neliks priemonių kompensavimo sąrašuose

Seimo diskusijoje dalyvavę įvairių organizacijų atstovai vieningai sutarė, kad Sveikatos ministerijos siūlomi įstatymo pakeitimai gali iš kompensuojamų vaistų ir MPP sąrašų išstumti kai kuriuos medikamentus ir MPP. Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė sakė, kad vyresni žmonės nėra linkę keisti savo vartojamų vaistų 10-20 metų. „Manome, kad vaistinėse susidarys situacijų, kai žmonės bus nepatenkinti. Reikalaus to vaisto, kurį vartoja ir nenorės primokėti“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.

Numatoma, kad priemoka bus dengiama,jeigu jie pirks pigiausios priemokos vaistą.  Jeigu pigiausia priemonė netenkins savo kokybe arba neatitiks poreikių, pacientai turės prisimokėti priemoką arba pirkti priemones už pilną kainą.

„Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įvedus kompensuojamiems vaistams lubas bei MPP nustatant galimas didžiausias paciento priemokas sumažės pacientų išlaidos vaistams ir MPP. Sumažėtų tik tada, jeigu jie rinktųsi pigiausius, bet nebūtinai jiems tinkamus. Klausimas kyla, kodėl nusprendėt, kad turite teisę nuspręst už pacientus, kas jiems tinka ir kas ne? Mes manome, kad šie pokyčiai siaurina arba atima pasirinkimą iš paciento. Žmogus neturi pinigų ir bus priverstas rinktis tą, ką valstybė jam gali kompensuoti. Noriu atkreipti dėmesį, kad ši pacientų grupė yra pati pažeidžiamiausia, ypatingai šios didelės infliacijos, kylančių paslaugų,  maisto, kuro, šildymo bei elektros kainų kontekste. O šiai grupei dar būtų apribota galimybė rinktis jiems tinkančius MPP ir vaistus. Peršasi išvada, kad priėmus šias pataisas valstybė prisidės prie skurdo didinimo Lietuvoje“, – sakė POLA valdybos narė J. Misevičienė.

 

Teks rinktis pigiausią

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė sakė, kad 75 plius amžiaus žmonių grupei siūlomi ministerijos įstatymo pakeitimai nėra jiems pozityvūs. „Jeigu žiūrim į tuos asmenis, kurie galės į tuos 45 eu pretenduoti, čia yra pozityvus sprendimas. Tačiau jeigu žiūrim į pakeitimus, kurie palies vyresnius nei 75 metų ir mažas pajamas gaunančius asmenis, tai čia pozityvumo nėra. Jie atėję į vaistinę jeigu pasirinks ne pigiausią vaistą, turės primokėti. Šiandien jie to daryti neturi. Matom, kad 40 proc. tų žmonių renkasi pigiausią vaistą. Gal reikėtų paieškoti priemonių, kaip paskatinti juos rinktis generinius vaistus, pigiausius vaistus, bet nedaryti taip, kad jie neturėtų iš viso galimybės rinktis“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.

POLA valdybos narė Jurga Misevičienė pacientų organizacijos vardu ragino ministerijos atstovus neskubėti tvirtinti šių numatytų pataisų. „Galbūt pergalvokite skaičiavimus dėl įvedamų priemokų lubų ar tas lubas pakelkite, kad nedingtų vaistai ir MPP iš vaistinių lentynų. Ieškant būdų kaip sutaupyti valstybės lėšas vis gi nereikėtų griauti tos minimalios gerovės, kuri buvo sukurta ir kurią turėjo pažeidžiamiausios visuomenės grupės: pacientai, neįgalūs, gaunantys mažas pajamas ir vyresni nei 75 metų asmenys“, – sakė POLA valdybos narė, VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

Farmacijos įstatymo pakeitimai, remiantis teismo nutarimu, turi būti priimti iki spalio pabaigos.