Šių metų sausio 31 d. Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu prezidentas Paulius Rakštys susitiko su naujuoju Sveikatos apsaugos ministru Aurelijum Veryga. Organizacijų atstovai pristatė ministerijoje veikiančios darbo grupės, skirtos spręsti šlapimą nelaikančių asmenų problemoms veiklą, planus, kaip pagerinti šių žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinti slaugos priemonių prieinamumą tiems, kurie šiuo metu išlieka nematomi ir turi savo jėgomis kovoti su šlapimo nelaikymo sukeltomis pasekmėmis jų gyvenimams.

Situacijos pristatymas

„Mano tikslas buvo pristatyti Lietuvos situaciją, parodyti, kaip gyvena žmonės turintys šlapimo nelaikymą, kokia yra jų gyvenimo kokybė, kokias jie turi diagnostikos, gydymo ir pagalbos slaugoje galimybes, pristatyti esamas problemas. Taip pat buvo tikslas pristatyti darbo grupėje apsvarstytą ir išdiskutuotą planą, kaip per artimiausius trejus metus galima pagerinti sergančiųjų šlapimo nelaikymu gyvenimo kokybę didinant jiems reikiamų slaugos priemonių prieinamumą. Ministrui mūsų pristatytas planas pasirodė realus. Iš jo pusės neišgirdome tų įprastų frazių „biudžetas ne guminis, iš kur imsime tiek pinigų“, manau, dėl to, kad mūsų planas labai realus. Mes neprašome, kad viskas būtų duota čia ir dabar“, – sako J. Misevičienė.

Ji atkreipė ministro dėmesį į tam tikrą kompensavimo sistemos suformuotą precedentą, kai atsiranda socialinė neteisybė. „Pacientai, sergantys tam tikromis ligomis, kurioms esant priklauso šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimas, nors jie neturi šlapimo nelaikymo, bet vis tiek slaugos priemones pasiima. Tai didelė socialinė neteisybė. Ką jie su tom priemonėm daro – vienas Dievas težino. Pacientai, kuriems reikia šlapimą sugeriančių priemonių jų negauna, o tiems, kuriems nereikia – pasiima, nes turi teisę. Taip neturėtų būti“, – kalba Inkocentro vadovė.

 

Objektyvi kritika darbo grupei

Ministras klausėsi, rinko informaciją ir patikino, kad ši situacija nebus palikta šone. „Ministrą informavau, jog norėčiau gegužės mėnesį padaryti darbo grupės veiklos rezultatų pristatymą žiniasklaidai. Džiugu, kad sveikatos ministras patvirtino šį sumanymą bei pritarė tam, jog ministerijoje įkurtų darbo grupių veiklos efektyvumui labai padėtų didesnis jų darbų viešumas. Nes reikia pripažinti, jog šiuo metu egzistuojanti darbo grupių veikla kelia didelį nerimą. Į darbo posėdžius įvairių institucijų deleguoti asmenys renkasi vangiai, neretai neatlieka jiems paskirtų užduočių, kartais net savotiškai sabotuoja darbo grupės veiklą, kai ima „dingti“, „pasimesti“ reikiami dokumentai. Šią savo poziciją išdėsčiau ministrui, aiškiai leisdama suprasti, kad pacientų organizacijos nesitaikstys su „popierinėmis“ darbo grupėmis, kurios sukuriamos tam, kad nieko neveiktų. Aš įžiūriu tam tikrą kompetencijos stoką, entuziasmo ir noro dirbti nebuvimą. Pasipiktinau ir tikiuosi, kad bus imtąsi pokyčių“, – kalba Inkocentro vadovė. – „Tikiuosi, kad į darbo grupę bus deleguoti kiti asmenys, kurie nori dirbti, o ne būti joje tik dėl varnelės užsidėjimo. Šiuos klausimus sprendžia ministras, tad, manau, jis turėjo būti informuotas apie mūsų nepasitenkinimą dalies darbo grupės narių atsainiu požiūriu“.

 

Griežtesnė veiklos kontrolė

Susitikimo su sveikatos ministru metu buvo sutarta, kad jeigu per artimiausią pusmetį nebus matomi akivaizdūs pasistūmėjimai darbo grupės išsikeltų tikslų vykdyme, Inkocentro vadovė kartu su pacientų organizacijomis dar kartą susitiks su ministru.

„Išsakiau tokį norą ir pageidavimą, kad darbo grupės vadovas kas ketvirtį atsiskaitytų ministrui, kas buvo pasiekta darbo grupėje. Tokia praktika būtų naudinga ir kitoms darbo grupėms, sukurtoms ir veikiančios sveikatos apsaugos ministerijoje“, – įsitikinusi Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Susitikime dalyvavę darbo grupės nariai suvokė, jog į sveikatos apsaugos ministrą kasdien kreipiasi daugybė pacientų ir kitų institucijų atstovai išsakydami skundus bei laukdami palaikymo ieškant jų problemų sprendimo. Pasak J. Misevičienės, pakiliai nuteikė tai, jog A. Veryga įdėmiai klausėsi apie šlapimą nelaikančių žmonių padėtį, nesumenkino jų problemų ir nepavadino esamų problemų antraeiliais dalykais.

„Mano manymu, jeigu šita valdžia išsilaikys ketverius metus, tikrai gali įvykti geri pokyčiai. Nes tų pokyčių būtinai reikia ir reikia jau šiais metais. Nebėra kur trauktis. Tuoj švęsime dešimtmetį dabartinės kompensavimo sistemos, o ji per tiek laiko visiškai nesikeičia. Kol kas tai yra vilčių teikianti vyriausybė“, – kalba J. Misevičienė.