Austrijoje išrasta kovoti su vėžiu skirta ląstelių terapija stiprina imuninę sistemą. Šio gydymo rezultatai stulbinami, sensacingą žinią jau skelbia Vakarų Europos žiniasklaida. „Ekstra“ siūlo susipažinti su naujiena, galinčia aukštyn kojomis apversti medicinos pasaulį.

Vienas birželio mėnesio sekmadienis austrei Ulrike Loidl tapo išskirtinis. „Tą dieną ne tik atšvenčiau 33-iąjį gimtadienį, bet ir įžengiau į antrąjį gyvenimą“, – džiaugdamasi sakė moteris, kurios sveikatos būklės prognozės dvejus metus buvo labai blogos.

Prieš trejus metus kairiajame U.Loidl petyje atsirado piktybinis jungiamojo audinio navikas sarkoma, kurios ilgą laiką nesugebėjo atpažinti keli medikai ir terapeutai.

Po Vienos AKH ligoninėje atliktos operacijos, per kurią buvo pašalintas ne tik piktybinis auglys, bet ir žasto kaulų ir raumenų dalys, moteriai buvo skirta chemoterapija ir spindulių terapija. Bet po pusmečio U.Loidl laukė sukrečianti diagnozė – aptikta metastazių. Nors moteriai teko iškęsti dar dvi operacijas ir chemoterapijos ciklus, jos būklė nepagerėjo.

Atsitiktinai ant ligoninės koridoriaus sienos U.Loidl perskaitė informaciją apie visiškai naują vėžio gydymo būdą.
Popieriaus lape buvo rašoma, kad, pasitelkus šiuolaikinę ląstelių terapiją, klastingiausiai mūsų amžiaus ligai stabdyti panaudojamos sergančiojo kamieninės ląstelės.

„Susidomėjau šiuo gydymo būdu ir jaučiau, kad jis man padės“, – Austrijos žurnalui „News“ pasakojo U.Loidl.
Ir iš tiesų, praėjus tik keturiems mėnesiams nuo naujo gydymo etapo, medikai pranešė gavę pirmuosius pacientės būklės pagerėjimo signalus. Jie galutinai pasitvirtino šių metų gegužę.

„Netikėjome, kad ponios U.Loidl organizmas taip gerai reaguos į naująjį gydymo būdą“, – prisipažino Vienos AKH ligoninės onkologijos skyriaus vadovas profesorius Seppas Leodolteris. Apie teigiamą naujo kovos su vėžiu ginklo poveikį gali daug papasakoti 64 metų garsenybių kirpėja Frieda Grecht.

2004-ųjų gruodį netikėtai sukniubusi parduotuvėje ir į Vienos AKH ligoninę nugabenta moteris išgirdo baisią diagnozę: kiaušidžių vėžys. Pasak F.Grecht, iš jos išsipūtusio pilvo medikai pašalino tris litrus vandens.

Po profesoriaus S.Leodolterio atliktos operacijos, per kurią pašalintos kiaušidės, F.Grecht teko iškęsti šešis chemoterapijos ciklus. „Po jų numečiau 38 kilogramus, teko iš naujo mokytis vaikščioti ir kalbėti“, – prisimena kirpėja.
Moteriai pritaikius imuninę sistemą stiprinantį gydymą kamieninėmis ląstelėmis, jos sveikata pradėjo sparčiai gerėti.
„Jūs esate sveika!“ – šią džiugią žinią praėjusį pavasarį kirpėjai pranešė Vienos AKH ligoninės hormonų terapijos ir endokrinologijos skyriaus vadovas Johannesas Huberis.

Stulbinamai atrodanti ir protiniais su- gebėjimais medikus stebinanti F.Grecht teigia: „Jaučiuosi taip, lyg būčiau išgėrusi jaunystės šaltinio vandens“.

Naujasis imuninės sistemos gydymas lytiškai subrendusiomis kamieninėmis ląstelėmis yra nauja, viltį teikianti medicinos sritis. Ilgą laiką lytiškai subrendusios kamieninės ląstelės buvo laikomos, vaizdžiai tariant, mažiau talentingomis embrioninių kamieninių ląstelių seserimis. Pastarųjų terapija sukėlė daug diskusijų dėl etikos ir Austrijoje buvo uždrausta.
Bet prieš keletą metų paaiškėjo, kad lytiškai subrendusios kamieninės ląstelės, kurių būna ir gimusio žmogaus organizme (ne tik kaulų čiulpuose, bet ir kraujyje), atsiskleidžia kaip vis patrauklesnė abejotinų embrionų tyrimų alternatyva.
Be jau žinomų kovos su vėžiu būdų – operacijos, gydymo spinduliais ir chemoterapijos, specialistų rankose atsidūrė naujas, medicinos revoliuciją pranašaujantis ginklas, kuris sužadina organizmo atsinaujinimą.

„Tai – naujas kokybinis medicinos šuolis, kuris lygintinas tik su antibiotikų atsiradimu XX amžiuje“, – šiuos J.Huberio žodžius pacitavo žinomas specializuotas mokslinis žurnalas „Science“.

Profesorius S.Leodolteris priduria: „Esame svarbaus pasikeitimo liudytojai -nuo gydomosios medicinos pereinama prie prevencinės ir atnaujinančios organizmą“.

Kaip veikia gydymo būdas, dar vadinamas dendritinių ląstelių terapija?

Kamieninių ląstelių terapijos metodas pagrįstas paciento ląstelių dauginimusi. Šios vadinamosios dendritinės ląstelės imuninės organizmo gynybos procesų metu atlieka, vaizdžiai tariant, sarginio šuns vaidmenį – „užuodžia“ vėžio ląsteles ir padeda jas identifikuoti naikinamosioms ląstelėms T limfocitams.

Vėžį naikinančios ląstelės imamos iš periferinio paciento kraujo, pavyzdžiui, iš rankos venos. Pirmasis terapijos žingsnis: iš sergančiojo paimamos branduolinės ląstelės (monocitai ir limfocitai). Šią procedūrą kraujo perpylimo specialistas atlieka leukaferezės aparatu.

Paimtos ląstelės keliauja į laboratoriją. Čia, pridėjus organizme savaime augančias signalines medžiagas, paverčiamos veiksmingomis dendritinėmis ląstelėmis – taigi „perginkluojamos“.

Vėliau dešimt milijonų tokių ląstelių patalpinamos į skiepams skirtą ampulę ir stipriai sušaldomos. Jos įšvirkščiamos į limfmazgį, esantį netoli piktybinio auglio. Pacientui skiriama iki devynių tokių procedūrų.
Austrija yra viena iš keturių reikšmingiausių šios medicinos srities tyrimo centrų pasaulyje. Ir tai nėra atsitiktinumas. Kremso mieste, kuris laikomas biotechnologijos mokslo būstine, dar 2003 metais inicijuoti kamieninių ląstelių tyrimai. Pernai rugsėjį įkurta bendrovė „Cell Med Research“.

Kremse terapija pirmiausia buvo išbandyta prieš krūties vėžį. Šį rudenį bus atlikta paskutinė klinikinių studijų fazė – tai būtina sąlyga norint leisti tokį vėžio gydymą visoje Europoje.

Insbruko miesto universitetinė klinika jau dešimt metų dendritinių ląstelių terapiją sėkmingai taiko inkstų ląstelių karcinomai, šlapimo pūslės sutrikimams šalinti.

Neseniai pradėtas taikyti ir gydymas paciento ląstelėmis.

Gydant šlapimo nelaikymą, būdingą pirmiausia vyresniojo amžiaus žmonėms, iš šlaunies paimtos raumenų ląstelės dauginamos laboratorijoje, o paskui įšvirkščiamos į susilpnėjusios šlaplės sutraukiamąjį raumenį. Pritaikius šią terapiją, iki šiol buvo pagydyta 80 procentų nuo šlapimo nelaikymo kenčiančių pacientų.

Lytiškai subrendusių kamieninių ląstelių terapija suteikia viltį pagyti sergantiems ne tik vėžiu, bet ir kitomis ligomis.
„Paciento kamieninės ląstelės jau taikomos ir širdies raumeniui atnaujinti. JAV bendrovė „Dendreon“ gavo laikiną šios šalies Maisto ir vaistų administracijos leidimą paciento kamieninių ląstelių terapiją panaudoti gydant prostatos vėžį“, – teigė J.Huberis.

Paryžiaus imuninės sistemos terapijos instituto specialistai Jeanas Marie Andrieu ir Wei Lu iš paciento kamieninių ląstelių sukūrė medžiagą, skirtą ŽIV gydyti.

Be lytiškai subrendusių kamieninių ląstelių, naujų vilčių medikams teikia ir iš vaisiaus vandenų paimtos koreguojamosios ląstelės.

Jos taip pat gali kurti visų ląstelių tipus, greitai daugintis, dėl jų negali atsirasti auglys ir, priešingai nei embrioninės ląstelės, jos nekelia abejonių etiniu požiūriu.

Dėl šių priežasčių, pasak garsaus mokslininko Markaus Hengstschlagerio, dar neseniai daugybę aistrų kėlusios embrioninės kamieninės ląstelės galbūt niekada nebus naudojamos gydymui.

Specialistų komentaras

Lietuvoje – dar ne laikas Vėžiu sergantys žmonės Vilniaus universiteto onkologijos institute (VUOI) dendritinėmis ląstelėmis negydomi, nėra atliekami ir gydymo tokiomis ląstelėmis klinikiniai tyrimai. Tai patvirtino VUOI Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas daktaras Kęstutis Sužiedėlis.

„Mums, onkologams, toks gydymo būdas žinomas – informacijos apie vėžio gydymo naujoves netrunkame gauti. Tačiau dar neapsisprendėme, ar tokių tyrimų mūsų onkologijos institute apskritai vertėtų imtis“, -sakė K.Sužiedėlis.
Jis priminė, kad molekulinėje biologijoje vis atsiranda naujų krypčių, o mokslo tyrimai, kurie susiję su dendritinių ląstelių terapija, pastaruoju metu tapo ypač madingi. Negana to, „politiškai teisingi“: tokiems projektams, kuriuose užsimenama ir apie šių ląstelių tyrimus, lengviau skiriamas finansavimas.

„Lietuvoje dendritinių ląstelių klinikiniai tyrimai nėra atliekami. Manau, kad tam pas mus dar nėra nei techninių, nei finansinių galimybių. Tai gali sau leisti tik itin stiprios biotechnologijos kompanijos arba specialiai įkurtos klinikos, atitinkančios vadinamuosius geros klinikinės praktikos reikalavimus“, – paaiškino Vilniaus universiteto Imunologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Mykolas Mauricas.

Ko reikia, kad toks gydymo būdas – subrendusių kamieninių ląstelių terapija – pasiektų Lietuvą? Anot M.Maurico, pirmiausia – tyrimais įrodyto veiksmingumo. „Dažnai informacija apie tokį gydymo būdą išplatinama kaip savotiška reklama – papasakojama apie pavienius sėkmės atvejus, – kalbėjo M.Mauricas. – Iki šiol išsamių klinikinių tyrimų iki galo ir užsienyje dar nėra atlikta“.

Pasak M.Maurico, neigti gydymo kamieninėmis ląstelėmis veiksmingumo vis dėlto negalima. Tačiau dar turi praeiti nemaža laiko, kad toks gydymo būdas taptų realybe.

„Vis dėlto manau, kad dešimtmečio tam tikrai neprireiks, – vilties atseikėjo M.Mauricas. – Jei kuri nors stipri biotechnologijos įmonė sukurtų ir įteisintų patikimas ląstelių gamybos ir gydymo technologijas, pirktume jas, kaip šiuo metu perkame vėžiui gydyti skirtus modernius vaistus.

Tuo labiau kad Lietuvoje panašus gydymo būdas jau taikomas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų hematologai atlieka ir autologinį (to paties žmogaus) kaulų čiulpų kamieninių ląstelių persodinimą kraujo vėžiu sergantiems ligoniams. Todėl jau galima numanyti, kad aukščiausio lygio Lietuvos ligoninėse galbūt po penkerių metų bus pasirengta atlikti ir įvairių tipų kamieninių ląstelių terapijos procedūras“.

Ona Kacėnaitė
Ekstra