Jau penktus metus VšĮ Inkocentras lanko visos šalies slaugytojas ir skaito joms paskaitas apie šlapimo nelaikymą, šį sutrikimą turinčių žmonių tinkamą priežiūrą bei supažindina su sunkumais, kylančiais inkontinencija sergantiems pacientams. Pasak Inkocentro vadovės Jurgos Misevičienės, slaugytojoms suteikus teisę išrašyti kompensuojamų slaugos priemonių receptus, jų informuotumas tapo itin aktualus.

Kelionė per Lietuvą

Šiais metais J. Misevičienė paskaitas skaitė Kauno onkologinėje ligoninėje, Biržų ligoninėje, Ukmergės ligoninėje, Vilniaus reabilitacijos centre Gemma bei Vilniaus Gerontologijos centre. VšĮ Inkocentras dar praplėtė savo klausytojų ratą ir susitiko su Kauno bei Šiaulių kolegijų slaugos studentais. Vien tik šiemet Inkocentro rengtose paskaitose sudalyvavo pora šimtų slaugytojų ir apie 150 studentų.

Pasak Jurgos Misevičienės, kas kartą ji įsitikina, jog šios paskaitos yra labai reikalingos. „Studijų metais slaugytojai mokosi tik apie šlapinimosi sutrikimus, tačiau negauna informacijos apie šlapimo nelaikymą, jo tipus, priežastis, gydymo būdus, kasdienę ir profesionalią slaugą, sergančiojo gyvenimo ypatumus. Paskaitų metu jie turi galimybę pamatyti esančias rinkoje slaugos priemones ir specializuotus kosmetikos gaminius. Dažnai tenka parodyti, kaip naudojamos slaugos priemonės, kaip jos uždedamos, gilinamės ir į tai, kaip parinkti pacientui tinkamiausią priemonę. Slaugytojos puikiai suvokia, kaip svarbu yra paciento sausa oda ir kad tai vienas svarbiausių garantų, padedančių išvengti pragulų“, – sako Inkocentro vadovė.

Naujos slaugytojų kompetencijos

Mūsų šalyje slaugytojų institucija vis labiau stiprinama: finansiškai ir suteikiant daugiau įgaliojimų. „Tai, kad slaugytojoms dabar suteikta teisė išrašyti slaugos priemones, tai daug ką keičia šlapimą nelaikančio žmogaus gyvenime ir slaugytojos darbo įpročiuose. Dėl to ir aktualu, kad slaugoje dirbantys specialistai žinotų slaugos priemonių kompensavimo tvarką: kas yra kompensuojama, kiek priemonių, kokios priklauso prie kokių diagnozių. Slaugytojai turės gerai suprasti, kokias priemones gali ir turi išrašyti. Juk idealiuoju atveju turėtų būti taip, kad slaugytoja tik pamačiusi pacientą, išgirdusi jo diagnozę, jau supranta, kokių priemonių jam reikia. Ji turi žinoti, kad yra ne tik skirtingo dydžio ir sugėrimo sauskelnės, yra ir įklotai; juk kartais žmogų traumuoja sauskelnių dėvėjimas, o įklotas nesukelia stiprios reakcijos, žmogus sutinka tą daryti ir kalbėtis apie savo problemą. Slaugytoja turėtų netgi parodyti pacientui, kaip užsidėti jam reikalingas šlapimą sugeriančias priemones. Tokios dabar yra slaugytojų pareigos“, – sako J. Misevičienė.

Grįžta slaugytojų vertės suvokimas

Inkocentro vadovė įsitikinusi, jog kartu su įstatymais suteikiamomis naujomis kompetencijomis, grįžta ir slaugytojų, kaip specialistų, vertės suvokimas.  „Tarybiniais laikais slaugytoja buvo be reikalo nuvertinta, dabar jos svarbumas vėl imtas suvokti. Ji šalia gydytojo atlieka didžiulę reikšmę žmogaus gydymo ir sveikimo periodu, kai reikia priežiūros ir slaugos. Kitose šalyse mes jau matome, kad slaugytoja tampa pirmu asmeniu, į kurį kreipiasi pacientas, ji yra arčiausiai jo, padeda jam, suteikia informacijos“, – kalba J. Misevičienė.

Anot jos, apklausos rodo, kad mūsų šalyje prireikia penkerių metų ir daugiau, kad pacientas pasisakytų apie šlapimo nelaikymą savo gydytojui. Žmonės, kurie sunkiai pripažįsta šį sutrikimą, jo gėdijasi, dažniausiai mini tokią priežastį, kodėl nesikreipia į gydytoją – tai, kad, jų manymu, gydytojas yra labai užimtas.

„Be to, žmonių nuomone, šlapimo nelaikymas lyg ir menka bėda, nes realaus pavojaus gyvybei neturi. Kaip ir nepatogu pasisakyti. O slaugytojai pasisakyti lengviau, nes ji yra arčiau paciento sielos. Ji slaugo, padeda susitaikyti su negalia, su šlapimo nelaikymu“, – sako J. Misevičienė.

Paskaitos studentams

Tyrimai parodė, kad insultas, Alzheimerio liga ir šlapimo nelaikymas – trys diagnozės, labiausiai keičiančios žmogaus gyvenimo kokybę. Kad padariniai būtų minimalūs, labai svarbu turėti į ką atsiremti. „Labai norisi tikėti, kad šiuo metu studijuojantys slaugos specialistai, pradėję dirbti, bus būtent tais, į kuriuos galės atsiremti pacientai. Manau, kad studentams skaityti paskaitas apie šlapimo nelaikymą ypač naudinga, nes jie pradeda savo praktiką, jie ima kasdien susidurti su žmonėmis, nelaikančiais šlapimo. Gal nėra blogai, kad pirmakursiams slaugytojams kelia juoką (nes jie dar su tuo nesusidūrę) suaugusiam žmogui dedama sauskelnė. Bet jeigu jie nebus šviečiami, jiems nebus pasakojama apie inkontinenciją ir kituose kursuose, bus blogai, kai sauskelnė vis dar kels juoką pabaigus studijas. Slaugytojoms reikia atnaujinti žinias, nes pasimiršta per darbus, o studentams reikia žinių, kad jie išėję į praktiką, pradėję profesinę veiklą būtų girdėję apie šlapimo nelaikymą, žinotų visus niuansus ir kad šlapimą sugeriančios priemonės jiems nebūtų naujiena“, – sako Inkocentro vadovė.

Jos manymu, kiekvienais metais išgirdus informaciją apie šlapimą nelaikymą, per visus studijos metus tai susikaups, nuguls atmintyje ir vėliau bus įtvirtinta praktika. Todėl Inkocentras ir kitais metais rengs paskaitas studentams.

 

Inkocentro iniciatyva – paskaitų projektas slaugytojoms – yra teigiamai įvertintas daugelio šalies gydymo įstaigų. Taip pat ši paskaita laukiama įvairiose konferencijose. Spalio 21 d. Vilniuje vykusioje Tarptautinėje slaugytojų konferencijoje J. Misevičienė skaitė pranešimą tema „Kaip gyventi su inkontinencija“.