Moterys vengia garsiai kalbėti apie šį sutrikimą, nors kas penkta šešta bent kartą gimdžiusi trisdešimtmetė kenčia dėl šlapimo nelaikymo.

„Šlapimo nelaikymas dažniausiai kamuoja gimdžiusias moteris. Tik apie 10 proc. moterų, turinčių šią „bėdą“, būna negimdžiusios vaikų. Kuo daugiau moteris gimdo, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje ji kentės dėl šlapimo nelaikymo“, – pokalbį apie opų šlapimo pūslės sutrikimą pradeda Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė gydytoja ginekologė docentė Rosita Aniulienė. Su amžiumi padėtis tik prastėja. Ši bėda vargina kas antrą penkiasdešimtmetę moterį. Gydytoja tvirtina, kad nereikia gėdytis šio negalavimo -jį galima išgydyti.

Moterų šlapimo nelaikymas buvo aprašytas jau Senovės Egipte, Imhotempo papiruse (apie 2700 m. pr. Kr.). Hipokratas savo darbuose aprašė nevalingą šlapimo tekėjimą, prasidedantį po sunkaus gimdymo. Avicena minėjo moterų šlapimo nelaikymą, atsiradusį po gimdymo dėl šlapimo pūslės vientisumo pažeidimo (pratakų).

Moterų šlapimo nelaikymas pradėtas gydyti XIX a. Pirmąją moterį Lietuvoje dėl šlapimo nelaikymo 1875 m. operavo gydytojas M. A. Rutenbergas Vilniuje.

Kenčia ir tyli

Dėl šlapimo nelaikymo kenčia apie 200 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje. Šlapimo nelaikymu skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60 metų ir net 80-90 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių. Ši negalia vargina apie 10 proc. darbingo amžiaus žmonių. Tačiau beveik niekas apie tai garsiai nekalba. Sergantieji slepia savo negalavimą nuo aplinkinių, o gydytojai apie tai irgi retai paklausia. Dažnai sergantieji šią problemą linkę spręsti naudodami higieninius įklotus. Paradoksalu, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose higienos priemonėms išleidžiama du kartus daugiau pinigų negu efektyviems gydymo metodams (vaistams, operacijoms). Tik 10-20 proc. sergančiųjų kreipiasi į gydytoją. Lietuvoje nėra tikslių statistikos duomenų apie žmones, kenčiančius dėl šlapimo nelaikymo.

Beje, dažnai ir patys sergantieji šlapimo nelaikymą laiko normalia senėjimo dalimi, įpranta prie tokios būklės, apriboja savo įpročius ir net nejaučia, kad jų gyvenimas smarkiai pasikeitė. Ir anaiptol ne į gerąją pusę.
Šlapimo nelaikantys žmonės bijo nueiti toli nuo namų, važiuoti visuomeniniu transportu, dėl blogo kvapo neina į svečius, moterys bijo lytinių santykių.

Šlapimas teka nevalingai

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui. „Kol šis mechanizmas veikia normaliai, moteris šlapimą gali sulaikyti be jokio vargo, nes spaudimas, palaikantis uždarą šlaplę, yra du kartus didesnis nei spaudimas šlapimo pūslėje“, – tvirtina doc. Rosita Aniulienė. Kas organizme tuomet vyksta? Fizinio krūvio metu refleksiškai susitraukia dubens dugno, tai yra tarpvietės, raumenys.
„Gimdymo metu šie raumenys gali plyšti, kitoms gimdyvėms juos tenka kirpti, sutrūkinėja raiščiai aplink šlaplę, todėl natūralu, kad moteris gali nebesulaikyti šlapimo. Patarčiau moterims po pirmo gimdymo neapsileisti ir profilaktiškai daryti dubens dugno, vadinamuosius Kėgelio pratimus. Juos reikia daryti sąžiningai, kasdien (o ne trumpą laiką) iki kito gimdymo“, – pataria gydytoja.
Šlapimo nelaikymui atsirasti įtakos gali turėti ne tik gimdymas, bet ir vyresnis amžius, menopauzė, šlapimo takų, nervų sistemos ligos (insultas, stuburo traumos, parkinsonizmas), pilvo ertmės operacijos, diabetas, padidėjusio kraujospūdžio liga (hipertenzija), Alzheimerio liga, nutukimas, rūkymas, kava, alkoholio, dirbtinių šaldiklių vartojimas, sunkios sąnarių ligos ir t. t.

Baisu net čiaudėti

Yra šeši šlapimo nelaikymo tipai, bet moteris vargina trys iš jų. Trumpai apie juos papasakosime.

• Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Susilpnėjus dubens dugno raumenims (po gimdymų), pakinta šlapimo takų padėtis, atsiranda šlaplės nepakankamumas. Tokios moterys nesulaiko šlapimo fizinio krūvio metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos, sportuodamos, eidamos ar net ramybės būklėje. Yra trijų laipsnių šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu: pirmojo – čiaudint, kosint. Jei šlapimo nelaikymas yra antrojo ir trečiojo laipsnio, šlapimas nevalingai teka einant, sportuojant, šokant, ką nors keliant ar savaime.
• Šlapimo nelaikymas dėl dirglios šlapimo pūslės. Toks šlapimo nelaikymas būdingas toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis. Nevalingai susitraukinėjant šlapimo pūslės raumeniui, moteris jaučia įsakmų norą šlapintis (negali plauti indų, girdėti tekančio vandens, pasišlapina rakindama duris irt.t.).
• Mišrus šlapimo nelaikymas – nesugebama sulaikyti šlapimo ir atsiradus staigiam norui šlapintis, ir fizinio krūvio metu.

Padeda operacija

„Pirmiausia šlapimo nelaikančiai moteriai patariama atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, mažiau gerti kavos. Dubens dugno raumenų tonusą pagerina Kėgelio pratimai. Be to, skiriamos fizioterapijos procedūros, mankštos kompleksai“, – pasakoja gydytoja. Jeigu nepadeda gydymas vaistais (jų tenka vartoti 3-6 mėnesius), rekomenduojama atlikti operaciją. Moterys, kurios negali šlapimo sulaikyti esant fiziniam krūviui, pavyzdžiui, bėgdamos, kosėdamos, čiaudėdamos, juokdamosi, šokdamos, keldamos sunkius daiktus, per lytinį aktą, gydomos minimaliai invazine TVT operacija. „Šios operacijos metu padaromas vos 5-10 mm pjūvis ir šlaplė atitraukiama į normalią fiziologinę padėtį. Tokių operacijų efektyvumas siekia beveik 95 proc. Šių operacijų metu implantuojama proleno juosta aplink vidurinę šlaplės dalį. Operacijos atliekamos iš dalies arba vietiškai nuskausminus. Operacija trunka apie 20 minučių. Pacientė po paros išrašoma namo, dar keturias savaites po operacijos ji turi vengti fizinio krūvio, sporto, lytinių santykių“, – pasakoja gydytoja ginekologė R.Aniulienė, pirmoji Lietuvoje atlikusi tokią operaciją. Kauno medicinos universiteto klinikose TVT operacija atliekama nuo 2000 metų, o TVT-0 operacija – nuo 2006 metų. Kol kas saugesnių ir efektyvesnių operacijų už TVT ir TVT-0 pasaulyje nėra. Deja, šios operacijos iki šiol nėra kompensuojamos valstybės ir nemažai kainuoja -1900 litų. „Per metus į konsultaciją kreipiasi 500-600 moterų, iš kurių apie 100 operuojame, kitas gydome vaistais. Dažniausiai moterys kreipiasi dėl antrojo arba trečiojo laipsnio šlapimo nelaikymo, tai yra, kai negali bėgioti, sportuoti, šokti, šlapimas teka lytinių santykių metu“, – pasakoja R. Aniulienė.

Pasak jos, pasaulyje moteris pagalbos į medikus kreipiasi maždaug po 1 metų vargų ir kančių. „Lietuvės kantresnės – ateina po trejų, bet būna, kad ir po 40 metų“, – sako specialistė.

Gelbsti fizioterapijos procedūros

Vadinamoji dirgli šlapimo pūslė – dažnas šlapinimasis daugiau kaip 8 kartus per dieną ir daugiau nei porą kartų naktį – gydoma medikamentais ir fizioterapijos procedūromis. Yra įvairių medikamentų, tačiau jų skiria tik gydytojas.
Per fizioterapijos procedūras šlaplė stimuliuojama įvairių dažnių elektros bangomis. Tokio gydymo kursas – 10-15 procedūrų, kurias reikia kartoti du kartus per metus. Šis gydymas yra veiksmingas, bet negarantuoja, kad rūpesčių dėl šlapimo nelaikymo kamuojama moteris visiškai pasveiks.

Gydoma ir botulino toksinu

Šlapinimosi sutrikimų kamuojamoms moterims (ir ne tik joms) gali padėti ne tik vaistai ar operacija, bet ir pats naujausias gydymo metodas – botulino toksino injekcijos.

Gydymo botulino toksinu procedūra kainuoja 1300 litų, nes jos nekompensuoja ligonių kasa. Šią procedūrą reikia kartoti kas 6-12 mėnesių visą gyvenimą. Dažniausiai botulino toksino suleidžiama į dirglią šlapimo pūslę, kai nepadeda 2-3 mėnesius taikytas gydymas vaistais. Prieš tai atliekami tyrimai – įvertinama, ar normali šlapimo pūslės talpa, ar nėra inkstų patologijos, šlapimo takų infekcijos. Botulino toksinas suleidžiamas specialia adata per cistoskopą (specialų optinį prietaisą šlapimo pūslei apžiūrėti iš vidaus) į šlapimo pūslės raumenį. Taip iš dalies paralyžiuojamas šlapimo pūslės raumuo, sumažėja šlapimo pūslės aktyvumas ir palengvėja šlapinimasis. Botulino toksinu negalima gydyti nėščiųjų ar kūdikį maitinančių moterų, taip pat sergančiųjų šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimu.