Sergu išsėtine skleroze apie 15 metų, prieš kokius 4-5 metus ėmiau aiškiau jausti vieną simptomą – šlapimo nelaikymą. Tas nelaikymas – tai toks, kokį gali nurašyti. Maždaug esu moteris, pas visas moteris silpnos šlapimo pūslės, iš vyrų tikrai išgirsi tą priekaištą, kad moterys dažnai užsuka į tualetą. Porą metų tie keli išbėgantys lašiukai labai smarkiai netrukdė. Juk moterys vis įsideda kokius paketukus, dėl mėnesinių tenka juos naudoti – tai nieko čia psichologiškai traumuojančio.

Tačiau pastaruoju metu viskas ėmė keistis, todėl nusprendžiau jums parašyti.

Išsėtinė sklerozė turi gausybę simptomų. Kiekvienas sergantysis per eilę metų įgija savo asmeninį simptomų „paketą“ – tai, kas dažniausiai linkę pasireikšti. Pavyzdžiui, mano „pakete“ ilgą laiką buvo galvos svaigimas. Užtekdavo einant gatve staigiau pasukti už kampo ir jau turėdavau galvos svaigimą. Buvo dar užtemimai akyse, ausų užgulimai. Žodžiu, toks akivaizdus „gedimas“ viršutinėje kūno dalyje. Tačiau vieną dieną aš pastebėjau, kad jeigu noriu nusičiaudėti, turiu sustoti ir sukryžiuoti kojas. Tas dalykas labai lėtai progresavo ir kad jau esu pasiekusi kažkokį naują „levelį“ supratau, kai ryte išlipus iš lovos ir skubant kuo greičiau į tualetą, keli šlapimo lašiukai tyliai ištekėjo… Ir tie lašiukai buvo jau kažkokie lyg didesni, nes kelnaites teko keist į kitas. Pasiskaičiau internete, pasikalbėjau su gydytoja. Rekomendavo daryti Kėgelio pratimus ir naudoti šlapimą sugeriančius įklotus, nes jie geriau sulaiko kvapą negu paprasti higieniniai įklotai, kurių gali nusipirkti bet kurioje parduotuvėje.

Paskui atsirado dar naujas dalykas. Užbėgau į tualetą kažkokiam prekybos centre ir ten taip neįprastai tylu tualeto patalpoje, negrojo visam prekybos centre skambėjusi muzika. Užėjau į kabiną ir girdžiu, kad šalimais irgi kabinoje yra moteris. Tyliai sau sysioju ir staiga mintis, o kodėl aš taip tyliai, kai ta moteris šalimais varo kaip iš gaisrininkų žarnos? Juokingai skamba, bet aš kelias dienas klausiausi savo šlapimo srovės. Ir labai aiškiai supratau, kad mano šlapimo srovė prarado stiprumą. Aš tikrai puikiai pamenu, kad man šlapinantis, ypač kai daug prikaupdavau, tai varydavau smarkiai. Ką daryti su tuo „atradimu“ aš nežinojau. Priėmiau kaip kūno pokytį. Dėl išsėtinės sklerozės atsitinka nemažai tokių „nubyrėjimų“, kuriuos tenka priimti. Štai man, pavyzdžiui, po vieno akies užtemimo liko miręs akies nervas, todėl tam tikru kampu pakreipus galvą, aš matau dvigubą vaizdą. Bet šitas pokytis jau niekaip negali būti koreguojamas. O kitus simptomus visai neblogai galima atstatyti reabilitacinėmis priemonėmis. Ar reikia atstatyti šlapimo srovės stiprumą? Vieną dieną supratau, kad šitas klausimas visgi neduoda man ramybės. Dar lyg tyčia tuo metu kažkokiam filme išgirdau fraze vieno vyro mestą kitam, kai jie abu šlapinosi. Ir vienas taip kitam įgėlė – šlapiniesi kaip senutė. Jis juokėsi iš jo šlapimo srovės stiprumo. Bet aš gi irgi šlapinuosi kaip senutė! Nusprendžiau apie tai pasikalbėti su savo gydytoja neurologe, kaip tik artimiausiu metu nusimatė vizitas pas ją.

Ir Dieve kaip gerai, kad išdrįsau pradėti apie tai kalbėti! Nebuvo smagu kalbėti su kitu žmogumi apie tai, kad tau „biški išlaša“, „sysioju kaip močiutė“. Gydytoja visko labai smulkiai išsiklausinėjo ir paskui pasakė, kad man jau kuris laikas yra ligos paūmėjimas, o šlapimo srovės pokytis – tai naujas išsėtinės sklerozės simptomas, bylojantis apie ligos paūmėjimą.

Man buvo paskirtas MRT tyrimas, paguldė į ligoninę, sulašino medikamentų, kuriuos skiria paūmėjimo laikotarpiais ir artimiausiu metu bus peržiūrimas mano išsėtinės sklerozės gydymas. Be šlapimo srovės pokyčio aš jaučiau ir kitus simptomus, bet, kaip dažnai būna šios ligos atveju, labai lengva tuos simptomus ignoruoti, „nurašyti“, netgi pateisinti „visi dabar taip jaučiasi“.

Gal pasakysite, kad aš išsigalvoju, bet visgi manau, kad kūnas kai jis nustoja funkcionuoti taip, kaip jam gamtos duota, ima siųsti mums signalus, kad jam negerai. O jeigu mes, sergantys išsėtine skleroze, įkyriai tų simptomų nematome, jis ima ir „išmeta“ tokį akivaizdesnį. Tai va šlapimo srovės pokytis buvo tas akivaizdesnis simptomas, jį aš puikiai „pamačiau“ ir gerai, kad išdrįsau apie tai pasakyti gydytojai.

Tad jeigu šį tekstą skaitys sergantys išsėtine skleroze, visiems primygtinai rekomenduoju – kai šlapinsitės, klausykitės, ar girdite savo šlapimo srovę. Jeigu negirdite, tai nesidrovėkite, papasakokite apie tai neurologui. Tai gali būti nors ir tylus, bet ryškus ligos paūmėjimo požymis.

 

Sveikatos visiems! Ir dėkoju Inkocentrui už vieną didžiausių informacijos kiekių lietuvių kalba apie šlapimo nelaikymą.

 

Gabrielė