Dažniausia tokio šlapimo nelaikymo priežastimi yra dubens dugno raumenų susilpnėjimas dėl nėštumų, gimdymų, operacijų arba menopauzėje dėl moteriškųjų hormonų estrogenų trūkumo, mažojo dubens organų slinkimo. Ši nelaikymo forma dažnai pasitaiko gimdžiusioms, turinčioms viršsvorį moterims. Fizinio krūvio metu pilvo ertmės ir šlapimo pūslės bendras spaudimas tampa didesnis nei šlapimo pūslės uždaromojo aparato – sfinkterio, nors pūslės raumuo nesusilpnėjęs. Staigiai padidėjus pilvo ertmės spaudimui (kosint, čiaudint, juokiantis, keliant sunkesnį daiktą, sportuojant) šlapimas nevalingai išteka iš šlapimo pūslės. Pradžioje tai būna keli lašeliai, ilgainiui sutrikimas gilėja ir kasdien nevalingai išbėga vis daugiau šlapimo. Įtampos šlapimo nelaikymas dažnesnis moterims, tačiau nustatomas ir vyrams po prostatos operacijų, kai padidėjusi prostata pašalinama per šlaplę ir taip yra suardomas šlaplės raukas, saugantis nuo nevalingo šlapimo ištekėjimo.

Tokiam šlapimo nesulaikymui paprastai būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis; tumpalaikis šlapimo nesulaikymas, padažnėjęs šlapinimasis (>8 kartų per dieną, daugiau kaip 1 kartą per naktį), šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu. Šlapimo nesulaikymas atsiranda dėl per didelio pūslės  raumens dirglumo. Šlapimo nesulaikanti pūslė gali ištuštėti prieš pasiekiant tualetą.

Mišrus moterų šlapimo nelaikymas reiškia įtampos šlapimo nelaikymo ir dirglios pūslės junginį. Tačiau vyresniame amžiuje tiek vyrams, tiek moterims galimi įvairūs šlapimo nelaikymo tipų deriniai.

Esant perpildytai šlapimo pūslei, susidaro per didelis slėgis šlapimo pūslės uždaromajam aparatui, todėl šlapimas teka iš pūslės. Dažnai vyrams ištuštinti pūslės neleidžia padidėjusi prostata. Šlapimo susilaikymas gali atsirasti dėl nervų sistemos sutrikimų, anatominių kliūčių, šlapimo pūslės hipotonijos ar atonijos. Nors šis tipas dažnesnis vyrams, tačiau gali varginti ir moteris sergant cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, Alzheimerio liga, demencija ar pan., vartojant vaistus.

Nelaikymui įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai. Tualetas gali būti per toli ar išvis nebūti, arba žmogus, turintis atminties sutrikimų, jo neranda.

Tai daugelio vyresnių, neįgalių ar sergančių psichikos ligomis žmonių problema. Pats šlapinimasis nėra sutrikęs, bet pacientas nespėja laiku nueiti iki tualeto dėl kitų (ne urogenitalinės sistemos) ligų. Pagrindinės priežastys: mąstymo proceso pažeidimas, judėjimo sutrikimas, jatrogeniniai veiksniai (vaistai, apribotas judėjimas, suvaržymai), sunku pakviesti pagalbos, per toli tualeto patalpa, aplinkos trukdžiai.

Tai dėl įvairių kitų ligų (pvz. infekcija, vaistai, vidurių užkietėjimas ir kt.) ūmiai atsiradęs šlapimo nelaikymas, praeinantis išgydžius pagrindinę ligą.