Harvardo medicinos mokyklos tinklalapyje www.harvardprostateknowledge.org, skirtame pasidalinti žiniomis apie prostatos vėžį, publikuojama paciento Christopherio Millerio istorija. Pateikiame jūsų dėmesiui šio vyro pasakojimą apie kovą su šlapimo nelaikymu.

Nekilnojamojo turto agentas Christopheris yra vedęs, turi du sūnus, prieš 5 metus jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Tuomet vyrui buvo 56 metai. Jis atliko visus reikiamus tyrimus, pasikonsultavo su 5 gydytojais (dviem onkologais ir trimis chirurgais) ir nusprendė atlikti radikalią prostatektomiją. Jam buvo pasakyta, kad ši operacija turi dvi pasekmes: šlapimo nelaikymą ir impotenciją. Christopheriui teko net du metus gyventi su šlapimo nelaikymo pasekme.

„Kaip ir visi, išgirdę onkologinę diagnozę, aš buvau šokiruotas. Niekas negalvoja, kad tai nutiks būtent jam. Aišku, mane apėmė baimė. Aš žinojau, kad tai liga, kuri vystosi ne vienerius metus, todėl mane kankino mintys: kaip tą priims mano šeima? Ar mano finansiniai reikalai sutvarkyti? Ar pasirūpinau savo vaikais? Nejaugi niekuomet nepamatysiu anūkų“, – pasakojo Christopheris.

„Visi gydytojai, su kuriais aš kalbėjausi apie būsimą operaciją minėjo impotenciją ir šlapimo nelaikymą kaip realiausias pasekmes. Man buvo pasakyta, kad yra 2-15 proc., kad bus inkontinencija ir 30 proc. impotencijos tikimybė. Aš ryžausi operacijai nutaręs, kad pasekmių tikimybė nėra didelė“, – prisimena vyras.

Jis sako, jog operacija praėjo gerai, jis gan greitai grįžo į darbus. Jam pasireiškė šlapimo nelaikymas, tačiau vyras tikėjosi, kad tai laikina būklė ir laukė, kada tai baigsis. Po operacijos pirmą pusmetį jis apsilankė pas gydytoją mažiausiai penkis kartus ir kas kartą gydytojas tikino, kad reikia laukti.

„Tačiau laikas ėjo ir man negerėjo. Per dieną aš sunaudodavau 5 įklotus, bandžiau daryti Kėgelio pratimus, tačiau nepajutau jokio efekto. Per tą laiką man mažiausiai rūpėjo seksas, aš norėjau išspręsti šlapimo nelaikymo problemą, tad impotencijos klausimui neteikiau jokios reikšmės. Nuėjau pasikonsultuoti su kitu chirurgu. Jis man parekomendavo dar vieną procedūrą, ji irgi nedavė jokio efekto. Tada labai nusivyliau. Po pirmosios operacijos jau buvo praėję pusantrų metų. Kartą šnekėjausi apie savo bėdas su draugu ir jis man parekomendavo pasikalbėti su viena moterimi, kurios vyras turi tą pačią bėdą. Ji man ir papasakojo apie dirbtinio sfinkterio įdėjimo procedūrą. Ši operacija iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Aš vis dar įsidedu labai mažo sugėrimo įklotą, taip sakant, dėl viso pikto ar kai leidžiuosi į tikrai labai ilgas keliones. Tačiau šlapimo nelaikymas jau nėra mano problema. Jaučiuosi tikrai laimingas“, – sako Christopheris Milleris.