Birželio 17-21 dienomis pasaulis mini Tarptautinę inkontinencijos savaitę. Mūsų šalyje ši savaitė minima jau 14-ta kartą. „Šiemet viso pasaulio pacientų organizacijos, šlapimo nelaikymo srityje dirbantys specialistai ir valdžios institucijų atstovai kviečiami kalbėti apie psichinę sveikatą esant šlapimo nelaikymui. Šią lėtinę ligą įgiję žmonės kasdien susiduria su įvairiais ligos sukeliamais iššūkiais. Jie neretai įkrenta į niūrios nuotaikos pinkles, kai kurie ten užsilieka tiek ilgai, kad suserga depresija. Tad turime apie tai kalbėti, ieškoti įkvepiančių istorijų, ieškoti veiksmingų ir paprastų patarimų, kaip išsaugoti savo psichinę sveikatą turint įvairias lėtines diagnozes“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, inkontinencijos savaitės minėjimo iniciatorė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Kelių lėtinių diagnozių našta

Išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ jau trečius metus vykdo projektą „Aktyvumas – sveikata“. Šio projekto vienas iš partnerių yra VšĮ Inkocentras. Projekto metu vykdomos įvairios veiklos, skirtos skatinti lėtinėmis ligomis sergančius žmones mankštintis, taip pat daug dėmesio skiriama psichinės sveikatos stiprinimui. Šlapimo nelaikymas yra vienas iš dažniausių simptomų, su kuriuo susiduria sergantieji išsėtine skleroze. „Sergant išsėtine skleroze šlapimo nelaikymas nuo medikų neslepiamas, nes šis simptomas gali atsirasti ligos pradžioje. Kartais šlapimo nelaikymo stipresnis pasireiškimas yra požymis, kad stiprėja išsėtinės sklerozės eiga, kad vyksta vadinamoji ligos ataka. Tad sergantieji išsėtine skleroze tikrai savo diagnozės nuo juos gydančių medikų neslepia. Tačiau tikrai nėra taip, kad šlapimo nelaikymą kaip simptomą aptarinėtume susitikimų metu ar grupėse socialiniuose tinkluose“, – sako draugijos „Feniksai“ pirmininkė Ana Staševičienė.

Ji sako, kad šlapimo nelaikymas labai slegia žmogų ir kelia daug psichologinių įtampų. „Priežasčių jausti įtampą sergantieji išsėtine skleroze turi gausybę, o šlapimo nelaikymas viską dar vainikuoja dideliu gėdos jausmu. Vienos paskaitos metu, kai pasikvietėme Inkocentro atstoves į pacientų stovyklą, pamatėme, kad jų pranešimas apie šlapimo nelaikymą sulaukė labai didelio susidomėjimo. Nors tai intymi tema, tačiau žmonės turėjo daug klausimų lektorėms. Tai leido aiškiai suprasti, kad šlapimo nelaikymas kaip išsėtinės sklerozės simptomas kelia žmonėms daug klausimų ir didelius psichologinius iššūkius“, – sako A. Staševičienė.

Ji sako, kad kalbant apie išsėtinę sklerozę yra dvi tabu temos: depresija (ir suicidinės mintys) bei šlapimo nelaikymas. „Apie šias ligas žmonės nelinkę dalintis. Sergant išsėtine skleroze depresiškumas pasireiškia netikėtomis formomis, pavyzdžiui, slogi nuotaika slepiasi po perdėtu euforiškumu. Tai yra vienas iš simptomų sergant išsėtine skleroze. Jeigu žmogus turi abi šias tabu lėtines diagnozes, jo psichinė savijauta greitai smunka žemyn. Todėl, manau, labai svarbu, kad pacientų organizacijos skatintų apie tai kalbėtis, siūlytų psichinę sveikatą stiprinančius užsiėmimus, pavyzdžiui, mūsų rengtos nuotolinės meditacijos, kvėpavimo užsiėmimai buvo labai populiarūs“, – pasakoja A. Staševičienė.

Ana stebi ir tam tikrą teigiamą pokytį. „Jei prieš dešimtmetį, kai siūlydavome pacientams nemokams psichologų konsukltacijas, sulaukdavo tokių atsakymų kaip „ne, ne, man nereikia“, tai dabar naujai diagnozuoti asmenys, kurie kreipiasi į pacientų organizaciją, jie iš karto klausia, ar galėtume suteikti psichologinių konsultacijų. Džiaugiuosi, kad keičiasi požiūris į psichologinę pagalbą“, – atkreipia dėmesį išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė.

 

 

Ligos poveikis emocijoms ir jausmams

„Dažnai diskusijose su valdžios institucijų atstovais tiek pasineriame į skaičiavimus – kompensuojamų šlapimą sugeriančių priemonių, tam išleidžiamų valstybės lėšų – kad pamirštami tie, kurie kovoja nematomą kovą su liga už savo geresnę savijautą. Turintiems šlapimo nelaikymą tenka spręsti įvairias finansines problemas, pradedant įklotų įsigijimu, higienos priemonėmis ir baigiant, bendrai, pajamų netekimo dilema dėl turimų lėtinių ligų. Visos lėtinių ligų diagnozės paveikia žmogaus psichinę savijautą. Gali kamuoti ilgalaikis liūdesys, apimti apatija, net išsivystyti depresija. Kartais žmonės netenka vilties, nes pavargsta kasdien stengtis išlikti. Jeigu jie nesulaukia pagalbos, paramos, palūžti darosi labai lengva. Manau, kad psichinio atsparumo stiprinimas turėtų būti prioritetinė darbo su pacientais kryptis“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė J. Misevičienė.

Inkocentras teikia nemokamas konsultacijas apie kasdienę slaugą esant šlapimo ir išmatų nelaikymui. „Į mus dažnai kreipiasi artimieji, kurie gyvena su turinčiais šlapimo nelaikymą. Jie visuomet papasakoja, kad jų šeimos narys yra irzlus, piktas, kad nelinkęs bendrauti. Tai akivaizdūs psichinės „nesveikatos“ požymiai. Svarbu palaikyti ir sergantįjį, ir jo artimą aplinką. Jie visi susiduria su šlapimo nelaikymo ir kitų lėtinių diagnozių sukeliamu poveikiu emocijoms bei jausmams. Dar neturime tokios kultūros, bet galbūt būtų laikas pradėti ją diegti, kai paklausus „kaip jaučiatės?“ laukiama ne tik atsakymo apie fizinius simptomus, bet ir apie emocinę savijautą. Manau, tai būtų pirmi žingsniai link kažkokių konkretesnių veiksmų stiprinant psichinę sveikatą“, – sako gydytoja Jurga Misevičienė.

 

 

Sugebėjimas atsigauti

Inkocentro iniciatyva išleistoje knygoje „Kaip gyventi su inkontinencija“ rašoma, kad daugeliui kenčiančių dėl šlapimo nelaikymo žmonių tenka diena po dienos gyventi patiriant neveikiančios pūslės ar vidurių sukeltą stresą. Poveikis žmogaus psichinei sveikatai yra stiprus. Kaip bus priimamas šlapimo nelaikymo faktas priklauso nuo individualių asmenybės ypatybių. Vienas asmuo, kuriam užtenka plono įklotėlio, gali manyti esąs sužlugdytas, o kits, visiškai nelaikantis šlapimo, gali gana gerai jaustis.

„Daugumai inkontinencija sergančių žmonių teko apriboti prieš tai įprastą gyvenimą arba jo visai atsisakyti. Galbūt jie nebeina plaukioti, žaisti teniso, nelanko bažnyčios, nejaukiai jaučiasi kino salėje – visos tos „ankstesnės“ veiklos, iš kurių buvo nuaustas jų gyvenimas, atrodo sunkiai prieinamos“, – rašoma knygoje. Šlapimo nelaikymą dažnai lydi įvairios socialinės netektys. Tad vienas iš kertinių dalykų esant šlapimo nelaikymui – gebėjimo atsigauti stiprinimas.

„Nelaikymo kamuojamiems žmonėms sugebėjimas atsigauti gali padėti susitelkti į veiksmą, galimybių paiešką, galimybių kūrimą, kad neliktų nuo jų nepriklausančių jėgų malonėje. Atsigavimo meno mokymasis gali paspartinti vilties grįžimą“, – rašo Cheryle B. Bartley knygoje „Kaip gyventi su inkontinencija“.

Sugebėjimas atsispirti niūrioms nuotaikoms, pasinėrimui į savigailą neatsiejamas nuo optimizmo. Su šlapimo nelaikymu dirbantys slaugos specialistai sako, kad tam tikri įsitikinimai gali padėti auginti optimizmą ir gebėjimą atsigauti nuo psichologinių duobių. Tokie sakiniai kaip: „atsiranda vis naujų vaistų, įrenginių ir produktų, kurie padeda spręsti šlapimo/išmatų nelaikymo problemą“, „žmonės mane mėgsta tokį, koks esu, o ne dėl sveikatos“, „galiu išgyventi savo jaučiamą gėdos jausmą, tai ne pasaulio pabaiga, galiu tą pakelti“ ir t.t.

 

Keletas patarimų, kaip išsaugoti psichinę sveikatą:

 

• Socialinė parama. Milijonai žmonių tvarkosi su inkontinencija atsisakydami veiklos, kad tik liktų arčiau tualeto. Toks elgesys baigiasi socialinių kontaktų praradimu. Pasiryžkite pasukti šį procesą atbuline eiga. Susiraskite veiklą, kuri jums patiktų ir galėtų į jūsų namus atvesti daugiau žmonių, pavyzdžiui, knygų klubai, mezgimo būreliai.

 

• Mąstymo stiliai. Dauguma iš mūsų niekada nesvarstėme, koks yra mūsų mąstymo stilius, juolabt nebandėme jo taisyti, todėl ir nežinome, kad mąstymas gali lemti žlugdančius elgesio būdus. Pavyzdžiui, daug žmonių jaudinasi dėl dalykų, kurių tikimybė iš tikro yra labai menka. Kiti negalvoja, ką sako sau, tarkim, priekaištauja, kad nesugebėjo susitvarkyti su nelaikymu. Visi turime fundamentalių įsitikinimų, apie kuriuos gal ir nežinome. Šie įsitikinimai galbūt mums gerai pasitarnavo kitais atvejais, bet ne dabar. Problemos sprendimas prasideda nuo tikslių įsitikinimų. Savigarba prasideda nuo teisingų teiginių apie save. Skirkite laiko savo mąstymo stiliui paanalizuoti. Gali paaiškėti, kad ne pro šalį kai ką pakeisti tam, kad suformuotumėte kitokį, atsigauti padedantį požiūrį į gyvenimą.

 

• Venkite bejėgiškumo. Kartais gyvenimo sunkumai susikrauna į krūvą ir ima atrodyti, kad negalima išvengti tokių neigiamų jausmų kaip neviltis. Dažnai užtenka imtis kokios nors veiklos – nuplauti automobilį, sutvarkyti spintą, išmaudyti šunį – bet ko, kad neigiami jausmai būtų įveikti. Kitaip sakant, padarykite ką nors, tada dar ką nors, kol bedarydami pastebėsite, jog nesate beviltiški. Ir pasijusite geriau.