200 milijonų žmonių pasaulyje nelaiko šlapino! Kelnės šlampa čiaudint, kosint, juokiantis ir net patiriant orgazmą. Ligai diagnozuoti r gydyti vien JAV per metus išleidžiama 16-26 milijardai dolerių. O kaip kenčia ligonio šeimos biudžetas – juk tenka dažnai skalbti, lyginti arba nuolat pirkti įklotus.Tai katastrofa! Nejaugi neįmanoma nieko padaryti?

Šlapimo nelaikymo tipų yra 6. Tačiau net pusė nelaikančiųjų kankinasi dėl dirglios šlapimo pūslės. Dėl jos žmonės nesugeba susilaikyti atsiradus staigiam norui šlapintis. O jį sukelia nevalingai susitraukinėjantis šlapimo pūslės raumuo, dėl to joje padidėja spaudimas. Negana to, tokiems žmonėms šlapimo pūslės raukas nepakankamai susitraukia. Todėl dalis šlapimo arba net visas išsilieja iš pūslės. Šie žmonės negali plauti indų, skalbti, nes nesuvaldomą norą šlapintis jiems sukelia teškantis vanduo. Neretai jie pasišlapina net prie namų durų, nespėję jų atrakinti. O ką daryti, kai šlapimas išteka orgazmo metu?!

Dirglios šlapimo pūslės sindromas atsiranda, nes sutrinka nervinių impulsų perdavimas iš centrinės nervų sistemos arba stuburo smegenų į šlapimo pūslę. Tuomet šlapimo pūslės raumuo – detruzorius nuolat susitraukinėja. Tokių žmonių išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV yra per 16 proc.

Gydymas prasideda tyrimais

Dabartiniai medicinos laimėjimai leidžia gerokai palengvinti, o kartais net išgydyti šį nemalonų sutrikimą. Tik gydytojas gali pasakyti, ar sunkiai pagydomas jūsų atvejis.

Pirmiausia reikia nuodugniai išsiaiškinti šlapimo nelaikymo priežastį, nes gydymas priklauso būtent nuo jos. Taip pat atlikti būtinus tyrimus.

Iš pradžių gydytojas klaus apie gyvenimo būdą, kiek skysčių išgeriate. Prašys atlikti ir nesudėtingus testus, pavyzdžiui, pakosėti, pastenėti. Taip pat skatins rašyti šlapinimosi dienoraštį. Jei įtars, kad liga įsisenėjusi ar sunkiau gydoma, teks atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį, nustatyti šlapalo ir kreatinino kiekį.

Jei reikia, ultragarsu tiriami inkstai, atliekama intraveninė nefrografija dėl viršutinio šlapimo trakto defektų, vystymosi anomalijų, šlapimo pūslės formos ir fistulių.

Gali būti atliekami ir specialūs tyrimai: cistograma, kompleksinis urodinaminis tyrimas matuojant šlapimo pūslės spaudimą, detruzoriaus spaudimą, šlapimo tėkmės greitį.

„Auksinis“ standartas

Nors vaistų nuo dirglios šlapimo pūslės sindromo daug, dabar efektyviausiu laikomas kompleksinis gydymas, kai derinami tik kelių grupių vaistai. Yra patvirtintas gydymo standartas – algoritmas, kurio turi laikytis gydytojai. Jis atitinka metodikas, pagal kurias gydomi tokie pat ligoniai Vakarų šalyse. Skiriama antimuskarininių vaistų: jie blokuoja šlapimo pūslėje esančius muskarino receptorius, vadinamus M2 ir M3. Šiuose vaistuose esantis acetilcholinas, veikdamas M3 receptorius, skatina susitraukti šlapimo pūslę. Veikiami M2 receptoriai stabdo simpatinės nervų sistemos sukeltą pūslės atsipalaidavimą. Taigi, šlapimo pūslė atsipalaiduoja ir nustoja nevalingai susitraukinėti. Nuo praėjusių metų vasaros kompensuojama pusė šių vaistų kainos. Pavyzdžiui, už vaistą tolterodiną (Detrusitol) teks primokėti apie 60 litų.

Kartu su antimuskarininiais vaistais gydytojas gali skirti antidepresantų, nes kai kurie iš jų irgi atpalaiduoja šlapimo pūslę. Be to, trumpalaikį efektą sukelia makšties žvakutės su hormonais estrogenais.

Kadangi minėtų receptorių yra ne tik šlapimo pūslėje, bet ir tarpvietėje, uretroje, makštyje, žvakutės juos veikdamos tarsi atjaunina gleivinę – ji tampa stangri, elastinga.

Toks vaistų kompleksas efektyvus daugeliui moterų, tačiau jį reikėtų vartoti 12-24 mėnesius, tuomet būtina pertrauka. Bet dažniausiai nutraukus gydymą liga per 3-6 mėnesius atsinaujina.

Gydydamas dirglios pūslės sindromą, gydytojas atkreips dėmesį, ar moteris neserga ligomis, dėl kurių negalėtų vartoti vaistų. Pavyzdžiui, antimuskarininių atsargiai turi būti skiriama moterims, kurios serga glaukoma. Ne visoms galima ir esttrogenų. Dabar bandoma gydyti ir botulino toksino injekcijomis į šlapimo pūslę. Jos veikia 5-9 mėn., paskui liga atsinaujina. Be to, toks gydymas labai brangus ir nekompensuojamas.

Pasaulio mokslininkai nenuilsdami suka galvą, kaip padėti tokiems žmonėms. Vienas iš būdų, taikomas tik keliose pirmaujančiose pasaulio urologijos klinikose, – šlapimo pūslės denervacija: nutraukiami nervai, kurie perduoda impulsus, skatinančius pūslės raumenis susitraukinėti. Tačiau tai labai sudėtinga ir labai rizikinga procedūra. Nepavykus žmogus gali visam gyvenimui likti invalidas, nevaldyti kojų.

Dažna moteris, jei liga neužleista, gali sau padėti atsikratydama antsvorio. Taip pat derėtų mažiau vartoti kofeino, alkoholio, dirbtinių šaldiklių, nes ir jie skatina šlapimo išsiskyrimą; mažiau vartoti skysčių.

Būna, kad moterys nenori gydytis vaistais. Kartais gali padėti fizioterapija – kvanto terapija arba elektros stimuliacija, kuri slopina šlapimo pūslės susitraukimus.

Tačiau tyrimai rodo, kad iš taip besigydančių 3-4 mėn. pagerėja tik 10-30 proc. Taigi, šios priemonės tinka nebent jaunoms moterims, kurioms šlapimo nelaikymas yra labai lengvos formos. Tačiau visoms naudinga stengtis kuo ilgiau išbūti nesišlapinus – taip treniruojama šlapimo pūslė. Nes neretai lėkti į tualetą skatina tik psichologinis poreikis.

Rosita Aniulienė, AMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė
Lietuvos rytas/ RP