Jau trečius metus VšĮ Inkocentro specialistės skaito paskaitas įvairiose gydymo įstaigose (pirminiuose sveikatos priežiūros centruose, ligoninėse, globos namuose), kur yra pacientų, turinčių šlapimo nelaikymą ir specialistų, teikiančių jiems pagalbą.

„Mes pasakojam apie šlapimo nelaikymą, primenam, kad yra tokia būklė, kokias pasekmes ji turi ir suteikiam patarimų, kaip su ja gyventi“, – sako Inkocentro direktorė Jurga Misevičienė.

Daiva Ausėnaitė

Visa Lietuva

Per pustrečių metų Inkocentro specialistės apmokė apie tūkstantį specialistų, per metus paskaitose sudalyvauja apie 400 slaugytojų, jų padėjėjų, socialinių darbuotojų. Paskaitos vyko stambiausiuose šalies miestuose (Klaipėda, Šiauliai, Alytus, Utena, Molėtai, Panevėžys, Vilnius, Kaunas), buvo aplankyti ir mažesni miestai, pavyzdžiui, Muniškių, Paberžės globos namai.

Inkocentro mokymų temos yra patvirtintos Slaugytojų ruošimo centro. Išklausiusios seminarą slaugytojos gauna sertifikatą. Paskaitų metu kalbama apie šlapimo nelaikymą, jo atsiradimo priežastis, vystymąsi, profilaktiką, gydymą. Taip pat yra išsamesnės paskaitų temos: šlapimo nelaikymas ir neuropsichiatriniai sutrikimai; sveika oda; slaugos priemonių kompensavimas; gyvenimo kokybė su inkontinencija.

„Mes aiškinam, jog ši būklė paliečia visas gyvenimo sritis, tai nėra tik medicininė problema. Nebūtinai šlapimo nelaikymą turi tik globos namuose gyvenantis vyresnio amžiaus žmogus. Šlapimo nelaikymas kamuoja ir jaunas moteris. Į problemą mes žiūrim globaliai, ne tik iš siauros medicininės pusės“, – sako Inkocentro direktorė J. Misevičienė.

Į pagalbą specialistams

1. Misevičienė sako, jog paskaitos socialiniams darbuotojams yra ne mažiau svarbios nei slaugytojams. „Socialiniai darbuotojai lanko tuos vyresnio amžiaus žmones, kurie gyvena savo namuose. Kartais senjorai su socialiniais darbuotojais kontaktuoja bendruomenėse, dienos centruose. Todėl itin svarbu, kad šie specialistai turėtų žinių apie inkontinenciją. Būtent jie būna pirmieji, kurie ištiesia vyresniam žmogui pagalbos ranką“, – sako Inkocentro direktorė.

Šiemet nuspręsta į paskaitų ciklą įtraukti dar vieną segmentą – sveikatos kolegijų studentus, būsimuosius slaugytojus. „Mes matome, koks yra sunkus ir kupinas įtampos slaugytojos darbas. Jos turi daug žinoti, jų veikla apima daug sričių. Natūralu, kad kažkas užsimiršta. Studentai, kurie dar ruošiasi šiam atsakingam darbui, turi jau šiandien sužinoti daugiau apie vieną sudėtingiausių sveikatos sutrikimų. Jiems reikės žinoti, kaip padėti šlapimą nelaikančiam žmogui, kokias priemones naudoti. Tad savo paskaitų projekte matome didelę prasmę, mes norime padėti sunkiai dirbantiems specialistams“, – sako J. Misevičienė.

 

Klausimų netrūksta

Apie projekto sėkmingumą Inkocentro specialistės sprendžia ir iš to, jog kiekvieną kartą jos sulaukia nemažai klausimų. „Seminarų dalyviai aktyviai domisi slaugos priemonėmis, jų naudojimo niuansais. Ypač slaugytojoms įdomu, kaip tinkamai prižiūrėti žmogų, kad nesiformuotų pragulos, kad keldamos nevaikštančius pacientus jos nepakenktų sau. Pavyzdžiui, dažnai tenka aiškinti, jog nereikia keisti sauskelnių vien dėl to, kad atėjo laikas keisti (taip parašyta kažkokioj instrukcijoj), o sauskelnės yra pustuštės. Itin aktualūs būna klausimai apie šlapimo sugėrimo gaminių ekonomišką naudojimą, nes šlapimo sugėrimo gaminių kompensacija yra itin maža. Mokom stebėti sauskelnių indikatorių. Kiekviena sauskelnė turi indikatorių ir jis parodo, ar ji yra pilna ar dar ne pilna. Tokius dalykus ne visos slaugytojos žino“, – pasakoja Inkocentro direktorė.

Pragulų prevencija

Inkocentro specialistės itin dažnai mato susidomėjusius slaugytojų veidus, kai kalba užeina apie gulinčio žmogaus odos priežiūrą. „Pragulos yra labai sunki būklė nevaikštančiam pacientui. Neretai jos komplikuojasi ir net gali baigtis mirtimi. Todėl taip aktualu tinkamai prižiūrėti odą, ypač, jei žmogus dar turi šlapimo nelaikymą. Tinkama odos priežiūra yra geriausia pragulų prevencija. Dažnai nežinoma, kad negalima žmogaus prausti su vandeniu. Vanduo ir muilas džiovina odą, reikia naudoti specialius ploviklius, oda išlieka sveikesnė ir pragulų atsiradimas yra nukeliamas vėlesniam laikui arba jis iš viso neįvyksta“, – pasakoja J. Misevičienė.

Labai dažnai pirminiuose priežiūros centruose dirbantys specialistai klausia, kaip pasakyti pacientui, kad nuo jo sklinda šlapimo kvapas. „Tai aktualiau yra poliklinikose, kur ateina žmogus turintis inkontinenciją, tačiau slepiantis šią problemą net nuo savęs. Su tokiais žmonėmis susiduriantiems specialistams rūpi, kaip tokį žmogų prakalbinti, kaip jam pasakyti, kokius jam suteikti patarimus, kur jį toliau nukreipti. Tad mes dažnai pristatome ir Inkocentro veiklos principus, nes čia galima nukreipti tokius pacientus, jie gaus daug informacijos apie tolimesnį gyvenimą su šlapimo nelaikymu“, – sako direktorė.

Sausas kaimas

Dar viena Inkocentro seminarų projekto sritis – visuomenės mokymai. Pasak J. Misevičienės, šių mokymu metu kalbama apie šlapimo nelaikymą, pasakojama, kaip žmogui, turinčiam inkontinenciją (jeigu jo negalima išgydyti arba jis nesiryžta operacijai) su tuo komfortiškai gyventi, kad jis būtų sausas. Svarbiausia, kad dėl šlapimo nelaikymo neįvyktų žmogaus socialinė atskirtis.

Pernai buvo vykdomas projektas „Sausas kaimas“. „Kvietėme į susitikimus žmones, gyvenančius kaimo vietovėse, kur informacija apie inkontinenciją beveik neskleidžiama, o problema išlieka. Tada bendravom su bendruomenėm, buvom Aukštadvario, Valčiūnų bendruomenėse. Jei bendruomenės pirmininkas supranta, kuo gyvena ir kas aktualu jo bendruomenės žmonėms, tada mielai atsiliepdavo ir mus priimdavo. Tačiau mums teko girdėti ir tokių frazių „jus ką juokaujat, pas mus to nėra!”. Pernai įvyko devynios tokios paskaitos”, – sako Jurga Misevičienė.

Šių metų planai

Pasak Inkocentro direktorės, šiemet planuojama orientuotis į pacientų organizacijas, kurios gal nėra tiesiogiai susijusios su šlapimo nelaikymo problema, tačiau ji šioje žmonių grupėje vis tiek egzistuoja. Vasario mėnesį vyks paskaita Kauno artrito bendruomenėje, kovo mėnesį planuojamas susitikimas su krūties vėžiu sirgusių moterų organizacija.

„Ši problema gali nutikti bet kam, nepriklausomai nuo jau turimos diagnozės ir neatsižvelgiant į žmogaus amžių. Todėl manome, kad seminarai, mokymai turi vykti nuolat. Prieš du metus paskaitas skaitėme šeimos gydytojams. Galvojame, jog reikėtų atnaujinti susitikimus su šiais specialistais. Tinkamas specialistų informavimas apie šlapimo nelaikymą leis jiems greičiau atrasti kelią į inkontinenciją turinčio žmogaus širdį ir profesionaliau suteikti jam pagalbą. Pacientai, žinantys, kaip gyventi turint šlapimo nelaikymą, neužsidarys namuose. Tai yra visai visuomenei svarbūs dalykai”, – sako VšĮ Inkocentras direktorė Jurga Misevičienė.