Šiais metais VšĮ Inkocentras išsikėlė sau kelis tikslus – pagerinti slaugos situaciją šalyje, praplėsti sąrašą ligų, kam turi priklausyti slaugos priemonių kompensavimas ir siekti, kad visi, turintys šlapimo nelaikymą, turėtų 3-jų slaugos priemonių kompensavimą per parą – kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Tuo tikslu kovo 13 dieną Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko apskrito stalo diskusija apie šlapimo nelaikymą, esamą sugėrimo gaminių prieinamumą bei galimus situacijos gerinimo būdus.

Susitikimo dalyviai ir pradžia

Susitikime dalyvavo viceministrė Laimutė Vadelienė, ministrės patarėja Dalia Guobužienė, LNSS koordinavimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų valdybos direktoriaus pavaduotoja Edita Bishop, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Irma Medžiaušaitė, Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Eigelis bei VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

Susitikimo pradžioje buvo pristatyta šlapimo nelaikymo problemos mastai pasaulyje ir Lietuvoje. „Pernai pavasarį Madride įvyko pasaulinis inkontinencijos forumas, kuriame buvo paskelbti naujausi duomenys apie šlapimo nelaikymo situaciją. PSO duomenimis, šlapimo nelaiko nuo 4 iki 8 proc. visuomenės, t.y., 400 mln. žmonių pasaulyje. Šis negalavimas dažnesnis nei astma, depresija, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar cukrinis diabetas. Jeigu žiūrėti šios problemos pasiskirstymą pagal lytį, tai kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras susiduria su šlapimo nelaikymu. Vyresniame amžiuje maždaug 40 proc. moterų ir 30-35 proc. vyrų“, – kalbėjo J. Misevičienė.

Viceministrė replikavo, jog sergančiųjų skaičiai tikrai dideli, ji pageidavo patikslinti šlapimo nelaikymo apibrėžimą. „Kad šita problema yra aktuali ir jautri rodo padidėjęs mūsų gaunamų laiškų kiekis ir skambučiai, kaip ir klausimai žmonių, kaip gyventi su šia būkle, nes iš tiesų inkontinencija labai pažeidžia žmonių gyvenimo kokybę. Pagal poveikį (pažeidžiamumą) gyvenimo kokybei šlapimo nelaikymą mes matom šalia Alzheimerio ligos, insulto. Žmogus susiduria ne tik su medicinine problema – bėgančiu šlapimu ir su tuo susijusia sudirgusia oda, pragulom, bet yra ir socialiniai padariniai – uždarumas, savigarbos netekimas, orumo pažeidimas, psichologinės problemos, šeimyninės, seksualinės, darbinės problemos. Prieš 3 metus Skandinavijoje buvo daryta studija, kurioje buvo apklausti 6500 šlapimą nelaikančių organizacijų atstovų. Tikslas buvo išsiaiškinti žmonių gyvenimo kokybės iššūkius. Viena iš išvadų, kad net 3 proc. darbingo amžiaus asmenų būtent dėl inkontinencijos nebegali dirbti. Jeigu paskaičiuoti, tai tie 3 proc. gali sukurti nemažą sumą pinigų, kurią valstybė galėtų gauti kaip bendrą vidaus produktą“, – sakė Inkocentro vadovė.

Daugiau pacientų

Viceministrė Laimutė Vaidelienė tikslino diagnozes, kurios šiuo metu įtrauktos į sąrašus, kad būtų gautas šlapimą sugeriančių gaminių kompensavimas. Valstybinės ligonių kasos atstovė sukonkretino gaunamų priemonių skaičių ir kiek pinigų tam skiriama iš valstybės biudžeto. L. Vaidelienė pabrėžė, jog jau sulaukia sergančiųjų laiškų, kuriuose išsakomas skundas dėl nepakankamo priemonių kiekio. Ji paminėjo vaikų, turinčių spina bifida diagnozę situaciją. Ir pasakė, jog iš moralinės pusės situacija jai atrodo aiški. Viceministrė pageidavo sužinoti, kas buvo padaryta siekiant pagerinti šlapimo nelaikančių žmonių gyvenimo kokybę. „Jūsų siūlymai labai konkretūs – praplėsti diagnozių sąrašą kaip yra rekomenduojama“, – sakė viceministrė.

Išaiškėjo, kad per pastaruosius šešerius metus kompensavimo sistema mūsų šalyje nesikeitė. Inkocentras kiekvienais metais teikė prašymus didinti šlapimą sugeriančių gaminių skaičių per parą ir pasiūlymus, kaip galima būtų praplėsti esamų diagnozių sąrašą. Ministrės patarėja Dalia Guobužienė siekė išsiaiškinti, kokios yra vidutinės šlapimą sugeriančių gaminių kainos, kiek lėšų tam valstybė skiria šiuo metu. „Šiuo metu 39 000 pacientų yra kompensuojami šlapimą sugeriančios sauskelnės, dar 5000 gauna vienkartines paklodes. Pagal prašomą kiekį, jeigu kalbėti apie tai, kad kompensuoti ne po vieną, o nors po pusantros, t.y., 45 vnt. per mėnesį, dabartiniam pacientai, tai PSDF biudžeto didėtų iki 7,8 mln. litų. Milijonais išlaidos didėtų, jeigu nedidinat pacientų skaičiaus. Jeigu didinant pacientų skaičių, vėl yra kitaip“, – kalbėjo VLK atstovė Irma Medžiaušaitė.

Daug sprendimų, vertų diskusijos

Susitikimo metu buvo pabrėžta, kad dabar rengiamas naujas, 2015 m. kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių kainynas. Pasak I. Medžiaušaitės, galbūt kai kurie gamintojai sumažins kainas, gal yra koks rezervas. Inkocentro vadovei Jurgai Misevičienei pateikus pasiūlymą įtraukti Parkinsono, Alzheimerio ir prostatos vėžio diagnozes į kompensavimo sistemą, užvirė diskusija, kaip tą galima būtų padaryti. Viceministrė klausė Vidmanto Eigelio, kokie galėtų būti sprendimai ir kaip jis vertina esamo kompensavimo procento sumažinimą.

„Šiai dienai, kiek pateiktų duomenų yra naujam kainynui, tikrai to drąstiško kainų mažėjimo iš gamintojų nėra. Kad pasakyt, mes tikrai sutaupysim jeigu, kaip buvo 2010 m. su vaistais, kur buvo taupomi milijonai iš bendro sąrašo, tai šiai dienai to iš MPP tikrai nėra. Mes kaip Farmacijos departamentas, mes visuomet už, kad būtų išplėstas sąrašas. Skambučių gaunam, kiek jus gaunate, tiek ir mes. Ir su ašarom, ir visokių, kad reikalinga ir negaunam, kodėl jus nekompensuojate. Mes tikrai pasisakytume už tai, kad būtų plečiama, bet turi būti kažkokios finansinės galimybės, kaip tą daryti. Iš vienos pusės mums priimtinas pasiūlymas mažinti finansavimo lygį, plėsti sąrašą. Bet šiaip tai yra politiškai grėsmingas sprendimas – taip, bus patenkintų žmonių, bet patenkinti žmonės visą laiką tyli, kalba nepatenkinti. Jeigu mes sąrašą išplėsime 50 proc., bet sumažinsime 50 proc. kompensavimą, bet tie, kas gavo pilną kompensavimą vos ne į gatves eis… Čia labai pavojinga riba, kur norint padaryti geriau, galima pasidaryti blogiau“, – situaciją vertino V. Eigelis.

Tačiau susirinkusieji vieningai sutarė, jog būtina diskutuoti ir ieškoti galimų sprendimų. VLK atstovė siūlė mažinti brangių prekių skaičių kompensavimo sistmeoje, Inkocentro vadovė siūlė labai konkrečiai diferencijuoti šlapimą sugeriančias priemones pagal žmonių poreikį – gal kažkam gali užtekti tik įklotų, kitiems reikės sauskelnių ir t.t. Pasak viceministrės ir ministro patarėjos, nieko nedaryti negalima, būtina ieškoti būdų, kaip padėti pacientams.

Bus darbo grupė

Dar vienas susitikimo metu iškeltas klausimas – dėl šiuo metu egzistuojančių sunkumų pateikti paraiškas dėl medicininės paskirties priemonių įtraukimo į kompensavimo sistemą. Šis klausimas aptartas ir paliktas atviru. Buvo nuspręsta, jog produktyvesniam darbui vertėtų įkurti darbo grupę, kuri svarstytų medicininės paskirties priemonių – šlapimą sugeriančių gaminių, kateterių, stomų – prieinamumo didinimo klausimus. „Mes galim duoti vilties, kad mes dirbsime taip, kad pagerėtų šitų pacientų priežiūra“, – sakė ministro patarėja Dalia Guobužienė. „Bet kokiu atveju mes turim bent kažkokį planą. Prašom informacijos, tarėmės ir darom darbo grupę“, – sakė viceministrė L. Vaidelienė.

Inkocentro atstovai atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu jie taps slaugančių asmenų skėtinės organizacijos iniciatoriai ir būsimoje darbo grupėje galėtų astpindėti blaivią ir neisterišką pacientų poziciją. „Tą reikia daryti. Pabandysim padėti“, – atsisveikindama sakė viceministrė.