Mūsų regione sudėtinga politinė situacija, dar neatsigavome nuo kelių karantino bangų ir to pasekmes mato visi dirbantys sveikatos sektoriuje. Medikai stebi turimų lėtinių ligų paūmėjimų bangą, žmonės skundžiasi įvairiais simptomais, pirmaujame išgeriamų raminančių vaistų kiekiu. Pavasaris – nuostabus metas keisti kasdienius įpročius. Vienas kitas pokytis, naujas įprotis, ritualas gali turėti stulbinantį poveikį. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė visoms moterims siūlo įdiegti kelis įpročius, kurie leistų pamiršti apie tokias „moteriškas“ bėdas kaip keli ištekėję šlapimo lašeliai.

 

Išbėgantys šlapimo lašeliai

„Po paskaitų neretai prie manęs prieina moterys ir prisipažįsta, kad jas vargina išbėgantys keli lašeliai šlapimo. Tačiau jos tą priima kaip moteriško kūno ypatybę. Neva kitaip ir negali būti, kai esi gimdžiusi ir tau buvo darytas Cezaris. Daugelis vadina tai moteriška paslaptimi, nes dėl to jos ilgainiui būna priverstos pirkti šlapimą sugeriančius paketus ir juos dėveti kasdien. Ir net negalvoja, kad tai yra šlapimo nelaikymas. Moterų manymu, šlapimo nelaikymas, kai jau bėga per kojas,“ – sako gydytoja Jurga Misevičienė.  – „Neturi būti normalu, kad kosint, čiaudint ar juokiantis išbėga šlapimo keli lašeliai. Tai pirmi kūno siunčiami signalai, kad dubens dugnas nusilpęs, kad jį reikia stiprinti. Išbėgantys šlapimo lašeliai įspėja moteris, kad reikia kažko imtis. Negalima į šiuos dalykus nekreipti dėmesio, būklė linkusi sunkėti. Tačiau įvedus kelis naujus įpročius viskas gali susitvarkyti ir puikiai išsispręsti“.

Jurga Misevičienė siūlo pokyčius pradėti nuo situacijos priėmimo, pripažinimo sau, kad su manimi yra negerai. „Visi pokyčiai prasideda nuo aiškaus suvokimo, kas nepatinka ir ką norima keisti. Moteris turi sau pasakyti, kad tie keli išbėgantys lašeliai tai nėra „nieko tokio“, kad ji jau nelaiko šlapimo ir kad reikia kažko imtis, kad  ties šitais keliais lašeliais viskas ir pasibaigtų, nes gali pasibaigti, jeigu moteris tą priims, supras ir pradės ieškoti pagalbos“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė.

 

Dubens dugno mankštos

„Pats lengviausias būdas pastiprinti dubens dugną, kuris nekainuoja nieko – tai Kėgelio pratimai, kitaip dubens dugno raumenų mankšta. Reikia kasdien bent 30 kartų, dar geriau 50-60 kartų, sutraukti ir atpalaiduoti makšties raumenis“, – sako J. Misevičienė.

Internete galima rasti iliustracijų ir animuotų video, kaip teisingai atlikti Kėgelio pratimus. Pasak gydytojos Misevičienės, dabar tikrai daug kineziterapeutų ir įvairias mankštas vedančių trenerių įtraukia pratimus dubens dugno raumenims stiprinti. „Galima lankyti jogos, pilateso užsiėmimus, jie turės teigiamos įtakos bendrai fizinei būklei. Tačiau jeigu mes kalbam apie tai, kad reikia tvarkyti „išbėgančių šlapimo lašelių“ būklę, tuomet mankštinimasis turi būti tikslingesnis, daugiau dėmesio skiriant dubens dugno raumenų stiprinimui. Tikrai efektas nuo dubens dugno mankštų būna, nes nemankštinami raumenys nyksta, atrofuojasi, neatlieka savo funkcijos. Dubens dugno raumenų funkcija yra amortizuoti fizinio krūvio metu šlapimo pūslės spaudimą, kad nebėgtų šlapimas iš pūslės, kad sfinkteris teisingai dirbtų“, – sako specialistė.

Anot J. Misevičienės, anksti įvardijus sau problemą ir ėmus stiprinti dubens dugną mankštomis, galima užkirsti kelią šlapimo nelaikymo progresavimui. „Nuolat prisimenant apie save, apie savo dubens dugno raumenis ir juos vis reguliariai mankštinant galima puikiai senti be jokių šlapimo ištekėjimų“, – sako gydytoja.

 

Nervinga asmenybė – dirgli šlapimo pūslė?

Maždaug pusė visų, kurie skundžiasi šlapimo nelaikymu, turi įtampos šlapimo nelaikymą, penktadaliui diagnozuojamas skubos šlapimo nelaikymas, trečdalis turi mišrų.

„Skubos šlapimo nelaikymas būna nulemtas dirglios pūslės. Iš pavadinimo aišku, kad dirgli ta pūslė, nes dirgli jos savininkė. Moterys pasakoja, kad jos šlapintis užsinori staigiai, čia ir dabar. Ir šlapimas išteka nežiūrint jokių pastangų, nevalingai, jeigu nėra galimybių nueiti į tualetą. Aš matau, kad jautrūs žmonės, su labiliom emocijom, jie dažniau turi jautrią pūslę. Esant tokio tipo šlapimo nelaikymui, svarbu šalia Kėgelio pratimų taikyti ir psichiką raminančias priemones“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė.

Ji siūlo įdiegti bent du įpročius dėl geresnės psichinės savijautos. Tai gali būti ir tokie nesudėtingi dalykai kaip raminančių arbatų gėrimas (valerijonų, melisos), pasivaikščiojimas vakarais prieš miegą netrumpiau kaip pusvalandį ar pokalbiai su psichologu, psichoterapeutu, darbas grupiniuose, psichoterapiniuose užsiėmimuose. „Dabar kaip niekada svarbu išsaugoti vidinę ramybę. Dirgli pūslė gali daug kartų per dieną reaguoti į neigiamą informaciją, kurią jūs išgirstate, todėl itin svarbu būti kiek įmanoma labiau ramioms, turėti, vaizdžiai sakant, visą įrankių dėžę metodų, padedančių nusiraminti, adekvačiai reaguoti į stresines situacijas“, – sako specialistė.

 

Nauji įpročiai

VšĮ Inkocentras vadovė siūlo visą sąrašą naujų įpročių, kuriuos įdiegus į savo kasdienybę, pajusite efektą. Pagerės ne tik dubens dugno raumenų būklė, tačiau bus teigiamas poveikis visam organizmui ar atskiroms jo sistemoms.

„Jeigu jau moteris susidūrė su keliais ištekėjusiais šlapimo lašeliais, tai siūlau neapsiriboti tik viena priemone. Reikalingas kompleksas naujų gyvenimo įpročių, nes tokiu atveju jau negalima imtis tik kažko vieno ir žiūrėti, ar veikia. Kuo daugiau visko bus daroma, tuo geresnis bus efektas. Jeigu jau nusprendėte keisti gyvenimo būdą, tai kodėl nepakeitus daugiau?“ – šypsodamasi klausia gydytoja J. Misevičienė.

 

Štai specialistės siūlomas naujų įpročių sąrašas:

• Šlapimo pūslės treniruotės. Mokom pūslę nereaguoti į klaidingus signalus ateinančius iš smegenų. Reikia eiti reguliariai šlapintis, bent kas 2 valandas, norite ar nenorite. Nereguliaraus šlapinimosi tvarkymas yra pirmas žingsnis tvarkantis su skubos šlapimo nelaikymu. Jeigu moteris per dažnai laksto į tualetą, tuomet reikia eiti kas valandą. Būna net moteris nelabai turi kuo šlapintis, bet yra jausmas, kad ji nori į tualetą.
• Užsirašykite pas gydytoją ginekologą. Medikai patikrins, ar nėra infekcijos. Esama infekcija (pavyzdžiui, lėtinė šlapimo takų infekcija) gali provokuoti dažną norą šlapintis.
• Pokyčiai mityboje: vengti produktų, dirginančių šlapimo pūslę. Kava, kakava, šokoladas, gazuoti gėrimai, citrusiniai vaisiai, citrusinių vaisių sultys, pomidorai, aštrūs prieskoniai – mažinkite šių produktų vartojimą arba atsisakyti visai. Gerkite pakankamai vandens – 30 ml vienam kūno masės kilogramui.
• Susikurkite raminantį ritualą. Kiekvienas žmogus žino, kas jį ramina. Šilta aromatinė vonia, knyga ir skani arbata, pokalbis su drauge, giminaite. Jeigu dienos metu niekaip nepavyko rasti laiko pasimankštinti, tai vakare, net ir sėdint lovoje galima įsijungti ramią muziką, užsidegti žvakę, pamedituoti, sutraukti 30 kartų dubens raumenis. Susikurkite savo ritualą, kurio metu atgausite emocinę ramybę ir dar pamankštinsite dubens dugno raumenis.
• Karo Ukrainoje akivaizdoje tapo labai svarbu informacinė higiena. Vieną gal nuramina Lietuvos kariuomenės įrašai socialiniuose tinkluose, kitą – patikimo žurnalisto parengtas interviu – žiūrėkime tuos šaltinius, kurie mus ramina.

 

Pavasaris – naujo starto metas

„Kartais moteris kamuoja mišrus šlapimo nelaikymas, tada joms reikėtų įvesti į savo kasdienybę daugiau visokių priemonių. Reikalingas visas rinkinys pokyčių: Kėgelio pratimai, mityba, psichoemocinė sveikata. Gydoma, kaip sakant, iš visų pusių. Juk naujų įpročių įnešimas į savo gyvenimą duos bendros naudos visai gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, vakarinis ritualas padės tvarkyti šlapinimąsi ir turės teigiamos įtakos psichoemocinei būsenai. Pakeitus mitybą gali nukristi svoris. Atsisakius gazuotų gėrimų ar cukraus bus bendras poveikis kūnui – susinormalizuos tam tikri parametrai, pavyzdžiui, cukraus kiekis kraujyje ar cholesterolis. Fizinis aktyvumas labai prisideda prie svorio kontrolės, suteikia tonusą, nuotaika geresnė, laimės hormonai gaminasi smegenyse. Pavasaris daugeliui tampa startu naujiems pokyčiams. Skirkime daugiau dėmesio savo sveikatai, nesitaškykime į politines realijas, mes negalime jų lemti. Visi dabar esame išsibalansavę, todėl itin svarbu atsigręžti į save, rasti vidinį atsparos tašką, kuris leistų išlikti stipriems ir sveikiems“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.