Nuo šių metų vasario mėnesio vilniečiai gali sulaukti nemokamos pagalbos slaugant savo artimuosius. Maltos ordino pagalbos tarnybos senjorų programų vadovė Gražina Semėnienė priima gyventojų užklausas telefonu ir elektroniniais laiškais. Ji sako, kad pagalbos poreikis yra milžiniškas, per dieną sulaukiama apie 40 skambučių. „Pagal projekto finansavimą, esame įsipareigoję per metus turėti apie 60 nuolat prižiūrimų žmonių. Tačiau akivaizdu, kad poreikis yra žymiai didesnis“, – sako Gražina Semėnienė.

Skambina dėl maudymo

Trijų žmonių – dvi slaugytojos ir viena slaugytojos padėjėja – komanda teikia pagalbą slaugant artimuosius Vilniaus mieste. „Mums skambina artimieji, skambina vyresnio amžiaus žmonės, neįgalūs asmenys, socialiniai darbuotojai. Iš tų skambučių matosi, kokių paslaugų poreikis yra didžiausias. Maudymas – tai yra pats populiariausias dalykas, dėl ko prašoma pagalbos. Maudynės labai imlus laikui užsiėmimas. Slaugytoja prie vieno žmogaus užtrunka beveik pusdienį. Šios paslaugos prašo ir neįgalūs asmenys, ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sunku patiems išsiprausti“, – sako maltietė.

Gražina sako, kad projekto finansavimas, deja, nėra toks didelis, kad galėtum įdarbinti daugiau slaugytojų, tad teikiamų paslaugų apimtys tiesiogiai priklausys nuo trijų žmonių komandos pajėgumų. Tačiau bus padėta visiems, kurie kreipsis – sako Gražina.

Maltos ordinui dėl pagalbos slaugant galima skambinti tel. 8 616 25 656 arba rašyti el. paštu grazina.semeniene@maltieciai.lt

Trūksta žinių

Maltiečių slaugos projektas didžia dalimis skirtas teikti informaciją ir pagalbą artimiesiems, kurie slaugo savo šeimos narius. „Artimiesiems būna sunkiausias tas momentas, kai jie parsiveža savo artimą šeimos narį iš ligoninės ir jiems tampa aišku, kad jam jau dabar reikalinga slauga. Anksčiau, iki pandemijos, artimieji galėjo eiti į ligonines, domėtis, klausinėti medicinos personalo, pasimokinti, kaip tas sauskelnes pakeisti, kaip odą prižiūrėti ar kaip insultą išgyvenusį žmogų pasisodinti, kad galėtum pamaitinti. Dabar į ligonines arba neįleidžia, arba įleidžia labai trumpam“, – sako Gražina Semėnienė. – „Jeigu artimas žmogus keturis mėnesius išgulėjo slaugos ligoninėje, per tuos keturis mėnesius dažnai būna, kad žmogus nesustiprėja, o kaip tik liga progresuoja ir jo būklė sunkesnė. Artimieji yra, kaip sakant, pastatomi prieš faktą, kad teks tokį silpną ligonį prižiūrėti, slaugyti, rūpintis juo nuo ryto iki vakaro. Jie atsiveža tą močiutę ir neįsivaizduoja iš kurios pusės sauskelnės keičiasi, kokia turi būti odos priežiūra, kas yra teisingas maitinimas, apie maudymą nieko nežino. Šitoj vietoj labai trūksta žinių ir labai dažnai skambina ir sako „mes neįsivaizduojam ką daryti, nežinom, ką daryti, padėkite“. Tokių skambučių būna tikrai daug“.

Nugalėti savo baimes

Maltos ordino organizacija ne vienerius metus vykdo įvairius projektus, skirtus senjorams. Jau dešimtį metų Gražina dirba su projektais senjorams. Tad ji ne iš nuogirdų žino, kokių baimių turi senjorus prižiūrintys ir slaugantys artimieji.

„Artimieji labai visko bijo: bandyti sodinti, kelti. Aišku, ir nemoka to daryti. Daug mokomosios medžiagos yra internete, galima pasižiūrėti video youtube kanale įvedus raktinius žodžius apie slaugą, bet kai žmonės atsiveža į namus tokį savo artimą, jie kurį laiką būna tiek pasimetę, kad net nežino, kur ir kaip ieškotis informacijos“, – sako maltietė Gražina.

Jos įsitikinimu, pirmąją konsultaciją artimieji turėtų gauti iš savo šeimos gydytojo ir su juo dirbančios slaugytojos. „Ligonių kasos taip pat užtikrina kažkiek nemokamų šeimos gydytojo ar slaugytojo vizitų į namus. Deja, ne visuomet pavyksta tų vizitų sulaukti, tačiau jei tokia paslauga yra numatyta, manau, reikia jos prašyti. Prašyti pagalbos tikrai nereikia bijoti“, – ragina G. Semėnienė. – „Atsivežus į namus nebijokite savo žmogaus, nebijokite bandyti, nebijokite mokintis savo artimą žmogų pasisodinti, maitinti. Ilgainiui atsiras supratimas, kad artimasis po insulto negalės sukramtyti kietesnio maisto, jam bus sudėtinga ryti maistą, bet ir per skystas negali būti, nes tada springsta žmogus. Nebijokite bandyti ir ilgainiui suprasite, kaip geriausia slaugyti jūsų artimą žmogų ir kas jam yra geriausia“.

Maltietė Gražina sako, kad artimiesiems labai trūksta žinių tiek apie vaistus, apie kūno priežiūros priemones. „Sakyčiau, kad reikia susirinkti visą turimą drąsą ir eiti į vaistines, ten gausite tikrai labai daug informacijos. Vaistininkai labai geranoriškai padeda ir papasakoja apie naujienas, parodo įvairių priemonių“, – sako maltietė.

Ieškokite informacijos

Ne vienerius metus veikianti VšĮ Inkocentras taip pat teikia nemokamas konsultacijas (telefonu ar gyvai, jeigu atvyksite į Inkocentro būstinę), kaip slaugyti savo artimuosius. Įstaigai vadovaujanti gydytoja Jurga Misevičienė sako, kad žmonės jau drąsiau ieško pagalbos.

„Laisvėjame ir šioje srityje. Mums dažnai skambina tie, kurie tik prieš kelias dienas atsivežė artimąjį namo. Tokie turi gausybę klausimų. Jiems reikia pamatinių žinių apie slaugą, kad nepridarytų skaudžių klaidų, pavyzdžiui, neretai pasitempiama nugara ar gaunama kokia kita trauma netinkamai keliant savo artimą žmogų. Būna ir tokių skambučių, kur jau nuo pirmos sekundės aišku, kad žmogus slaugo ne pirmą dieną. Klausia labai tiksliai, pavyzdžiui, apie sauskelnių sugėrimo lygius ar kokių nors odos priežiūros priemonių tinkamumą jų atveju. Manau, kad jei žmogui kilo bet koks klausimas, tai jį reikia būtinai pateikti bet kam, kas galės į jį kompetetingai atsakyti. Nesvarbu, ar tai bus vaistininkė, slaugytoja ar gydytoja. Kuo daugiau žinių turi slaugantis žmogus, tuo geriau“, – sako J. Misevičienė.

Inkocentre dirbanti slaugytoja teikia informaciją telefonu: (85) 261 12 68 arba el. paštu jolita@inkocentras.lt

Būkite kūrybiški

„Visada artimiesiems sakom, kad pirmiausiai saugokite save: savo sveikatą, savo nugarą. Išmokite pirmiausia kelti žmogų teisingai, nes kai jūs išgriūsit, tai nebus nieko gero, nes nebus kam suteikti pagalbą jūsų artimam žmogui. Tenka matyti ir tokias situacijas, kai artimieji neturi žinių, įgūdžių, kaip kelti, tada ligonis lieka gulėti ir yra prastai vartomas“, – sako Gražina.

Ji siūlo išdrįsti bent vartyti, slaugai pritaikyti buityje esančius daiktus. „Nebūtina susipirkti visų įmanomų slaugos priemonių. Labai dažnai gali padėti tiesiog buityje esantys daiktai. Prie lovos galo pririšti virvę ir už jos laikydamasis žmogus gali lengviau atsisėsti. Nebūtina pirkti lovą su ta vadinama „gerve“. Galima naudoti rankšluosčius, kad pragulos tarp kojų neatsirastų. Nebūtina leisti pinigų specialioms antipragulinėms pagalvėlėms“, – pataria Gražina.

Ji sako, kad daug metų savo artimuosius slaugantys žmonės tampa labai išradingi ir puikiai pritaiko aplinką ir buityje turimus daiktus. „Vis prisimenu atvejį, kai žmonės neturėjo funkcinės lovos, jie labai ilgai jos laukė. Senuką reikėdavo pasodinti, tai močiutė jį pasisodina, paremia pagalve ir tada į lovos galą dar taburetę įremia, kad žmogus neatgriūtų atgal, sėdėtų tiesiau. Kviečiu pažiūrėti išradingai į jus ištikusią slaugos situaciją. Neišleiskite viso šeimos biudžeto ir santaupų, būkite kūrybiški. Ir visuomet ieškokite pagalbos, jei tik jaučiate, kad nesusitvarkote“, – kviečia maltietė Gražina Sėmenienė.