Balandžio mėnesį Berlyne vyko Tarptautinė inkontinencijos konferencija. Jos metu pranešimus skaito ne tik gydymo įstaigų vadovai, gydytojai ir mokslininkai, savo patirtimi dalinasi ir pacientai. Šiemet ant scenos savo gyvenimo su inkontinencija istoriją pasakojo ir mintimis dalinosi mokytoja Jacquelines Emkes iš Jungtinės Karalystės.

Didelę mokymo patirtį turinti Jacquelines yra gerbiama ir vertinama, nes yra aktyvi mokymosi visą gyvenimą entuziastė. Ji dėsto Bedfordo mieste, taip pat Biddenham tarptautinėje sporto kolegijoje. Ji yra Britų tarybos e-mokymų ambasadorė, su savo mokymų metodika apkeliavusi daugybę regionų, dėsčiusi įvairaus amžiaus ir padėties žmonėms. Jacquelines priklauso Karališkajai menų bendruomenei, yra aktyvi tyrinėtoja, domisi įvairiomis programomis, kurios įtraukia jaunus žmones į mokslinius tyrimus ir mokymąsi. Ji vadinama e-mokymų mokytoja lydere.

Jacquelines daug šypsosi ir labai užkrečiamai juokiasi. Žiūrint į Jacquelines labai sunku patikėti, kad jau dešimt metų kiekvieną dieną jai tenka gyventi su šlapimo nelaikymu. „Man atliktos 3 šlapimo pūslės operacijos, neturiu inksto, po vienos operacijos man buvo prasidėjęs sepsis. Daug sunkių sveikatos išbandymų, kuriuos man teko patirti turėjo savų pasekmių – dabar dirbu tik 10 proc. to pajėgumo, kokį turėjau anksčiau. Gerokai pasikeitė mano gyvenimo būdas ir kai kurie kasdieniai įpročiai“, – pasakojo moteris.

Iki operacijų ji nieko nežinojo apie kateterius ar šlapimą sugeriančias priemones. Kateteriais, padedančiais jai pasišlapinti, ji vis dar negali atsidžiaugti, nors prisipažino, kad iš pradžių buvo sunku juos gauti, vėliau išbandžius ir suvokus, kokie yra, išsireikalauti tokių, kurie jai tinkamiausi. „Aš dabar nešioju dideles rankines, nes turiu su savimi turėti kateterius, šlapimą sugeriančias priemones, visokias servetėles, dezodorantus. Aš visada prisimenu, kad turiu didesnę riziką pasigauti šlapimo takų infekciją, todėl apsilankymas viešuosiuose tualetuose visuomet susijęs su nemaža rizika. Be to, man reikia didesnio tualeto. Todėl bet kokios kelionės, kai tenka palikti pažįstamą aplinką, kuri jau maksimaliai pritaikyta prie mano poreikių, yra sunkus išbandymas“, – prisipažino Jacquelines.

Aktyvi moteris visgi nesustoja, ji dalyvauja įvairių darbo grupių, sprendžiančių pacientų problemas, veikloje. Jacquelines sakė, jog šlapimo nelaikymą turinčiam žmogui Anglijoje sunku realizuoti savo norus. „Aš matau, kad šlapimo nelaikymui neskiriama deramo dėmesio. Pavyzdžiui, pacientas turi „pasirinkimą“ iš trijų nekokybiškų priemonių. Neužtenka informacijos apie produktus, ne mažiau svarbu žinoti, kaip tais produktais naudotis. Labai keista, bet kai mano šeimos gydytojo nėra darbe, aš turiu aiškinti seselėms, kaip reikia kateterizuotis. Kartais ligoninėje labai įdomiai atrodo mūsų pokalbiai žiūrint iš šalies – aš jas įtikinėju, kad žmogus gali pats savarankiškai kateterizuotis, kad čia ne aukštoji matematika, kad nieko sudėtingo. Deja, bet labai dažnai pacientai turi patys save ginti“, – šypteli Jacquelines. Jos manymu, kuo daugiau bus kalbama ir diskutuojama apie šlapimą nelaikančių žmonių problemas, jų gyvenimo kokybės gerinimą, tuo didesnė tikimybė, kad reikalai ims gerėti.