Pirmą kartą Lietuvoje atlikta moterų šlapimo nelaikymo epidemiologinė analizė.
Tyrimo tikslas – nustatyti šlapimo nelaikymo paplitimą moterų tarpe Kauno mieste ir įvertinti statistinius ryšius tarp pagrindinių rizikos veiksnių ir šlapimo nelaikymo.

Metodika.

Atsitiktinės atrankos būdu atrinkta 250 50-70 metų amžiaus moterų 4 Kauno miesto poliklinikose ir 3 PSPC. Moterims paštu išsiųstos anketos, kurių tinkamumas buvo įvertintas bandomajame tyrime. Statistinė analizė atlikta programos SPSS paketu.

Rezultatai.

Gauta 46 proc. užpildytų anketų. Šlapimo nelaikymo paplitimas – 48 proc. Tirtų moterų amžiaus vidurkis — 60,0 metų (SN6.4). Gimdžiusių moterų buvo 218 (87,2 proc), negimdžiusių – 32 (12,8 proc). Negimdžiusios moterys rečiau serga šlapimo nelaikymu nei gimdžiusios (5 proc. ir 95 proc, p < 0,001). Moterys, kurių mama ir (arba) sesuo turėjo šlapimo nelaikymo problemų, dažniau serga šia liga nei tos, kurių šeimoje patologijos nebuvo (55,9 proc. ir 44,1 proc, p < 0,001). Gimdymo būdas statistiškai reikšmingos įtakos šlapimo nelaikymui atsirasti neturėjo. Moterys, gimdžiusios mažesnio svorio naujagimius (<3,5 kg), kiek dažniau sirgo šlapimo nelaikymu (76,3 proc. ir 72,1 proc, p > 0,05). Tarpvietės vientisumo pažeidimai gimdymo metu įtakoja šlapimo nelaikymo atsiradimą (78,3 proc. ir 54,6 proc, p < 0,001). Atlikus binarinę logistinę regresinę analizę, nustatyta, kad šlapimo nelaikymo moterų tarpe tikimybę labiausiai didina paveldimumas (SS 6,66; 95proc. PI:3,38-13,11) ir tarpvietės vientisumo pažeidimai gimdymo metu (ŠS 2,75; 95 proc. PI: 1,31-5,78). Pusė sergančių moterų (52,9 proc.) teigia, kad šlapimo nelaikymas vidutiniškai arba labai įtakoja jų sveikatos būklę.
Išvados. Kas antra 50—70 metų kaunietė turi šlapimo nelaikymo problemų. Paveldimumas, gimdymai, tarpvietės vientisumo pažeidimai gimdymo metu – pagrindiniai rizikos veiksniai moterų šlapimo nelaikymui atsirasti

Barilienė, R. Nadišauskienė, R. Aniulienė
Lietuvos akušerija ir ginekologija