Gimdos mioma -tai nepiktybinis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys. Miomos gali būti dauginės ir pavienės. Kartais gali išaugti iki labai didelių matmenų ir sverti net 10 kg.

Gimdos miomos gydomos operuojant

Gimdos mioma -tai nepiktybinis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys. Miomos gali būti dauginės ir pavienės. Kartais gali išaugti iki labai didelių matmenų ir sverti net 10 kg. Tik apie trečdalis jų sukelia klinikinius; simptomus. Miomos dažniau atsiranda vaisingo amžiaus, turinčioms antsvorio, negimdžiusioms moterims. Premenopauzės laikotarpiu jų būna apie 30-50 proc. moterų. Pomenopauzės laikotarpiu miomos turi mažėti. Jei jos didėja, galima įtarti piktybines ligas.

Gydymas priklauso nuo miomos lokalizacijos, klinikinių simptomų, dydžio. Pagrindinis gydymo būdas – chirurginis. Apie 50 proc. visiško arba dalinio gimdos pašalinimo atliekama dėl gimdos miomų.

Operuojama, kai mioma greitai auga, kai ji yra kraujavimo, sukeliančio mažakraujystę, priežastis. Operacijos apimtis priklauso nuo moters amžiaus, miomos lokalizacijos, dydžio, moters pageidavimo. Visada stengiamasi atlikti kuo mažiau traumuojančią operaciją. Galimas miomų šalinimas laparoskopijos, laparotomijos arba histeroskopijos būdu, gimdos kūno pašalinimas, gimdos kūno ir kaklelio pašalinimas.

Cistos ir jų profilaktika

Nepiktybiniai kiaušidžių augliai sudaro apie 6-8 proc. visų ginekologinį ligų. Paprastai jie aptinkami 30-60 metų moterims. Moterims iki 40 metų dažniau būdingi nepiktybiniai kiaušidžių dariniai, po menopauzės didėja piktybinių kiaušidžių navikų tikimybė. Skiriamos kiaušidžių funkcinės, endometriozinė cistos ir tikrieji nepiktybiniai kiaušidžių dariniai. Kiaušidžių funkcinės cistos susidaro sutrikus kiaušidžių funkcijai ar esant pirmojo nėštumo trečdalio sutrikimams.
Funkcinės kiaušidžių cistos gali išnykti be gydymo. Esant folikulinėms cistoms, 3-6 mėn. gydoma hormoniniais vaistais. Jei kiaušidės cista randama moteriai po menopauzės, atliekamas žymens CA-125 tyrimas. Jei cistinis darinys be išaugų ir jo skersmuo ne didesnis kaip 5 cm, moteris turi būti stebima. Jei cistinis darinys didesnis nei 10 cm ir jo struktūra nelygi, ligonę reikia operuoti ir atlikti darinio histologinį tyrimą. Vaisingo amžiaus moteriai rekomenduojama pašalinti cistinį darinį operacijos metu. Jei moteris po menopauzės, šalinama visa kiaušidė.

Pagrindinė funkcinių cistų profilaktikos priemonė – ilgalaikis sudėtinių hormoninių kontraceptinių vaistų vartojimas.

Krūtų ligų vis daugėja

Sergamumas krūties vėžiu nuolat didėja. Kasmet pasaulyje registruojama apie vieną milijoną naujų vėžio atvejų. Lietuvoje 1978-2005 metais sergamumas krūties vėžiu padidėjo 2,2 karto. 2005 metais diagnozuoti 1 322 nauji krūties vėžio atvejai.

Vienas iš pagrindinių krūties vėžio rizikos veiksnių yra nepiktybinės proliferacinės krūtų ligos.

Ankstyvai krūties ligų (piktybinių ir nepiktybinių) diagnostikai labai svarbi krūties apžiūra ir apčiuopa. Kiekvienai moteriai nuo 20 metų patartina kartą per mėnesį, geriausiai po mėnesinių, apžiūrėti krūtis veidrodyje, apčiuopti krūtis ir pažastis. Pastebėjus krūties paviršiaus netolygumus („apelsino žievelė“, gumbeliai), spenelio deformaciją, sukietėjimą, apčiuopus darinius krūtyje ir/ar pažastyje, atsiradus išskyroms iš spenelio, būtina kreiptis į gydytoją. Mamografija (rentgenologinis krūties tyrimas), kaip pagrindinis krūties vėžio patikros metodas, rekomenduojamas visoms 50-69 metų amžiaus moterims, įsidėmėtina, kad ne kiekvienas krūties sukietėjimas yra vėžys, bet kiekvienas toks sukietėjimas turi būti tiriamas, artai nėra vėžys.

Gimdos kaklelio vėžys – antroji pagal dažnumą motery onkologinė liga pasaulyje

Besivystančiose šalyse ši liga yra pirmoje, o išsivysčiusiose – šeštoje vietoje.

Tokioms būklėms priskiriamos gimdos kaklelio displazijos arba intraepitelinės gimdos kaklelio neoplazijos (CIN). Tai gimdos kaklelio epitelio augimo ir formavimosi sutrikimai, kurie, laiku nediagnozuoti ir negydomi, gali progresuoti iki gimdos kaklelio vėžio. CIN atsiranda sutrikus normaliam ląstelių formavimosi procesui toje vietoje, kur susiekia gimdos kaklelio plokščiųjų ir liaukinių ląstelių epiteliai, t.y., transformacijos zonoje.

Svarbiausias gimdos kaklelio ikivėžinių būklių ir vėžio etiologinis veiksnys – tai žmogaus papilomos virusas (ZPV), perduodamas lytiškai.

Lengvo laipsnio displazijų gydyti nereikia. Svarbu moterį stebėti, kartoti tyrimus. Taikomi paviršinės destrukcijos metodai: kriochirurginis (užšaldymas azotu, panaudojant specialu aparatą), gydymas lazeriu, elektrokoaguliacija. Radikalūs CIN 2-3 gydymo metodai – gimdos kaklelio konizacija (kūgio formos pažeistos gimdos kaklelio dalies išpjovimas), gimdos kaklelio amputacija, diatermokonizacija, histerektomija (gimdos pašalinimas). Po gydymo moterys stebimos, nes galimas atkrytis.

Gimdos kaklelio pokyčiai progresuoja lėtai, todėl, moterims nuo 20-30 iki 60 mėty atliekant reguliarius citologinius tyrimus, pažeidimus galima nustatyti anksti ir sėkmingai gydyti. Lietuvoje nuo 2008 m. gimdos kaklelio patikra atliekama moterims nuo 25 m. amžiaus. Pirminei ZPV infekcijos profilaktikai labai svarbus lytinio gyvenimo saugumas, tinkamas prezervatyvu naudojimas.

Nauja veiksminga pirminės prevencijos priemonė yra skiepai nuo ZPV. Šiuo metu Europos Sąjungoje užregistruotos dvi profilaktinės vakcinos. Vakcina veiksmingiausia mergaitėms iki lytiniu santykiu pradžios. Rekomenduojama skiepyti 1 3-26 m. mergaites ir moteris. Paskiepytoms moterims turi būti atliekama reguliari citologinė gimdos kaklelio patikra. Deja, netgi ir po vakcinavimo gimdos kaklelio vėžio rizika išlieka, nes ZPV vakcinos apsaugo tik nuo dviejų onkogeniniu šio viruso tipu infekcijų iš 17 žinomu. Šalyse, kuriose gerai organizuota profilaktinė patikra, sergamumas kaklelio vėžiu sumažinamas iki 50 proc., o mirštamumas – apie 70 proc.

Moterų šlapimo nelaikymas ir jo gydymas sintetiniais implantais

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas, kuris vargina vyresnio amžiaus moteris (menopauzės laikotarpiu – beveik pusę motery).

Šlapimo nelaikymui gydyti naudojamos konservatyvios priemonės, rekomenduojami pratimai tarpvietės raumenims stiprinti, gyvenimo būdo ir mitybos korekcija, gydymas vaistais ar operacija. Moteriai rekomenduojama dažnai šlapintis, nelaukti, kol prisipildys šlapimo pūslė. Šiuo metu įtampos šlapimo nelaikymui gydyti taikomos minimaliai invazinės operacijos, naudojant sintetinius implantus. Šių operacijų esmė – šlaplės vidurinės dalies pakėlimas specialiomis sintetinėmis polipropileno juostelėmis (tinkleliais). Fizinio krūvio metu šlapimo pūslė leidžiasi žemyn ir juostelė prilaiko vidurinę šlaplės dalį. Šlaplė persilenkia ir taip sudaro kliūtį šlapimui tekėti. Sintetiniai implantai yra netvirtinami prie moters audiniu, todėl gali judėti kartu ir nesukelia diskomforto. Ši operacija pavadinta TVT (tension free vaginal tape) – makšties pakėlimu be įtempimo. Šiuo metu operacijos, naudojant sintetinius implantus, yra laikomos auksiniu standartu gydant motery šlapimo nelaikymą fizinio krūvio metu ar mišrų (šlapimo tekėjimas ir fizinio krūvio metu, ir šlapimo nesulaikymas užėjus stipriam norui šlapintis) šlapimo nelaikymą.

Pagalba klimakterinio laikotarpiu

Menopauzė – tai visiška mėnesinių pabaiga dėl kiaušidžių funkcijos išsekimo.

Klimakterinio laikotarpio sveikatos sutrikimai blogina gyvenimo kokybę, o kartais jį ir sutrumpina, todėl patartina kreiptis į gydytoją. Tiesioginis hormonų trūkumo klimakteriniu laikotarpiu kompensavimo būdas – pakeičiamoji hormonų terapija (PHT). Tai viena veiksmingiausių priemonių šalinant nepageidaujamus menopauzės simptomus, osteoporozės profilaktika ir gydymas, šlapimtakių ir lytiniu takų atrofijos gydymas.