Šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie dėl šio sutrikimo susiduria su sveikatos, psichologinėmis, socialinėmis ir finansinėmis problemomis.

Šiandien Tarptautinės inkontinencijos savaitės proga vykusioje konferencijoje su šlapimo nelaikymu susijusias problemas aptarė nevyriausybinių organizacijų, pacientų, gydytojų atstovai. Renginio metu pasirašyta rezoliucija bus pateikta atsakingų institucijų atstovams, siekiant atkreipti dėmesį į problemas ir paskatinti jų sprendimą.

Konferencijoje „Gyvenimas su šlapimo nelaikymu. Kokybė, kasdienybė bei iššūkiai“, kurią organizavo viešoji įstaiga „Inkocentras”, aptarti pacientų gyvenimo kokybės, visuomenės informavimo, kompensavimo sistemos bei prevencijos klausimai.

„Akis bado skirtumai tarp to, kaip kitos Europos šalys ir kaip Lietuva tvarkosi su inkontinencijos problema. Kompensavimo lygis mūsų šalyje atrodo graudžiai ir nepagarbiai. Dažnai lėšos skirstomos neracionaliai, nes per mažai gilinamasi į esamas problemas ir realius pacientų poreikius“, – renginio metu sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.

Šiuo metu Lietuvoje nėra suformuota racionali sveikatos politika inkontinencijos klausimu: nėra veikiančios sistemos, apimančios informacijos teikimą, ligos diagnozavimą, gydymą bei reikalingų medicinos pagalbos priemonių kompensavimą. Racionalaus problemos sprendimo reikalauja ir kasmet augantis pacientų, turinčių inkontinencijos problemą, skaičius.

„Šlapimo nelaikymas – tai klinikinė būklė, dėl kurios pasaulyje kenčia apie 250 mln. suaugusių žmonių. Svarbu paminėti, kad tikimybė susirgti depresija, esant šlapimo nelaikymui, padidėja tris kartus, todėl šią problemą spręsti yra būtina”, – teigė Vilkpėdės ligoninės direktorė ir Vilkpėdės seniūnijos bendruomenės pirmininkė Zita Ramanauskienė.

Šlapimo nelaikymas tampa vis didesne problema, nes yra susijęs su pacientų fizine bei psichologine sveikata, darbingumu, socialine integracija bei gyvenimo kokybe. Susiformavusi nuomonė, kad ši patologija vargina tik vyresnio amžiaus žmones, yra neteisinga – nuo šlapimo nelaikymo kenčia kas ketvirta šalies moteris ir vienas iš dešimties vyrų. Vyresniame amžiuje šią problemą turinčių žmonių skaičius supanašėja, o apie 80 – uosius metus visiškai susilygina.

„Šlapimo nelaikymo varginamas pacientas vidutiniškai per mėnesį gali gauti 30 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių, nors pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, asmeniui per dieną reikalingos trys sauskelnės arba įklotai – 90 vienetų per mėnesį. Be to, pagal egzistuojančią šlapimo nelaikymo priemonių kompensavimo sistemą, ne visi šlapimo nelaikymo varginami asmenys gali gauti reikalingas priemones. Tad šiuo metu be informacijos sklaidos pacientams ir gydytojams bei prevencijos klausimų, labai svarbu spręsti priemonių prieinamumo problemą”, – sakė VšĮ „Inkocentras“ direktorė Jurga Misevičienė.

Pasak J. Misevičienės, šlapimo nelaikymas turi įtakos ir žmonių darbingumui, todėl tinkamas gydymas ir priemonių prieinamumas galėtų padėti išlaikyti juos darbo rinkoje.

Pasaulyje atlikta daug tyrimų, kurių metu buvo siekiama apskaičiuoti išlaidas, susijusias su šlapimo nelaikančiųjų asmenų priežiūra įstaigose bei kokius kaštus asmeniškai patiria šlapimo/išmatų nelaikantis asmuo. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje pagalbinėms priemonėms vienam asmeniui gydyti per metus išleidžiama 750 eurų. Ambulatorinei šlapimo nelaikančių asmenų priežiūrai ir gydymui išleidžiama maždaug 1 mln. eurų. Globos įstaigose šlapimo nelaikantiems asmenims skiriama 1,12 mln. eurų. Prognozuojama, kad jei pavyks išvengti infliacijos, 2030 m. šios išlaidos turėtų padidėti du kartus.