Pragulos yra tai, kuo galima gąsdinti slaugytojas ir kuo slaugytojos gąsdina slaugomo žmogaus artimuosius. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo gydymo įstaigos, apie ketvirtadalis vyresnių kaip 76 metai slaugomų pacientų kenčia nuo pragulų ir su jomis susijusių padarinių. Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, gydytojos Jurgos Misevičienės, jei slaugomas pacientas turi šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą, pragulų išvengti pasidaro dar sunkiau.

Pragulos – vartai infekcijai

„Pragulos – tai yra vartai infekcijai patekti į organizmą. Slaugomo paciento organizmas būna nusilpęs, nes tai dažniausiai nejudrus, gulintis žmogus, galintis turėti gretutinių ligų ar persirgęs kokia liga, pavyzdžiui, patyręs insultą. Todėl slaugomo paciento organizmo gebėjimas kovoti su menkiausia infekcija yra labai sumažėjęs“, – sako J. Misevičienė.

Jai anrina VšĮ Inkocentras dirbanti slaugytoja Jolita Šukienė: „Nesvarbu, kur pragula pasidaro – dubens, menčių, pakaušio srityje. Per ten į organizmą patekusi infekcija gali nukeliauti bet kur: į šlapimo takus, į plaučius, sukelti kraujo uždegimą, vadinamą sepsį. Ir toje vietoje prasideda komplikacijos. Dėl to taip dažnai patyrę insultą žmonės suserga plaučių uždegimu. Atrodytų, kaip įmanoma susirgti tokia liga, kai guli švarioje, uždaroje palatoje. Tai į organizmą, negebantį kovoti, patekusi infekcija. Todėl slaugomą pacientą būtina saugoti nuo infekcijos patekimo į organizmą. O pragulos yra viena dažniausių to priežasčių“.

Mirtina rizika

Pragula gali sukelti daug pasekmių organizme ir atvėrus kelią infekcijos patekimui į organizmą, sukelti mirtiną išeitį. Pasak slaugytojos J. Šukienės, pragula pagreitina žmogaus išėjimą. „Gulintį ligonį reikia reguliariai vartyti, bet jeigu yra pragula, tai prie paciento reikia prieiti kas dvi valandas. Dedami tvarsčiai, ant viršaus sauskelnės. Žmogus negali ant tos vietos gulėti, todėl reikia žmogų nuolat vartyti, pamasažuoti aplinkinius audinius. Slaugytojos dėmesio tokiam pacientui reikia daugiau“, – sako J. Šukienė.

Kas antra pragula susiformuoja kryžkaulio – sėdmenų srityje, antra labiausiai pažeidžiama zona – kulnai. Pragulos formuojasi ir pakaučio, menčių srityse.

„Esu mačiusi pragulą ant ausies. Ausyje kraujotaka kitokia, išoriškai apžiūrint atrodo, kad oda ausies kauburėlyje tiesiog šlapiuoja. Sudėtinga buvo gydyti, nes toje vietoje neuždėsi tvarsčių. Todėl net ir judančiam vyresnio amžiaus žmogui rekomenduojama negulėti ant vienos pusės. Žinoma, yra atvejų, kai tokios rekomendacijos negali laikytis, pavyzdžiui, kardiologiniams pacientams negalima gulėti ant kairės pusės, „ant širdies“. Todėl pragulos gali atsirasti tokiose keistose vietose“, – pasakoja VšĮ Inkocentro slaugytoja Jolita Šukienė.

Pragulų gydymas

Pasak gydytojos J. Misevičienės, pragula yra skausminga pacientui ir labai ilgai gydoma. „Pragula – audinių mirimas. Jis įvyksta dėl to, kad nepriteka deguonis į audinius, dėl to, kad ta vieta būna užspausta. Pragula susidaro, kai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į audinius atsiranda vietinė mažakraujystė. Jeigu žmogus neapverčiamas, ima vystytis odos ir gilesnių audinių sluoksnių nekrozė. Dėl deguonies stygiaus audiniai miršta. Kai paralyžiuotas žmogus daug valandų guli ant nugaros, jo niekas nepaverčia ant šono, tai kryžkaulio srities oda yra ilgą laiką spaudžiama. Tas spaudimas ir yra pagrindinė sutrikusios kraujotakos priežastis. Ten nustoja tekėti kraujas, apmiršta audiniai ir susiformuoja žaizda“, – sako J. Misevičienė.

Pragulos, pasak Inkocentro specialisčių, gyja labai ilgai, gali prireikti kelių mėnesių, o kartais gydymas užtrunka ir metus. Iš pradžių naudojami tvarsčiai, masažai aplinkinių audinių, vėliau, jei pragula didėja ar nepasiduoda gydymui, tenka pasitelkti ir chirurginį gydymą – šalinami mirę audiniai.

„Senyvo amžiaus žmonių situacija dvigubai sunkesnė, nes jų organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis apsunkina ne tik turimos ligos, nuolatinis gulėjimas, tačiau ir amžiniai odos pokyčiai. Viena iš jų – odos sausumas. Tai yra dar vienas faktorius greičiau vystytis praguloms“, – sako J. Misevičienė.

Slaugomo paciento oda

„Vyresnio amžiaus žmonių oda yra kitokia. Ji neturi tokio riebalinio sluoksnio, kokį turi jaunesni žmonės. Todėl odos pažeidimai įvyksta greičiau, kai yra tokie rizikos veiksniai kaip nuolatinis gulėjimas, šlapimo, išmatų nelaikymas“, – sako slaugytoja J. Šukienė. Todėl slaugomi ligoniai turi būti reguliariai maudomi, kad oda būtų švari, sausa, nepažeista, nesutrūkinėjusi.

„Odos drėkinimas slaugomam ligoniui yra būtinas, nes sausa oda yra lengviau pažeidžiama. Bet kokie mechaniniai išorės veiksniai, žeidžiantys odą, sausą odą veikia labiau nei ta, kurios drėgmės lygis yra normalus“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė.

Pasak Jurgos Misevičienės, guldyti žmogaus ant pragulos negalima, todėl atsiradus pragulai automatiškai sumažėja vartymo pozų skaičius. Jeigu pragulos yra keliose vietose, tenka ieškoti gudrių sprendimų. Todėl slaugoje dažnai pasitelkiami specialūs čiužiniai, praguloms gydyti skirti pleistrai ir daugybė slaugytojos priežiūros valandų: vartant, masažuojant, keičiant tvarsčius ir sauskelnes.

„Dar vienas, stipriai prie pragulų atsiradimo prisidedantis veiksnys – šlapimo nelaikymas. Jei slaugomas pacientas nelaiko šlapimo ir/ar išmatų, jei jam tenka gulėti ant savo šlapimo (sauskelnės persipildė, sauskelnės nesugėrė tinkamai šlapimo), tai labai pagreitina pragulų atsiradimą. Šlapime yra amoniako ir kitų medžiagų, dirginančių odą. Todėl slaugoje daug dėmesio skiriama tinkamai priežiūrai esant šlapimo nelaikymui“, – aiškina J. Misevičienė.

Šlapimo nelaikymas

Nejudantys slaugomi pacientai, turintys šlapimo nelaikymą, guli su sauskelnėm. „Jeigu ji parinkta teisingai, tai reiškia, kad yra parinktas tinkamas sauskelnės dydis pagal paciento klubų apimtį, parinktas tinkamas sauskelnės sugėrimo laipsnis, yra tinkamas sauskelnės tipas, tuomet galime tikėtis, kad šlapimas neišsipils iki kryžkaulio ir žmogus negulės šlapimo baloje. Šlapimas užsirakina gilesniuose sluoksniuose ir paviršius yra sausas. Tačiau yra sauskelnių, kurios gerai sugeria šlapimą, bet jų paviršius būna šlapias, jos nesugeba užrakinti šlapimo. Jeigu šlapimas nėra giliai sauskelnėje užrakintas, žmogus visuomet guli ant savo šlapimo“, – pasakoja gydytoja J. Misevičienė.

Slaugoje yra labai svarbu kokybiška odos priežiūra ir teisingas kokybiškų slaugos priemonių, kurios atlieka savo funkciją, naudojimas. J. Misevičienė, esanti Sveikatos ministerijoje veikiančioje darbo grupėje, skirtoje spręsti šlapimą nelaikančių žmonių problemas, sako apgailestaujanti, kad mūsų valdininkams svarbu tik, kad sauskelnės sugertų šlapimą, o kad pacientas gulės šlapia oda su tom sauskelnėm – jie to nesupranta.

Geros slaugos taisyklės

„Kokybiška slauga galime vadinti tokią, kai yra sumažinami visi papildomi rizikos faktoriai atsirasti praguloms. Kad nebūtų pragulos, mes turime šalinti spaudimą – vadinasi turi būti reguliarus ligonio vartymas. Antras punktas – palaikyti tinkamą odos drėgmę. Ją reikia drėkinti emolientais. Turime užtikrinti paciento pilnavertišką mitybą. Jeigu jis gauna pakankamą kiekį mineralų, baltymų, vitaminų, tuomet ir jo organizmo ląstelės yra sveikesnės bei mažiau reaguoja į deguonies trūkumą. Turime užtikrinti, kad oda nebūtų dirginama išorinių faktorių – šlapimo ir išmatų. Mes turim žiūrėti kad nebūtų trupinių, paklodės raukšlių – mechaninių jėgų, kurios gali žeisti slaugomo paciento odą“, – sako slaugytoja Jolita Šukienė.

Ji pataria vaistinėse paieškoti gulintiems pacientams skirtų odos valymo priemonių: plovimo kremų, plovimo pirštinių, servetėlių. Vaistinėje yra gausus pasirinkimas priemonių, skirtų nuvalyti odą be vandens, jos nuvalo odą, ją drėkina ir palaiko sveiką jos pusiausvyrą.

 

Pasak J. Misevičienės, renkantis tinkamą šlapimą ir išmatas sugeriančią priemonę, svarbūs yra keli momentai:

• Sauskelnės dydis. Lengva nustatyti pagal tai, kokio dydžio apatinį trikotažą nešioja pacientas. Jeigu M dydžio, tai sauskelnės irgi bus M dydžio.
• Sauskelnės tipas: anatominės, juostinės ar kelnaitės. Anatominės yra skirtos gulinčiam žmogui, jos netiks aktyviam pacientui.
• Sugėrimo laipsnis. Jeigu turim pacientą, kuris daug šlapinasi, vartoja diuretikus, gal jam statomos lašalinės – reikės didesnio sugėrimo laipsnio sauskelnių. Jeigu turim pacientą, kuris mažai geria, nevartoja diuretikų, jam pakaks mažesnio sugėrimo sauskelnės. Sugėrimo laipsnis yra labai individualus dalykas.

Slauga sudėtinga dėl priemonių trūkumo

Pasak Inkocentro vadovės J. Misevičienės, slaugomi pacientai, kurie turi sunkų šlapimo nelaikymą laipsnį, gauna 45 sauskelnes per mėnesį. Jeigu dar yra išmatų nelaikymas, dar papildomai kompensuojami 45 vnt. sauskelnių.

„Jeigu kalbam apie ligonį, kuris turi dvigubą inkontinenciją, teoriškai jam tokio kiekio slaugos priemonių turėtų užtekti. Dviguba inkontinencija nėra tokia reta situacija: onkologinėmis, Parkinsono, Alzheimerio ligomis sergantieji, patyrę insultus, įvairiomis neurologinėmis ligomis sergantijie gali turėti ir išmatų nelaikymą. Išsėtinė sklerozė – atrodo jaunų žmonių liga, tačiau esant ligos vėlyvom stadijom, pasireiškia ir išmatų nelaikymas“, – sako J. Misevičienė.

Ji pridūria, kad esant išmatų nelaikymui slauga visuomet yra sudėtingesnė, nes sunku prognozuoti, kiek priemonių reikės konkrečią dieną.

„Išmatų nelaikymas gali pasireikšti vieną kartą per dieną, o gali ir kelis kartus per dieną, gali būti viduriuojama nedideliais kiekiais visą dieną, tuomet bus sunaudota daugiau priemonių. Tad dažnai tų trijų kompensuojamų priemonių išmatų nelaikantiems gali ir nepakakti“, – aiškina J. Misevičienė.

Nauji iššūkiai

Nuo lapkričio 1 d. prasiplės prekybos vietų skaičius, kur bus galima įsigyti A klasės priemones (slaugos priemonės, tvarsliava, diagnostinės juostelės cukraus kiekiui pamatuoti ir kt.). Jas bus galima įsigyti bet kuriame prekybos taške, kuris bus sudaręs sutartis su VLK. Pacientų ir juos atstovaujančių organizacijos mato grėsmę: rinką užplūs menkos kokybės produkcija ir pacientams padidės priemokos.

„Pirma grėsmė – praplėtus prekybos vietų tinklą verslo struktūros sugalvos atsivežti priemonių iš trečiųjų šalių. Gali būti atvežamos prekės iš Kinijos, kurios praktiškai visos turi CE ženklą, o tai vienintelis kriterijus patekti į Europos rinką ir vienintelis kriterijus čia, Lietuvoje, patekti į kompensuojamų produktų sąrašą. Atėjęs į rinką pigesnis produktas sumažins bazinę kainą, vadinasi, išaugs priemokos esamiems rinkoje produktams. Antra, nėra geros ir pigios sauskelnės – tą galima pasakyti iš medikų, slaugytojų praktikos. Prastos, nekokybiškos slaugos priežiūros priemo pacientui ir gręsia didelėmis išlaidomis”, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

VLK duomenimis, tik penktadalis pacientų renkasi patį pigiausią produktą iš kompensavimo sąrašo. 80 proc. žmonių renkasi brangesnę ir geresnę prekę. Jiems priemoka didės. 240 000 lietuvių, turinčių šlapimo nelaikymą pajus finansines išlaidas, o 60 000 žmonių turės naudoti prastesnius gaminius.

Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, įvedus šiuos įstatymų pakeitimus nuo lapkričio 1 d. valstybė tikrai sutaupys, bet pacientams bus daug painiavos ir tai, ką valstybė planuoja sutaupyti – tai virs pacientų papildomomis išlaidomis.

„Slaugos profesionalai pataria nesusigundyti nusipirkti prekybos centre naują, pigią, kompensuojamą slaugos priemonę, už kurią priemoka mažesnė – turite suvokti, kad ta priemonės gali netarnauti taip, kaip jūsų naudota, įprasta. Tokius eksperimentus negalima vykdyti su slaugomais gulinčiais pacientais. Prastos kokybės priemonės visuomet didina rizika atsirasti praguloms“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.