Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos tinklalapyje www.nhs.uk publikuojama informacija apie įvairius sveikatos sutrikimus, kurie keičia žmonių gyvenimus, pateikiamos žmonių istorijos ir naudingi patarimai, kaip padėti sau, kokie egzistuoja pagalbos būdai.

Tinklalapyje publikuojama su įtampos šlapimo nelaikymu susidūrusios Keitės istoriją. Jūsų dėmesiui pateikiame sutrumpintą moters pasakojimą.

Pirmuosius įtampos šlapimo nelaikymo simptomus Keitė pajuto po jai atliktos gimdos pašalinimo (histerektomijos) operacijos. Ji viena aštuonerius metus tvarkėsi su ligos simptomais kol ryžosi ieškoti pagalbos.

Keitė ignoravo simptomus, nes jie buvo gana neryškūs ir ji manė, kad tai yra natūrali senėjimo procesos dalis. Galiausiai, jos jaučiami simptomai ėmė smarkiau reikštis ir daryti įtaką jos gyvenimui.

Keitė visada buvo sportiška, mėgo lankyti aerobinius užsiėmimus. Tačiau dėl karts nuo karto ištekančio šlapimo mankštinimosi metu, ji ėmė dėl to nervintis ir liovėsi lankyti aerobiką. Taip pat ji pakeitė visą garderobą atsisakiusi aptemptų rūbų, kad šlapimo ištekėjimo atveju galėtų tai kurį laiką nuslėpti nuo aplinkinių akių.

Galiausiai, ta neapbrėžtumo būsena, kai niekada negalėjo būti tikra, ar neįvyks šlapimo pratekėjimas, privertė Keitę kreiptis į gydytoją. Gydytoja nukreipė ją pas kineziterapeutą, kuris papasakojo jai apie dubens dugno raumenų stiprinimo pratimus. Kurį laiką moteris atliko šiuos pratimus, taip pat pradėjo dėvėti šlapimą sugeriančius įklotėlius, tačiau po kurio laiko ji turėjo grįžti pas gydytoją, nes juto, kad jai nepavyksta visiškai sukontroliuoti šlapimo pratekėjimo epizodų.

Keitei buvo paskirti šlapimo ištekėjimą gydantys medikamentai, tačiau ji ėmė jausti tokius pašalinius efektus kaip libido mažėjimą, nuovargį, kraujospūdžio pakilimą. Tai irgi neprisidėjo prie to, kad šimtu procentų pavyktų sukontroliuoti šlapimo nelaikymą.

Galiausiai moteris ryžosi operacijai – vaginalinio žiedo įdėjimui. Ji pasakoja: „Tai buvo taip greita ir sukėlė man labai nedaug nuogąstavimų, kelias dienas po to jaučiau tam tikrą diskomfortą, bet jau po šešių savaičių jaučiausi kaip niekad gerai: aš vėl galėjau bėgioti, juoktis nebijodama, kad ištekės šlapimas“.

Ji grįžo į sporto salę, užsiima Pilates mankšta ir yra labai pozityviai nusiteikusi. „Galiu ilgesnį laiką sulaikyti šlapimą kai užsinoriu į tualetą. Man nereikia naktimis keltis dėl staiga kilusio noro šlapintis. Moterys neturėtų palūžti ir jaustis vienišos, kai susiduria su šlapimo nelaikymu. Tai ne jūsų kaltė. Po to kai pasikalbėjau apie savo sveikatos sutrikimą su draugėmis, aš supratau, kaip mums visoms tai yra svarbu, kaip dažnai tai nutinka ir kad, svarbiausia, nereikia užsidaryti – būtina ieškoti pagalbos“, – pasakojo Keitė.