Kasmet Lietuvoje 1700 žmonių išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę, apie 800 žmonių kasmet miršta nuo šitos ligos. Ką galime padaryti patys, kad išvengtume šios ligos? Ir kokias pastangas deda valdžios institucijos, kad šio vėžio forma būtų išaiškinta ankstyvose stadijose?

Sergamumo mastai per dideli

Kovo pabaigoje Seime vyko diskusija apie storosios žarnos vėžio prevencijos problemas. Spaudos konferencijoje kalbėjęs Seimo narys Saulius Čaplinskas sakė, kad  nors į prevenciją investuojama daugiau kaip 20 metų, miršta kasmet apie 1000 žmonių sergamumas išaugo nuo 4 iki 6 proc. „Lėšos prevencinėms programos yra ne išlaidos, o investicijos į visų mūsų sveikatą“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Prof. Tomas Poškus, VULSK Pilvo chirurgijos centro vadovas sakė, kad apie 10 proc. sergančiųjų vėžiu sudaro sergantieji storosios žarnos vėžiu.  „Nepaisant to, kad patikros programa nuo 2009 m. vyksta, buvo 2 milijonai patikros epizodų. Visgi turime per daug žmonių, kuriems nustatomas storosios žarnos vėžys. Aišku, šios prevencinės programos metu daugeliui žmonių buvo nustatyti įvairūs nepiktybiniai pakitimai, daugeliui buvo nustatytas ankstyvos stadijos vėžys ir jis pašalintas. Bet mes visgi nepasiekėme to, ką norėtume pasiekti, kad patikimai matytume mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio sumažėjimą“, – kalbėjo prof. T. Poškus.

Šiuo metu vyksta ankstyvos diagnostikos storosios žarnos vėžio programos atnaujinimas, jos centralizavimas. „Dėka šių pokyčių mes tikimės turėti sistemą, kurioje būtų aišku, kas yra pakviestas dalyvauti programoje, kas joje dalyvavo, koks buvo jo rezultatas, kur buvo padaryta kolonoskopija, koks yra kolonoskopijos rezultatas. Ir tada tikėtina, keldami programos vykdymo kokybę, mes pasieksime mūsų taip norimų programos tikslų – mirties nuo storosios žarnos vėžio sumažėjimo“, – sakė Pilvo chirurgijos centro vadovas.

 

Reikia tikrintis

Nacionalinio vėžio centro gydytojas, doc. dr. Audrius Dulskas atkreipia dėmesį į du svarbius aspektus – būtina vyrų tarpe skleisti žinią, kad vidurių užkietėjimas nėra kažkoks „vyriškumo“ požymis. „Profilaktinis noras pasitikrinti taip pat nėra nei savo silpnumo demonstravimas, nei kažkoks nusikaltimas prieš sveikatos apsaugos sistemą. Tikrintis yra svarbu ir tikrinimasis kainuoja daug mažiau nei tolimesnis gydymas. Išgyvenamumas didesnis, kai storosios žarnos vėžys nustatomas ankstyvose stadijose, jį galime pagydyti jau kolonoskopijos metu. Gyvenimo kokybė po tokio gydymo yra gerokai geresnė negu po operacijos, spindulinio gydymo ar chemoterapijos. Tad vienareikšmiškai reikia tikrintis“, – sako dr. Audrius Dulskas.

Jam antrina ir profesorius Tomas Poškus: „Mes labai daug laimėtume jeigu nereikėtų skirti brangių gydymo būdų: chirurginių, cheminės, imuninės, spindulinės terapijos. Šito visko nereikia jeigu žmogus vėžiu nesuserga arba jeigu liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, tuomet irgi neprireikia brangių gydymo būdų“.

 

Gyvybę galintis išgelbėti laiškas

Seime vykusioje konferencijoje profesorius T. Poškus rankose laikė voką, kurį sakė, norėtų, kad gautų kiekvienas Lietuvos gyventojas. „Šiame voke galima rasti keletą dalykų. Vienas svarbiausių – dėžutė su pagaliuku. Pagaliuką reikia įdurti į savo išmatas, tada jį uždaryti specialiame indelyje, įdėti savo tyrimą į voką ir išsiųsti. Niekur nereikia eiti, net pas šeimos daktarą nereikia eiti. 92-93 proc. žmonių tiesiog sužinos, kad jų tyrimas buvo neigiamas, jų rizika sirgti storosios žarnos vėžiu yra nedidelė ir ta rizika numirti nuo storosios žarnos vėžio dėl šito veiksmo patikimai sumažėja. O tiems 7-8 proc., kuriems paštu atkeliaus atsakymas, kad jūsų testas nebuvo geras, buvo rasta kraujo priemaišų, jiems bus būtina padaryti kolonoskopiją. Mūsų lietuviški duomenys rodo, kad jeigu padaroma kolonoskopija po teigiamo testo, rizika sumažinama du kartus. Visi nuo 50 iki 75 metų gaus tokius laiškus, nes tai yra patikros amžiaus grupės asmenys“, – kalbėjo medikas.

 

Būkime pavyzdingi pacientai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijaos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė  kviečia išlikti pavyzdingais pacientais. „Visi mes esame pacientai tam tikrame gyvenimo etape. Išgirdę vieną ar kitą diagnozę sąžiningai geriame paskirtus medikamentus. Tačiau gavę kvietimą sudalyvauti nemokamame prevenciniame tyrime, sakome, ai užsiregistruosiu kitą dieną, dabar neturiu laiko. Laikas veikti savo sveikatos labui! Kasdien 5-6 žmonės išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę, 2-3 žmonės kasdien nuo šios diagnozės miršta. Jeigu žmonės laiku pasitikrintų, jie gali nesusirgti. Tai yra ta programa, kurioje sudalyvavus, galima  išvengti onkologinės ligos“, – sako POLA direktorė.

Neringa Čiakienė atkreipia dėmesį, kad storosios žarnos vėžys vis dažniau aplanko jaunesnius žmones.  „Dabar šioje programoje gali dalyvauti žmonėms nuo 50 iki 74 metų, tačiau dalis žmonių suserga ankstesniame amžiuje. Dažnas trisdešimtmetis jaučia negalavimus virškinimo srityje. Pučia pilvą, viduriuoja, užkietėja viduriai, nepasituština 5 dienas – nelaukite, kreipkitės į šeimos gydytoją, pasakykite savo skundus, jums bus paskirti tyrimai. Jeigu labai nerimaujate, vaistinėse galite įsigyti slapto kraujo testą. Kovidas mus išmokė, kaip tokius testus pasidaryti namuose. Investuokite į savo sveikatą“, – ragino POLA direktorė.

 

Neignoruokite išmatų nelaikymo epizodų

Šiemet pavasarį Į POLĄ valdybą dar kartą išrinkta VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė, ne vienerius metus kalba apie išmatų nelaikymą. „Išmatų nelaikymas yra kaip simptomas storosios žarnos vėžio arba kaip šio vėžio gydymo pasekmė gali išsivystyti. Todėl bet kokie pakitimai toje srityje gali būti didelė raudona vėliava ir priežastis eiti tikrinti. Išmatų nelaikymas kardinaliai keičia žmogaus gyvenimo kokybę.  “, – sako J. Misevičienė.

Gegužės mėnesį Inkocentro vadovė važiuos į Priekulę vyksiančią konferenciją ir ten kalbės apie sergančiųjų išmatų nelaikymu orumą. Specialistė sako, kad pats blogiausias sprendimas, kurį gali priimti išmatų nelaikymo epizodus patiriantis žmogus – tai juos ignoruoti.

 

Išmatų nelaikymas – tai būklė, kai ne trumpiau kaip 7 dienas pro išeinamąją angą nevalingai pasišalina kietos ar skystos išmatos bei dujos.

 

Išmatų nelaikymo laipsniai:

I laipsnio – išmatos sulaikomos normaliai, nesulaikomos tik dujos;

II laipsnio – nesulaikomos skystos išmatos, nedidelis jų kiekis ar tepliojamos kelnaitės;

III laipsnio – nesulaikomas didelis išmatų kiekis, nevalingai tuštinamasi suformuotomis išmatomis.

 

Išmatų nelaikymo tipai:

• Skubos nelaikymas (pažeistas išorinis sfinkteris) – noras tuštintis pajuntamas staiga, pacientas nespėja nubėgti iki tualeto.
• Pasyvus nelaikymas (pažeistas vidinis sfinkteris) – išmatos skiriasi pacientui nejuntant noro tuštintis.

 

„Kartu su išmatų nelaikymu gali būti viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Jeigu esate vyresnis nei 50 metų, būtinai sudalyvaukite storosios žarnos vėžio prevencinėje patikrų programoje. Būtinai apie išmatų nelaikymą pasisakyti savo šeimos gydytojui. Ne vien tik storosios žarnos vėžys reiškiasi išmatų nelaikymu, yra ir kitų ligų, kurių simptomų sąraše yra ir išmatų nelaikymas. Šeimos gydytojui diagnozavus išmatų nelaikymą, gausite valstybės kompensuojamus 45 vienetus išmatas sugeriančių gaminių. Jeigu dar yra ir šlapimo nelaikymas, tada kompensuojami 90 vienetų slaugos gaminių. Svarbu atminti, kad kuo anksčiau pasitikrinsite dėl storosios žarnos vėžio, tuo ilgiau gyvensite. Anksti nustačius šią ligą, būsite pagydyti ir neturėsite nepageidaujamų pašalinių poveikių“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.