Mano mamai 72 metai, ji sąžiningai jau metus laiko sėdi namie. Tiek, kiek tęsiasi karantinas ir kova su kovidu. Prieš karantiną jau mamai buvo šlapimo nelaikymas, gal kokius 5 metus tai pas ją. Iš pradžių porą metų ji neigė, bet kai jau ėmė matyti kitų žmonių reakcijas, kai pas ją į namus užeidavo, susivokė ir paprašė nupirkti jai „kokių nors pampersų iš vaistinės“. Pasidomėjau, pasiskaičiau, pasikalbėjau su vaistininke. Perku nuo tada kas mėnesį, kaip tėve mūsų mamai įklotus vaistinėje. Ji kartais paprašydavo daugiau vienetų, kartais didesnių įklotų. Per tuos penkis metus jau atsirinko kurie jai geriausiai tinka ir tuos perku visada.

Kai pradėjau jai pirkti įklotus, mačiau, kad jos būsena pasikeitė. Drąsiau pradėjo išeidinėti iš namų. Pamenu, atvažiuoju pas ją, tai vis nerandu. Tai ji parduotuvėje, tai svečiuose pas kaimynę, tai bažnyčioj. Taip pažvelgus supratau, kad dėl šlapimo nelaikymo mama porą metų gyveno uždaresnį gyvenimą, tiek neidavo iš namų, dažniausiai žiūrėdavo televizorių, tvarkydavosi daržuose.

Karantinas vėl viską sujaukė. Aišku, mama dabar namuose sėdi, nes ji nenori susirgti covidu. Buvo miestelyje viena mirtis, tai ta žinia visus labai gerai surikiavo. Su mama bendrauju tik aš. Turiu dar du brolius, bet nusprendėm, kad gyvai pas ją važiuosiu tik aš, kad būtų mažiau kontaktų, o ir gyvenu arčiausiai mamos.

Iki karantino jau skaičiau jūsų puslapyje apie tą naują tvarką, kad jeigu žmogui diagnozuoja šlapimo nelaikymą, tai jis gali gauti kompensaciją šlapimo priemonėms. Papasakojau apie tai mamai. Ji lyg ir susidomėjo, bet prisipažino, kad labai gėdijasi sakyti gydytojai. Sako – nueis kalbos, bus sarmatos. Kažkaip buvau jau beveik įtikinusi, bet korona visas ligas pastūmė į šalį…

Mama jau gavo skiepą nuo kovido, dabar visa patenkinta.

Vėl pradėjau su ja kalba apie tą diagnozės gavimą, dabar ji spyriojasi, kad niekas ten poliklinikoje nedirba, kad žmonės turi rimtesnių ligų, kad užtruks kol čia per gydytojus su visais siuntimais pereisi – pavargsi, kol tą diagnozę gausi. Rašau jums, nes jau nežinau, ką mamai pasakyti. Gal ji teisi? Kiek ten gydytojų reikės aplankyti, kol bus įrašyta ta diagnozė? Dabar iš tiesų, paslaugos gi medicininės prastokai teikiamos. Gal reikia laukti geresnių laikų? Kokie būtų jūsų patarimai?

 

Dėkoju, Laima

 

 

Komentuoja VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė

Diagnozė būtina norint gauti kompensuojamas priemones. Šlapimo nelaikymą diagnozuoti gali šeimos gydytojas ar gydytojas urologas. Kartais, jeigu situacija šeimos gydytojui aiški, jis pats gali diagnozuoti šlapimo nelaikymą, jo laipsnį ir išrašyti kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones. Esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui valstybė kompensuoja 60 vnt. įklotų, esant sunkiam šlapimo nelaikymui valstybė kompensuoja 45 vnt. šlapimą sugeriančių sauskelnių per mėnesį.

Jeigu šeimos gydytojas dėl kažko abejoja, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo priežasties ar sunkumo laipsnio, jis gali išrašyti siuntimą konsultacijai pas gydytoją urologą. Tada jau teks aplankyti du gydytojus.

Dabar šeimos gydytojai nemažai konsultuoja nuotoliniu būdu. Galbūt jau telefonu pavyktų su šeimos gydytoja išsiaiškinti, ar ji pati galėtų diagnozuoti, ar visgi reikės išrašyti siuntimą pas antro lygio specialistą.

Manau, kad apie šlapimo nelaikymą jūsų mamai tikrai reikėtų pasikalbėti su gydytoju. Šlapimo nelaikymas yra liga, o apie ligas verta kalbėtis su specialistais. Galbūt jai pasiūlys vaistus ar chirurginį šlapimo nelaikymo gydymo būdą. Nors ir gėda, tačiau kalbėtis su gydytoju reikia. Geriau su gėdos jausmu kažką daryti, negu nieko ir leisti ligai progresuoti.