Visoje Lietuvoje esančiuose „Pegaso“ ir „Vagos“ tinklo knygynuose jau galima įsigyti knygą „Kaip gyventi su inkontinencija“. Ši knyga išversta ir išleista VšĮ „Inkocentras“ iniciatyva. Knygoje yra pateikta 11 eilinių žmonių (nuo Japonijos iki Švedijos) išgyventų patirčių; jų susitaikymo ir prisitaikymo gyventi su šlapimo nelaikymu istorijos. Taip pat knygoje rasite vienuolikos skirtingų sričių specialistų tekstus, jie lyg už rankos skaitytoją veda per mitus, vidines stigmas, sąmyšį, kūno priėmimą, prisipažinimą artimiesiems, sugebėjimą atsigauti ir gyventi kitaip. Net ir su inkontinencija gyventi kitaip, geriau ir kokybiškiau.  

Tikros istorijos

„Skaitant šią knygą prieš akis vėrėsi paprastų žmonių gyvenimai su viena labai didele paslaptimi – jiems kažkuriuo gyvenimo periodu prasidėjo šlapimo nelaikymas. Tai pakeitė jų gyvenimus, tai pakeitė juos pačius, nes kiekvienos istorijos pabaigoje jau skaitome žodžius psichologiškai tvirtų žmonių. Dėl savęs, savo gyvenimo, dėl kitų, dėl savo vaikų ateities, jie nusprendžia netylėti ir kalbėti apie šlapimo nelaikymą. Kad jis yra jų gyvenime ir kad su tuo galima gyventi, nors ir labai sunku. Tos istorijos mane asmeniškai labai įkvėpė. Tikiuosi, ir jums jos padarys tokį patį poveikį. O šią knygą siūlau būtinai įsigyti ir turėti. Jei ne jums, tai kažkam iš jūsų artimųjų ji taps labai svarbi,“ – sako knygos išleidimo lietuvių kalba iniciatorė Jurga Misevičienė.

Vaikinas iš Japonijos Jošinoriki Kasai pasakoja, kaip šlapimo nelaikymas veikė jo gyvenimą nuo pat vaikystės ir kaip jam buvo sunku apie tai pasakyti savo žmonai. Tik sulaukus 31 m., jam buvo pasiūlytas efektyvus medicininis sprendimas. Kaip savo istorijoje rašo pats Jošinoriki, „trisdešimt vienerius metus trukusi kančia pasitraukė tarsi paskutinei dėlionės detalei stojus į savo vietą“.

Louise Mott iš Jungtinės Karalystės dirbo akušere didelėje ligoninėje. Jai inkontinencija prasidėjo po gimdymo. Nors ji kasdien savo darbe tvarkėsi su gimdymo padariniais – tarpvietės plyšimais, tačiau kai teko pačiai su tuo susidurti, tik tada suvokė, kaip tai skausminga ir turi labai nemalonių pasekmių. Du metus po gimdymo dėl inkontinencijos ji su vyru nesimylėjo. Elgsenos terapijos treniruotės, vaistai, įklotai, Kėgelio pratimai leido susigrąžinti Louise savo gyvenimo kokybę.

Knygoje „Kaip gyventi su inkontinencija“ rasite dar daugiau asmeninių istorijų, kurios įkvėps, suteiks ryžto, neleis palūžti net ir tamsiausiais gyvenimo momentais.

Sergamumas auga

Šlapimo nelaikymas, mediciniškai vadinamas inkontinencija, medicinos specialistų jau pripažįstamas kaip auganti problema. Dėl to, kad ilgėja žmonių gyvenimo amžius, daugėja susirgimų ir medikamentų, kurie sukelia šlapimo nelaikymą. Daug sportuojantys, moterys nėštumo metu ir po gimdymų, žmonės su lėtiniais susirgimais vis dažniau susiduria su stipresne ar silpnesne inkontinencija.

• Mažiausiai viena iš trijų suaugusių moterų ir vienas iš penkių vyrų patiria šlapimo inkontinenciją.
• JAV sveikatos ekonomikai šlapimo inkontinencija kainuoja nuo 16 iki 18 milijardų dolerių ir smarkiai prisideda prie aplinkos taršos.
• Tai antroji pagal dažnumą priežastis, kodėl senyvas žmogus atiduodamas į senelių namus.
• Moterys prieš kreipdamosi pagalbos vidutiniškai laukia trejus su pusę metų.
• Moterys nežymų šlapimo nutekėjimą vertina kaip buvimo moterimi dalį, dar vieną nereikšmingą dalyką, su kuriuo reikia susitaikyti. (Diane K. Newman, slaugos praktikos mokslų daktarė. „Kaip gyventi su inkontinencija“.)

Gyvenimo instrukcijos

Knygos sudarytojai suvokdami šios diagnozės sudėtingumą ir įtaką visam žmogaus gyvenimui, neapsiribojo tik patarimais, kaip mediciniškai pasirūpinti šlapimo ar išmatų nelaikymu. Jie pateikia daug tekstų, kuriuose specialistai gilinasi į inkontinencijos sukeltas gretutines problemas, kurios gerokai apsunkina kasdienį gyvenimą:

• kaip mes patys matome savo kūnus, kaip juos mato visuomenė bei kaip tas požiūris keičia mūsų asmeninį požiūrį į savo kūną;
• kaip šeimai, artimiesiems ir draugams pasakyti apie savo sutrikimą – šlapimo ar išmatų nelaikymą;
• kaip gyventi toliau su tokiu susirgimu.

Pasak J. Misevičienės, kiekviena diena su inkontinencija – tai gyvenimas nuolatiniame strese. „Nuo šlapimo ir išmatų nelaikymo kenčiantys žmonės praranda daug: santykius, pomėgius, savigarbą. Todėl sugebėjimas atsigauti, mokėjimas išlikti, kai viskas tik blogėja tampa labai vertingas. Kartais specialistai tų prarastų gyvenimo veiklų visumą vadina „socialine mirtimi“. Ši diagnozė turi tokią galią. Todėl man labai džiugu, kad pagaliau lietuvių kalba turėsime išsamų leidinį, kuriame apžvelgiami visi svarbiausi klausimai. Ir jame gausybė patarimų, kaip gyventi toliau ir džiaugtis gyvenimu,“ – sako „Inkocentro“ specialistė J. Misevičienė.

parengė Daiva Ausėnaitė