Pagimdžiau du vaikus, visada dirbau gamyklose, kur reikėjo tai sėdėti visą dieną, tai stovėti. Kartais ir kokią sunkesnę dėžę pakeldavau…

Kai gimė mano antras, pradėjau jausti, kad vis dažniau man reikia prisiminti tualetą. Eisiu į parduotuvę, bet ne – dar turiu nueiti į tualetą, einu iš darbo namo, prieš tai į tualetą. O tame tualete ne daug ten visai pasišlapini, bet noras būna toks, kad jau nebeištversiu, pridarysiu į kelnes.

Prieš pusmetį reikėjo pas gydytoją, man padarė kraujo tyrimus ir mano šeimos gydytoja pasakė, kad mano labai tirštas kraujas. Turiu šiek tiek svorio, todėl toks dalykas man labai grėsmingas. Liepė gerti daugiau vandens.

O aš prisiminiau, kad po to antro gimdymo, tai čia kokius 6 metus mažiausiai aš vandens stengiuosi kuo mažiau. Kai daugiau išgerdavau, visada kai prispirdavo, tai tokių nemalonių situacijų apturėjau. Teko ir kavinėje į tualetą greitai įbėgti ir vienoje parduotuvėje prašiausi į tarnybinį, gera buvo pardavėja, suprato mano bėdą, įleido. Na bet, žinot, taigi labai nemalonu. Ir paskui tokia baimė lieka, kad o jeigu būtum nespėjęs… Tai kokią gėdą tektų apturėti…

Va taip ir vis mažiau to vandens gerdavau, kol liko per dieną sriuba, kavos du puodeliai, arbatos vakare, kartais kokią sulčių stiklinę ir viskas. Gydytoja kai paaiškino, kas gali nutikti dėl tiršto kraujo labai išgąsdinau. Pradėjau galvoti, kaip man čią tą vandenį gerti. Ir neapsišlapinti paskui vidury gatvės J

Prisiskaičiau visko internete, taip ir jūsų puslapį radau. Supratau, kad turiu daryti tuos Kėgelio pratimus. Jau pusę metų darau. Tikrai galiu pasakyti, kad jau išeinu iš namų ir negalvoju, kad čia man dar reikia į tualetą nueiti „dėl viso pikto“. Negalvoju ir neinu.

Bet vandens išgeriu po pusantro litro. Pradžioje tai buvo bėda, gerai, kad buvo atostogos man, tai atrodė, kad visą savaitę tik geriu tą vandenį ir lakstau į tualetą. Paskui aš pradėjau kitaip jį gerti – daugiau išgerdavau ryte, kai tik prabundi visuomet norisi daugiau gerti. Paskaičiau kitų žmonių patirtį, visi siūlė daugiau išgerti iš ryto. O aš vieną kartą vakare prisigėriau, tai paskui miegoti normaliai negalėjau, trečią nakties kėliausi, nes atrodė, kad plyš šlapimo pūslė. Supratau, kad ir aš turiu didesnį kiekį to vandens išgerti iki kokių 3 valandų dienos. Ir žinot, tai labai geras patarimas, man jis labai tinka. Toks įspūdis, kad kai ryte eini dažniau į tualetą, tai taip lyg prasivalai organizmą nuo visokių toksinų. O paskui dienos metu dar truputį to vandens pageriu, bet jau nebūna, kad mirtinai kaip reikia bėgti į tualetą.

Tie pratimai gal padeda, bet aš kai pajuntu, kad noriu į tualetą, tai nuėjusi suprantu, kad tikrai norėjau, šlapimo būna daug. Jau nebelakstau ten kelis lašiukus išlašinti.

Žodžiu, aš išmokau gerti vandenį ir tuo džiaugiuosi. Man prireikė beveik pusmečio, bet man pavyko. Mano kraujo tyrimai geri. Ačiū jums už tuos užrodytus Kėgelio pratimus. Jie irgi pakeitė mano gyvenimą. Dabar pasakoju visoms draugėms J

Tokie dalykai yra labai privatus reikalas, bet kartais taip reikia su kažkuo pasišnekėti, gauti informacijos, sužinoti, kaip elgtis. Todėl ir nusprendžiau jums parašyti, gal mano patirtis irgi kam bus naudinga.

 

Lena, Vilnius