Sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje pastaraisiais metais didėja ir, atsižvelgiant į prognozes, didės iki 2030 m. Prostatos vėžys pasaulyje dabar-dažniausia vyrų onkologinė liga.

„Daug kur matome plakatus, kuriuose parašyta „Mamyte, tu dar reikalinga tėveliui“. Tačiau aš dar nemačiau plakatų, kuriuose būtų parašyta „Tėveli, tu dar reikalingas mamytei“. Vyrai šia prasme kažkodėl pamiršti. O juk prostatos vėžys tarp vyrų taip pat dažnas, kaip ir krūties vėžys -tarp moterų, – „Respublikai“ sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas urologas Albertas Ulys. – Prieš trejus metus vyrams dar teko patiems pirktis tyrimams reikalingas adatas ir priemones biopsijoms. Pastaraisiais metais situacija šiek tiek pasikeitė į gera, tačiau dėmesio šiai ligai skiriama vis dar nepakankamai“.

Gydytojo teigimu Lietuvoje jau ne vienerius metus aktyviai veikia Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija, kuri siekia, kad Lietuvoje vyrams būtų prieinamas toks pats gydymas, kaip vyrams kitose ES šalyse.
Pažanga prostatos vėžio gydyme per pastaruosius trejus metus pasiekta didelė – beveik kas antram pacientui atliekama prostatos operacija išsaugant nervus, šlapinimosi sutrikimai po operacijų -labai retas reiškinys. Tačiau dar yra labai daug sričių, kurios pacientams vis dar neprieinamos -nauji žymenys, diagnostikos būdai, pavyzdžiui, sonoelastografija, moderniausios gydymo metodikos. Bėda ta, kad Lietuva – maža šalis, tad ir naujovės, kurioms reikalingos sudėtingos technologijos, į ją ateina pavėluotai.

Ypač svarbi prevencija

Onkologo teigimu, iki šiol tiksliai nežinoma, kokios yra prostatos vėžio atsiradimo priežastys, recepto, kaip reikėtų gyventi, kad šia liga nesusirgtum, nėra. Manoma, kad įtakos vėžiui vystytis gali turėti netaisyklinga mityba, gyvenimo būdas. Daug dėmesio skiriama paveldimumui, ypač jei tėvai ar seneliai sirgo prostatos vėžiu, arba močiutė ar mama – krūties vėžiu, nes krūties vėžys ir prostatos vėžys yra savo prigimtimi labai panašūs.

„Prostatos vėžio gydymo metodai tobulėja ir mes matome kardinaliai kitokią situaciją – prieš penkerius metus dažniausiai tekdavo gydyti užleistus atvejus, o dabar daugiau kaip 70 proc. pacientų liga nustatoma ankstyvų stadijų, kai turime gerokai daugiau galimybių žmogui padėti, – sakė onkologas. -Šia prasme mes artėjame prie labiausiai išsivysčiusių šalių, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijoje apie 85 proc. pacientų ši liga diagnozuojama ankstyvų stadijų. Tai yra didelė pažanga. Ir didelę reikšmę čia turi Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa“.

Pagal Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programą kartą per metus prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas atliekamas vyrams nuo 45 metų, jeigu šeimoje kas nors sirgo prostatos vėžiu bei vyrams nuo 50 iki 69 metų, jei jų šeimoje nebuvo sirgusiųjų prostatos vėžiu. Vyrai kartą per metus turi kreiptis j šeimos gydytoją, jiems atliekamas PSA tyrimas. Jei tyrimas parodo, kad antigeno organizme per daug, žmogus nukreipiamas urologo konsultacijai. Specialistas įvertina, koks prostatos dydis, kokiu greičiu ji didėja ir jei mato, kad reikia, jam atliekami išsamesni tyrimai -transrektalinio ultragarso tyrimas, paimami audinių mėginiai iš prostatos. Kai jie ištiriami, tampa aišku, ar serga žmogus vėžiu, koks gydymas jam reikalingas.

„Vis dėlto sakyčiau, kad nereikia sureikšminti tikrinimosi dėl prostatos vėžio. Mes, urologai, sakome, kad tam tikro amžiaus vyrams bent kartą per metus reikėtų pasitikrinti prostatą, nes joje gali būti ir gerybinė hiperplazija, kuri sukelia tam tikrus nemalonius pojūčius, prostatos uždegimą ir įvairias kitas ligas, – aiškino A.Ulys. -Iš tų pacientų, kuriems mes atliekame prostatos biopsiją dėl padidėjusio PSA, tik 36 proc. nustatomas prostatos vėžys. Kitiems diagnozuojamos įvairios kitos prostatos ligos ir skiriamas gydymas. Tačiau noriu pabrėžti, kad kitos prostatos ligos taip pat turi daug reikšmės žmogaus gyvenimo kokybei ir jas būtina gydyti. Tad profilaktiniai patikrinimai svarbūs ne tik vėžio, bet ir kitų prostatos ligų diagnostikai“.

Tikslas – diagnozuoti anksti

I-II stadijos prostatos vėžiui nebūdingi jokie simptomai, nes jis vystosi prostatos periferijoje ir neturi įtakos nei šlapinimuisi, nei lytinei funkcijai. Todėl vienintelė galimybė anksti diagnozuoti ligą – atlikti PSA tyrimą ir pasirodyti urologui. Tik navikui didėjant kyla šlapinimosi sutrikimų, o jam metastazavus į kitus organus, dažniausiai į kaulus, atsiranda kaulų skausmai. A.Ulio teigimu, deja, vis dar ateina vyrų, kurie net ir jausdami nemalonius pojūčius prostatos srityje, į medikus nesikreipė, o susirūpino savo sveikata tik tada, kai nebegalėjo pakęsti skausmo, atsiradusio dėl metastazių dubens kauluose, stubure. Tada medikams iš pradžių tenka gydyti metastazes, o tik vėliau – pakitimus prostatoje. Tačiau sėkmingos baigties tikėtis jau sunku.

Ar prostatos vėžys pagydomas, pasak gydytojo, priklauso nuo to, kada jis diagnozuojamas ir kaip jis gydomas. Jei liga diagnozuojama senyvam vyrui ir vėžys yra kliniškai neaktyvus, pakanka pacientą tik stebėti, nes didelė tikimybė, kad vėžys nieko blogo nepadarys. Tačiau daugeliu atvejų vėžys yra kliniškai reikšmingas, tad taikomi radikalūs gydymo būdai – chirurgija ir spindulinė terapija. Be to, atsiranda vis naujų gydymo būdų – gydymas intensyviu fokusuotu ultragarsu, krioterapija (gydymas šalčiu), greitai vystosi nauja spindulinio gydymo rūšis – brachiterapija, kai į prostatą implantuojamos radioaktyvios jodo sėklos.

Jei prostatos vėžys kliniškai nereikšmingas, žmogus gali su juo gyventi ir jis nemetastazuoja, nieko blogo nedaro, bet reikalinga nuolatinė gydytojo kontrolė. Tačiau gana dažnai prostatos vėžys metastazuoja į kaulus (75 proc). Tai ypač sunkiai gydomos metastazės.

Net ir diagnozuotas vėžys gali būti įvairus – piktybiškas arba mažai piktybiškas. Kuo vėžys piktybiškesnis, tuo daugiau galimybių, kad jis metastazuos ir sukels didelių komplikacijų. Dažniausiai prostatos vėžiu sergantys vyrai ir miršta ne nuo paties prostatos vėžio, o nuo metastazių ir jų sukeliamų komplikacijų.

Onkologas teigė gerbiantis kai kurių vaistų reklamą jau vien dėl to, kad ji sudomino žmones, priminė, kad yra toks organas – prostata, kuria reikia rūpintis. Tačiau bėda ta, kad tik dalis vyrų – kokie 35 proc. – yra aktyvūs, rūpinasi savo sveikata ir ateina pasitikrinti prostatos. O dauguma į prevencijos programas vis dar žiūri pasyviai arba net negatyviai.
„Pašalinus prostatą žmogus netenka nedidelio, bet jaunystėje svarbaus organo, kuris reguliuoja ejakuliaciją, gamina sekretą spermatozoidams, atlieka tam tikrą apsauginę funkciją, – sakė A.Ulys. -Tačiau prostatos vėžiu dažniausiai suserga vyrai, kurie jau turi vaikų, tad prostatos pašalinimas jų seksualinio gyvenimo kokybės smarkiai nepakeičia. Iki šiol nė vienas pacientas nesiskundė dėl to, kad tapo nevaisingas, o gyvenimą daugeliui sugebėjome pratęsti. Tad nereikėtų bijoti vėžio diagnozės, operacijos ir vien dėl to neiti pasitikrinti pas gydytoją“.