Šlapimo nelaikymas kaip simptomas linkęs pasireikšti sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Sergantys išsėtine skleroze ir turintys onkologines diagnozes neretai susiduria su šių diagnozių „palydovu“ šlapimo nelaikymu. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė supažindins su šlapimo nelaikymo išsivystymo mechanizmu, apžvelgs nelaikymo tipus, gydymo būdus bei savipagalbos metodus.  

 

Kas yra normalus šlapinimasis

Kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras turi šlapimo nelaikymą. Vyresniame amžiuje šlapimo nelaikymas dažnesnis nei arterinė hipertenzija ar diabetas. Moterys visais amžiaus tarpsniais susiduria dažniau su šlapimo nelaikymu. „Kad būtų aišku, su kuo susiduria turintys šlapimo nelaikymą, pirmiausiai noriu įvardyti, kas yra normalus šlapinimasis. Vidutiniškai šlapinimasis vyksta iki 8 kartų per dieną arba rečiau. Naktį nesišlapinama arba galima šlapintis vieną kartą – tai yra norma. Noras šlapintis atsiranda, kai prisipildo maždaug pusė šlapimo pūslės, tai yra apie 200-250 ml. Tačiau mes su šiuo noru susitvarkome, jis mūsų neerzina, mes galime tą kontroliuoti. Po šlapinimosi šlapimo pūslėje visada lieka apie 50 ml šlapimo. Tai yra liekamasis šlapimas ir tai yra normalu“, – sako VšĮ Inkocentras avdovė Jurga Misevičienė.

 

Šlapimo nelaikymas

Dubens dugnas yra 3 sluoksnių raumenynas, išklojantis visą dubens dugną, jo pagrindinė funkcija amortizuoti ir palaikyti teisingoje anatominėje padėtyje šlapinimosi organus: šlapimo pūslės kaklelio ir šlaplės įėjimo vietą.

„Kalbant apie šlapimo nelaikymą reikia turėti omeny nervų sistemos darnią veiklą, dubens dugno raumenyno tonusą bei anatominius vyro ir moters skirtumus. Kai visos sistemos dirba tvarkingai, mes normaliai šlapinamės ir neturime šlapimo pratekėjimų, tačiau kai sutrinka bet kuri iš mano minėtų grandžių, vystosi šlapimo nelaikymas.  Tai yra būklė, kurios metu nevalingai išteka šlapimas, nesvarbu kiek – lašas, du, trys, šaukštas, stiklinė. Jeigu įvyko nevalingai – mes kalbam apie šlapimo nelaikymą“, – aiškina J. Misevičienė.

 

Šlapimo nelaikymo tipai yra keli:

• įtampos arba stresinis šlapimo nelaikymas,
• skubos nelaikymas arba dirgli, hiperaktyvi pūslė,
• mišrus nelaikymas,
• funkcinis nelaikymas,
• persipildymo nelaikymas.

 

Gydymo galimybės

Kuomet šlapimo nelaikymo situacija yra tiek pažengusi, kad nepavyksta susitvarkyti Kėgelio pratimais, kuomet kineziterapeuto kompetencija jau išsemta, verta pasidomėti gydymo galimybėmis. Pasak Inkocentro vadovės, gydytojos Jurgos Misevičienės, šiuo metu populiariausios yra pošlaplinių raiščių operacijos. „Lietuvos urologų, dirbančių Santaros klinikose duomenimis, nuo 74 iki 95 proc. moterų po šlaplinių raiščių operacijos vidutiniškai 5 metus išbūna sausos. Taip pat gali būti dedamas tinklelis dubens dugno raumenims stiprinti. Vyrams ypatingai po onkologinių operacijų, kai negalima šlapimo nelaikymo išgydyti kitais būdais, gali būti pasiūlomas dirbtinis sfinkteris“, – pasakoja J. Misevičienė.

Privačiose medicinos centruose siūlomos mini intervencinės procedūros – lazerinės bei PRP procedūros, jų užduotis stiprinti ir skatinti nuosavų kolageninių skaidulų ir jungiamojo audinio gamybą bei atsinaujinimą tam, kad sudarytų karkasą. „Lazeriu apšvitinamos vietos aplink šlapimo pūslės kaklelį, procedūra daroma per makštį. O PRP procedūros metu trombocitais praturtinta plazma įliejama į aplink šlapimo pūslės kaklelį esančius audinius“, – aiškina gydytoja.

Skubos šlapimo nelaikymas gydomas medikamentais. Skiriami vaistai, veikiantys šlapimo pūslės raumens spazmus, atpalaiduojantys, didinantys šlapimo pūslės talpą bei mažinantys norą šlapintis. „Jeigu nepadeda gydymas, gali būti taikomos botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslės raumenį. Šią procedūrą atlieka urologai cistoskopo pagalba. Efektas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių, po to procedūrą gali tekti kartoti. Gali būti taikoma kryžmens nervo stimuliacija, gali būti taikoma blauzdinė nervo persistatinė stimuliacija. Apie 80 proc, pacientų galima išgydyti, o maždaug 20 proc. teks su tuo susirgimu gyventi visą likusį gyvenimą. Gyventi sausam padeda šlapimą sugeriančios priemonės, jos yra kompensuojamos tiems, kurie turi šlapimo nelaikymo diagnozę“, – kalba J. Misevičienė.

 

Kuo padeda valstybė?

• Jeigu žmogui nustatytas šlapimo nelaikymas, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui skiriama 60 vnt. sauskelnių arba 120 vnt. įklotų, arba 120 vnt. paklodžių per mėnesį.
• Esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui, yra skiriama 60 vnt įklotų, sugeriančių daugiau negu 300 ml.
• Per mėnesį esant išmatų nelaikymui yra išrašoma 45 vnt. sauskelnių.
• Jeigu mes turime pacientą, kuris nelaiko ir išmatų, ir šlapimo,  tokiam pacientui skiriama per mėnesį 90 vnt. sauskelnių.

 

Išsėtinė sklerozė ir šlapimo nelaikymas

Su šlapimo nelaikymu susiduria dažnas sergantis išsėtine skleroze ir tai paveikia kiekvieno sergančiojo gyvenimo kokybę. Kokiais mechanizmais vystosi šlapimo nelaikymas išsėtinės sklerozės atveju? „Sklerozės židiniams apėmus nervų sistemos vietas atsakingas už šlapinimąsi ir tuštinimąsi, nyksta gebėjimai tai atlikti valingai. Vystosi šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas. Kartais būna, kad žmonės negali pilnai pasišlapinti, tada turime šlapimo sulaikymą“, – sako Inkocentro vadovė.

Šlapimo nelaikymas sergant išsėtine skleroze vystosi pagal 3 mechanizmus:

• funkcinis nelaikymas,
• skubos nelaikymas (dirgli pūslė)
• arba stresinis (arba įtampos) nelaikymas.

 

Pasak, J. Misevičienės, funkcinis nelaikymas paprastai vystosi dėl judėjimo sutrikimų ar kai yra apsunkintas šlapinimosi įstaigos pasiekimas. Hiperaktyvi pūslė arba skubos nelaikymas yra būklė, kai šlapintis užsinorima čia ir dabar, ir nėra galimybės, jokios valios pastangom sulaikyti šlapimo pūslėj. Šlapinamasi daugiau nei 8 kartus per dieną. Noras šlapintis pajuntamas, kai šlapimo pūslė dar net neprisipildo iki pusės. Yra būdingas šlapimo pūslės raumeninių skaidulų  jautrumas ir nuolatinis dilgčiojimas. Iš čia ir terminas dirgli šlapimo pūslė. Šlapinamasi po mažai, šlapinantis gali būti jaučiamas diskomfortas mažajame dubenyje, gali būti skausmas šlapinimosi metu, gali būti perštėjimas. Gali būti simptomai imituojantys šlapimo takų infekciją. Naktį šlapinamasi du kartus ar net daugiau. Tokių pacientų labai nukenčia miego kokybė.

„Stresinis nelaikymas arba įtampos nelaikymas išsivysto, kai dubens dugno raumenys nesudaro pūslei ir šlaplei tinkamos atramos ir šlaplė pasidaro judri. Čia mes turime situaciją, kai nusilpsta dubens dugno raumenys. O išsėtinės sklerozės atveju jie gali nusilpti dėl įnervacijos sutrikimų. Padidėjus spaudimui pilvo ertmėje, kosint, juokiantis, čiaudint, sportuojant, keičiant kūno padėtį, keliant sunkų daiktą, prateka šlapimas. Šlapimo sistemos palaikomasis aparatas – dubens dugno raumenys ir aplinkiniai audiniai – nebesudaro šlapinimosi sistemai atramos padidėjus spaudimui. Stresinio nelaikymo išsivystymui dubens dugno raumenys turi labai svarbų vaidmenį“, – aiškina gydytoja J. Misevičienė.

 

Onkologija ir šlapimo nelaikymas

„Su šlapimo nelaikymo problema susiduria dažnas sergantis onkologine liga. Kalbant apie onkologinius pacientus noriu minėti persipildymo šlapimo nelaikymą. Šis šlapimo nelaikymo tipas atsiranda dėl šlaplės spindžio susiaurėjimo ar šlapimo pūslės raumenų nusilpimo, kuomet atsiranda kliūtis šlapimui nutekėti. Tipiškas pacientas būtų vyras su gerybine prostatos hiperplazija arba sergantis prostatos vėžiu. Vyrai pradžioje pastebi pakitusią šlapimo srovę ir pakitusią jos trajektoriją. Ir tai turėtų būti raudonas šauktukas vyrui, kad jau kažkas yra ne taip. Didėjant prostatai, didėja spaudimas, siaurėja pratekėjimas ir šlapimas gali pradėti kapsėti lašais“ – sako J. Misevičienė.

Pasak specialistės, onkologinis pacientas gali turėti šlapimo nelaikymą, nesusijusį su jo liga, gali turėti kaip atskirą ligą ar kaip kitos ligos pasekmę. „Pacientas dėl onkologinio susirgimo gali turėti šią būklę esant šlapinimosi sistemos bet kurios srities (inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė, šlaplė, prostata) gerybinius ar piktybinius navikus. Esant lytinių organų gerybinių ar piktybinių auglių. Storosios žarnos vėžys gali provokuoti šlapimo nelaikymą. Galvos smegenų navikai ir bet kokios kitos lokacijos piktybiniai augliai su metastazėmis į mažąjį dubenį duos šlapimo nelaikymo simptomatiką. Dar viena priežasčių grupė, dėl kurios išsivysto šlapimo nelaikymas, kai jis būna sukeltas ligos gydymo pasekmių. Daugumai vyrų po prostatos pašalinimo šlapinimosi funkcija atsistato per pusmetį. Jeigu neatsistato praėjus metams po operacijos, šlapimo nelaikymas išliks visam gyvenimui. Moterims po gimdos su priedais pašalinimo vystosi įtampos tipo šlapimo nelaikymas. Po spindulinio gydymo gali būti suardytas šlaplės raukas ir šlapimo nelaikymas bus kaip šios procedūros komplikacija. Skiriant chemoterapiją taip pat gali chemoterapijos metu vystytis šlapimo ir išmatų nelaikymas“, – aiškina gydytoja.

 

Gyvenimo būdo pokyčiai

Pasak Jurgos Misevičienės, yra nemažai profilaktinių priemonių ar gyvenimo būdo elementų, kurių rekomenduojama laikytis turint išsėtinės sklerozės diagnozę ar onkologinį susirgimą. „Jie bus veiksmingi ir dar neturint šlapimo nelaikymo pasireiškimo, ir jau pasireiškus pirmiems simptomams, ir jau esant šlapimo nelaikymui“, – sako medikė.

 

• Dubens raumenų stiprinimo pratimai – Kėgelio pratimai.
• Elektros stimuliacija ir kitos priemonės gali būti taikomos kaip profilaktinis metodas ir kaip gydymo priemonė esant lengvam šlapimo nelaikymui.
• Jau prasidėjus pratekėjimams ir skubos nelaikymui gali būti taikomos šlapimo pūslės treniruotės. Tai daroma einant šlapintis reguliariai kas 2 valandas, po to intervalas ilginamas kas 15 minučių, kol bus pasiektas 3 valandų sausas laikotarpis. Šis metodas pakankamai gerai veikia, nors padirbėti reikia ilgai, apie pusmetį. Tačiau kartais galima išvengti ir medikamentinio gydymo.
• Kūno svorio mažinimas. Yra įrodyta, kad viršsvoris skatina atsirasti įtampos šlapimo nelaikymui.
• Rekomenduojama vengti šlapimo pūslės dirginimo vartojant tam tikrus produktus: kava, kakava, šokoladas, gazuoti gėrimai, aštrūs prieskoniai, pomidorai, koncentruotos sultys.
• Vidurių užkietėjimo profilaktika labai svarbi. Vartokite skaidulas ir būkite fiziškai aktyvūs.
• Pakankamas skysčių vartojimas yra dažna problema, kai ima reikštis šlapimo nelaikymas. Žmonės, turintys šlapimo nelaikymą, atsisako gerti, nes bijo patirti nemalonių situacijų, ypač viešose vietose. Kuo mažiau geriam, tuo šlapimas darosi labiau koncentruotas. Koncentruotas šlapimas dirgina šlapimo pūslę ir gali paūminti skubos nelaikymą. Tad gerti vandenį būtina. 30 ml vienam kilogramui kūno svorio.