Sveiki,

Rašau, nes teko sudalyvauti jūsų paskaitoje. Labai dėkoju už ją, nes pagaliau man viskas tapo aiškiau. Manęs laukia gimdos operacija, nes man diagnozavo gimdos iškritimą.

Noriu papasakoti, kad ir kitos moterys žinotų, būtų dėmesingesnės sau, nes aš labai ilgai mojau ranka ir nekreipiau dėmesio į tai, kas reikalavo būti pamatytas.

Labai anksti ištekėjau, vyro šeima turėjo didelį ūkį, tad greitai teko išmokti daryti viską. Susilaukiau trijų vaikų. Ūkis mus maitina ir uždirba pinigus, tad nuo ankstyvo ryto iki vakaro vis eini, kažką darai, tampai, nešioji, rauni. Toks nuolatinis judėjimas. Tik jaunystėje raumenis skaudėjo, paskui, matyt, kūnas priprato prie tokio krūvio. Visgi, kaip dabar tapo aišku, vienas organas tokių krūvių nepakėlė – tai gimda.

Mane visą laiką kamuodavo toks nereguliarus vidurių užkietėjimas, iki klimakso mėnesinės visuomet ilgai tęsdavosi, per pirmas dienas net negalėdavau iš lovos pasikelti, nes bijodavau vaikščioti kruvinu užpakaliu, kraujavimas būdavo smarkus. Bet tai kaip žiūri į tokius dalykus? Na tokia moters dalia ir tiek. Vidurių užkietėjimą paaiškinau savo mityba, nes kai paskaitai tuos straipsnius, tai suprask, kad ten reikia tik daržoves valgyti, kad turėtum gerą virškinimą. O kadangi mes maitinamės kaip įprasta kaime, kai dirbamas fizinis darbas, tai viską nurašiau mitybai. Pagerdavau kokių vaistažolių ar slyvų kompotą ir kuriam laikui pagerėdavo, pamiršdavau.

Nekreipiau dėmesio ir į skausmą pilvo apačioje, tačiau kai ėmiau pastebėti, kad kiekvieną dieną vakare mano kelnaitės drėgnos, jaučiu savo šlapimo kvapą, tada jau nubėgau pas ginekologę. Nubėgau po kokių 20 metų pertraukos, nes per gimdymus, kaip sakant, buvo priežastis bendrauti, o paskui – ko ten vaikščioti? Pasirodo, reikėjo nueiti. Būčiau sužinojusi, kad man prasidėjo gimdos iškritimas. Gerai, kad nebuvo ūmus iškritimas, nes būtų pašalinę gimdą. Dabar dar procesą galima sustabdyti operacijos būdu, dės tinkliuką.

Pas ginekologę man buvo šokas, ilgai kalbėjomės. Ji sakė, kad čia dėl trijų gimdymų, dėl sunkaus fizinio darbo, dėl to, kad nekreipiau dėmesio į tą pilvo skausmą, į tuos vidurių užkietėjimus, kad tiek metų nesirodžiau gydytojai…

Jūsų paskaitoje dar sužinojau, kad visko galėjo nebūti jeigu būčiau dariusi mankšties stiprinimo pratimus. Apie juos man kas kartą kalbėjo po gimdymų ligoninėje slaugutės. Pakikendavau tada su moterimis palatoje ir pamiršdavau.

Aišku, jau po laiko gali tik pasidejuoti, kad buvai kvaila, nežinojai, nesidomėjai, bet nieko nepakeisti… Todėl dabar kalbu apie tai savo dukrai, jau turiu dvi anūkes, joms irgi pasakoju apie gimdos pratimus. Pradžioje irgi kikeno, paskui kai sužinojo, kas man nutiko, surimtėjo. Jos dar gali viską pakeisti, kad vėliau nebūtų tokių pasekmių.

Laukiu operacijos, nedirbu, turiu daug laiko viską apmąstyti. Dabar suprantu, kad šiais laikais jau nereikia galvoti, kad moters dalia kentėti, gyventi skausme, jausti nuolatinius kažkokius nepatogumus, apie kuriuos niekam negali papasakoti, nes gėda. Yra pagalbos būdų visokių, vyksta paskaitos, gali eiti, domėtis, pilna informacijos – reikia tik neužsidaryti su savo bėdomis, su kažkuo pasišnekėti ir viskas gali pasikeisti į gerą. Ir, mielos moterys, būtinai eikite kartą per metus pas gydytoją ginekologą.

 

Dar kartą dėkoju už mūsų mieste surengtą paskaitą.

 

Loreta