Sakoma, kad „medicininė tiesa“ galioja penkerius metus. Per metus medicinos žurnaluose paskelbiama apie 2 milijonus straipsnių, ir tas skaičius nuolat didėja. Tad pareigingas gydytojas, norėdamas neatsilikti profesine prasme, kasdien turėtų perskaityti krūvą straipsnių (jeigu, 1995 m. žurnalo „BMJ“ duomenimis, apie 19, tuomet kiek dabar?).

Kita vertus, realiai susipažinimui su medicinos naujovėmis praktikuojantis gydytojas vidutiniškai skiria maždaug vieną valandą per savaitę. Tad informacijos tvanui įveikti, žinių prieinamumui palengvinti ir skirta Įrodymais pagrįsta medicina (ĮPM). Žurnalas „Medline“ ĮPM apibūdina taip: „Tai sistemingas šiuolaikinių mokslinių rezultatų paieškos, įvertinimo ir pritaikymo procesas, kuriais remiantis gali būti priimami sprendimai klinikinėje praktikoje. Pasitelkus įrodymais pagrįstą mediciną, ieškoma ir vertinama tinkamiausia informacija ir ji pritaikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje“.

Jau penkti metai pagrindinis konferencijos „įrodymais pagrįsta medicina: pažanga ir perspektyvos“ organizatorius yra Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas (MF). Taip pat ĮPM sklaidoje šįmet dalyvavo Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų, Lietuvos internistų bei Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos, VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika bei Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra. Konferenciją atidarė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė prof. Zita Aušrelė Kučinskienė. „Atidarymo žodis visada turi būti prasmingas, o šiandien tai ypač svarbu, nes konferencija sutampa su Medicinos fakulteto jubiliejumi, 225-osiomis įkūrimo metinėms. VU Medicinos fakulteto atidarymo data laikoma 1781 m. lapkričio 24-oji, kai Lietuvos universiteto rektorius Martynas Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs Medicinos skyrių“, – kalbėjo profesorė. Prisimindama medicinos mokslų raidą Lietuvoje, profesorė priminė garsiausius VU dirbusius mokslininkus. „Galbūt, praėjus dar 225-iems metams, į profesorius, kurie šiandien skaitys pranešimus, žiūrėsime taip, kaip šiandien žiūrime į gamtininką ir mediką G. Forsterį, tėvą ir sūnų Frankus, biochemijos, biofizikos ir teorinės biologijos vadovėlių autorių garsų klinicistą A.Sniadeckį, anatomą, zoologą, lyginamosios anatomijos pradininką H.Bojanusą ir 1.1.“, – vardijo prof. Z.A.Kučinskienė. Profesorė pabrėžė, kad Medicinos fakulteto istorija – neatsiejama mūsų šalies istorijos dalis, su pakilimo džiaugsmu ir netekties kartėliu. 1832 m. universitetas buvo uždarytas, tačiau toliau veikė Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademija, kuri, beje, išsilaikė tik dešimtmetį. Tačiau veiklą pratęsė Vilniaus medicinos draugija. Fakulteto profesoriai 1805 m. įkūrė Vilniuje Medicinos draugiją, kuri tamsiausiais carinės priespaudos metais skleidė šviesą, rūpinosi medicinos mokslu. Kokia yra Medicinos fakulteto dabartis? VU Medicinos fakultete dirba 369 pedagogai, 70 mokslo darbuotojų, o nuo 1990-ųjų, t.y. per Nepriklausomybės laikotarpį, buvo parengti 2692 specialistai.

Kardiologijos ir angiologijos naujienos

Konferenciją sudarė trys plenarinės sesijos, pirmajai pirmininkavo Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Aleksandras Laucevičius. „Pirmoje konferencijos dalyje kalbėsime apie kardiologijos ir angiologijos aspektus. O pirmasis pranešimas – apie labiausiai paplitusią ligą arterinę hipertenziją, kuri sukelia daug problemų ne tik kardiologams, bet ir visų specialybių gydytojams“, – kalbėjo prof. A.Laucevičius, pristatydamas Santariškių klinikų gydytojos-kardiologės doc. Rimos Steponėnienės pranešimą „Šiuolaikinis požiūris į arterinės hipertenzijos gydymą“. Doc. R.Steponėnienė dėstė arterinės hipertenzijos gydymo algoritmus, pasakojo apie pažangiausius gydymo būdus bei vaistus, taip pat apie prevencinio darbo svarbą. „Drįstu teigti, kad vis dėto širdis yra pagrindinis organas, – pažymėjo kita konferencijos pranešėja, Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja doc. Žaneta Petrulionienė. – Širdies ląstelė yra viena iš energetiškai aktyviausių. Žmogaus širdis per parą susitraukia apie 100 tūkstančių kartų, per metus – apie 36 mln. kartų. Skaičiai milžiniški, ir tokiam darbui reikalingas labai didelis energijos ir deguonies kiekis.“ Medikė aiškino, kaip vyksta širdies energijos apykaita normaliomis ir išemijos sąlygomis, kas atsitinka, kai vainikinė kraujotaka sutrinka. „Pabaigoje pacituosiu prof. Valentiną Fusterį: „Senstant populiacijai ir gerėjant revaskuliarizacijos priemonėms, krūtinės anginos gydymas pareikalaus naujų patobulintų gydymo strategijų“. Ir vienas iš tokių pažangių gydymo būdų – metabolinė moduliacija“, – baigė savo pranešimą doc. Ž.Petrulionienė. Trečioji pranešėja – Santariškių klinikų gydytoja kardiologė doc. Birutė Petrauskienė – kaip tik ir nagrinėjo metabolizmo korekcijos naudą ir svarbą gydant krūtinės anginą, taip pat naują požiūrį į stabilios krūtinės anginos gydymą.

Pulmonologijos naujienos

Apie „Įrodymais pagrįstą pulmonologiją: gydymo ir diagnostikos naujienas“ antroje sesijoje kalbėjo VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius doc. Remigijus Nargėla. Žymus pulmonologas savo pranešimą pradėjo vardydamas problemas: „Kol kas valstybės mastu nėra nei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) profilaktikos, nei ankstyvos diagnostikos, nei gydymo koncepcijos, taip pat nėra ir reikiamos strategijos“. Doc. R.Nargėla pabrėžė, kad gydymas turi būti individualus kiekvienam pacientui: „Prieš skirdami vaistų visada turime pagalvoti, ar nepakenksime pacientui“. Apibendrindamas docentas teigė, kad LOPL progresavimą labai gali pristabdyti ankstyva diagnostika ir metimas rūkyti.
Klausytojus itin sudomino ir sukėlė nemažai klausimų „apvaliojo stalo“ diskusija „Vaikų alergijos: problemos ir jų sprendimo būdai įvairių specialistų požiūriu“. Šią temą aptarė Santariškių klinikų gydytoja alergologė doc. Audra Blažienė, VUAL Vaikų alergologijos skyriaus vedėja Regina Kuzminskienė, Homotoksikologijos ir antihomotoksinės terapijos asociacijos vadovė dr. Virginija Teresė Dambrauskaitė – Gudavičienė bei Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centro gydytoja dr. Loreta Bagdonaitė.
„Kodėl nutarėme kalbėti apie maisto alergiją? Kodėl vis dažniau į konferencijas kviečiami alergologai? Todėl, kad alerginių ligų daugėja. Per antrąją 20-ojo amžiaus pusę tokių ligonių skaičius beveik patrigubėjo. Ir ta problema, kuri atrodė labai tolima, daugeliui tapo kone svarbiausia“, – pažymėjo doc. A.Blažienė.
Daug produktų gali sukelti alergiją, ir jie skirtingi įvairaus amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, nemažai kūdikių netoleruoja kiaušinių ir karvės pieno. Tačiau ši alergija „išaugama“: 85 proc. vaikų išnyksta alergija pienui ir kiaušiniams. Tačiau, jeigu žmogus alergiškas žemės riešutams, vėžiagyviams, žuviai, tai išliks visam gyvenimui.
Konferencijos metu buvo kalbama apie alergijos diagnostikos testus, paciento priežiūrą, gydymą ir prevenciją. Kaip minėta, ši tema sukėlė nemažai klausimų. Į konferenciją atvykę gydytojai domėjosi, ar yra testų, galinčių nustatyti alergiją augalams, gėlėms, teiravosi, kokiais testais tiksliau atpažįstamas alergenas. Taip pat buvo domėtasi alergiškų kūdikių maitinimo, kūdikių maistelio kompensavimu ir 1.1.

Trečia konferencijos dalis – mišri

„Išgirsime įvairių pranešimų. Apie mokslinių rezultatų patikimumo laipsnį, t.y. apie tai, ar teisingai pateikiama informacija, truputį žvilgtelėsime į vieną kalcio kanalų blokatorių grupę, įvertinsime, kodėl ji yra svarbi gydant hipertenziją, taip pat kalbėsime apie labai svarbią moterų šlapimo nelaikymo problemą, apie gimdos kaklelio vėžį, apie atminties sutrikimus“, – pristatė pranešimus Santariškių klinikų Vidaus ligų centro direktorius doc. dr. Virginijus Šapoka.
Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius doc. dr. Vytautas Kasiulevičius nagrinėjo mokslinių tyrimų ir rezultatų interpretavimą klinikinėje praktikoje. „Kai kalbama apie mokslinius įrodymus ir klinikinę praktiką, suprantame, kad galime pasakyti ne visą tiesą, nes mus remia farmacijos kompanijos. Tokiu atveju pagrindinis principas yra nemeluoti. Vyksta kova dėl įrodymų, kova dėl idėjų. Paskaitos tikslas – parodyti, kad gyvenimas ne stovi vietoje, o, mėnesiams ir metams bėgant, keičiasi“, – sakė doc. V.Kasiulevičius. Medikas aiškino, kodėl vienų klinikinių tyrimų metu stebima vos 50 ligonių, kitų – šimteriopai daugiau, vertino naujų kardiologijos, pulmonologijos, psichiatrijos srities tyrimų rezultatus.
Apie kalcio kanalų blokatorių taikymo perspektyvą kalbėjo doc. V.Šapoka. „Turime tikslinį kraujospūdį, t.y. skaičių, kurio turime siekti. Gydymas yra sudėtingas ir ne visada žinome, kuriuo keliu eiti. Juolab kad galimybių yra – turime net 78 vaistų molekules, nekalbant apie generinius vaistus, įvairias modifikacijas ir pan., tinkamus hipertenzijai gydyti“, – teigė V.Šapoka. Tad kokį vaistą geriausia pasirinkti? Medikas pateikė informacijos apie įvairius vaistus ir jų farmakologinį poveikį, jų vartojimą kitose pasaulio šalyse, vertino privalumus ir trūkumus.
„Kalcio kanalų blokatoriai (KKB) Lietuvoje šiek tiek primiršti. Nenorėčiau, kad po šios konferencijos skirtume tik KKB, tačiau ir šie vaistai turi užimti deramą vietą“, – baigdamas sakė V.Šapoka.
Apie atminties sutrikimų diagnostiką, gydymą, profilaktiką kalbėjo bei praktinius patarimus BPG, gydant Alzheimerio ligą, pateikė Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas-neurologas Gintaras Kaubrys.
Dvi iš trijų moterų kenčia dėl šlapimo nelaikymo, ir tai nėra vien pagyvenusių moterų problema: viena iš 6 jaunesnių nei 30 m. moterų skundžiasi šiuo sutrikimu. Apie įvairius šios ligos gydymo būdus, gydymo strategiją kalbėjo Santariškių klinikų Nefrologijos ir urologijos centro gydytoja urologe dr. Aušra Černiauskienė. Gimdos kaklelio vėžio profilaktiką ir galimybes ateityje išvengti šios ligos aptarė Respublikinio šeimos planavimo centro medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas. Mokslininkų nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų būna užsikrėtusios žmogaus papilomos virusu, tad, pradėjus skiepyti 9-26 m. mergaites ir moteris, ateityje galima būtų išvengti šios klastingos ligos.Konferencijos darbotvarkė buvo įtempta, tačiau dalyviai ne tik ištvermingai atlaikė 13 paskaitų maratoną, bet ir aktyviai dalyvavo diskusijose. Pateikiame keletą konferencijoje dalyvavusių medikų nuomonių.

Konferencijos visada naudingos 

Vladislovas Spruogis, Ukmergės ligoninės vidaus ligų gydytojas, vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai:

– Konferencija buvo naudinga. Apskritai stengiuosi į visas konferencijas važiuoti, nors mano darbo stažas ir nemažas – 42 metai, bet, norint gerai dirbti, vien patirties nepakanka, nuolat reikia žinių apie gydymo naujienas, vaistus, naujus gydymo būdus ir 1.1. Be abejo, skaitau medicinos literatūrą, tačiau straipsnyje dažniausiai būna vieno autoriaus nuomonė, o konferencijoje lektorius pateikia susistemintus, apibendrintus duomenis, įvertina ir supažindina su daugybės tyrimų rezultatais, vaistų poveikių ir paskyrimo rekomendacijomis, naujais gydymo algoritmais. Be to, konferencijose visuomet vyksta diskusijos, kurių metu gali išsiaiškinti visus opius klausimus. Taigi konferencijos labai naudingos. Taip pat, be abejo, ir ši.

Daiva Širgėdaitė, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės pulmonologė:
– Man buvo labai įdomus dr. V.Klimo pranešimas apie gimdos kaklelio vėžį ir galimybę nuo jo apsisaugoti, taip pat doc. V.Kasiulevičiaus pranešimas apie mokslinių rezultatų interpretavimą, kaip įvertinti kai kurių preparatų naudą arba „jų nenaudingumą“. Apskritai labai naudinga bendram medicinos žinių lygiui palaikyti.

Svetlana Pimšina, Visagino ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja medicinai:
– Konferencijos visuomet labai naudingos. Labai sudomino pranešimas apie širdies metabolizmo korekcijos svarbą, taip pat apie kalcio kanalų blokatorius. Konferencijose visuomet gausų praktinių žinių, būna palyginami vaistai, jų veikimas ir 1.1. Kadangi esu vyr. gydytojo pavaduotoja medicinai, turiu neatsilikti ir žinoti visus naujausius medicinos pasiekimus, tad stengiuosi dalyvauti visose konferencijose.

Natalija Voronaja
Gydymo menas