VUL Santariškių klinikose urologijos centre dirbanti gydytoja urologė, doc. Aušra Černiauskienė sako, kad šiuolaikinė chirurgija leidžia efektyviai spręsti ir vyrų šlapimo nelaikymo problemą.

Pasak medikės, nors priemonės, reikalingos operacijoms ir nėra kompensuojamos, vyrai ryžtasi sumokėti dideles pinigų sumas, kad susigrąžintų gyvenimo kokybę. Gydytoja atsako į svarbiausius klausimus apie vyrų šlapimo nelaikymo gydymo metodus.

Kokie šiuo metu yra vyrų šlapimo nelaikymo gydymo būdai?

Vyrų šlapimo nelaikymo priežastys skiriasi nuo moterų. Dažniausiai jos susijusios su sfinkterio pažeidimu operacijų metu. Lyginant su moterų šlapimo nelaikymu, vyrų šlapimo nelaikymo  mechanizmai yra kitokie, todėl skiriasi ir gydymo metodikos.

Šlapimo nelaikymas labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu šią problemą veiksmingai šalinti.

Vyrams šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia po gerybinių ar po piktybinių prostatos navikų operacijų, po spindulinės terapijos, po atvirų ir per kanalą daromų operacijų, po plastinių operacijų.

Iš pradžių visiems taikome fizioterapiją, pratimus, eletrostimuliacijas arba medikamentinį būdą.

Taip pat yra ir neurologinės priežastys, kurios nulemia šlapimo nelaikymą – tai  insultai, traumos, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga. Esant šioms priežastims taikomi medikamentiniai gydymo būdai, pratimai, fizioterapija, vėliau kateterizacija.

Chirurginiai gydymo metodai taikomi, kai pažeidžiamas sfinkteris, tas dažniausiai įvyksta po prostatos operacijų. Kai pašalinama prostata, pūslę sujungia su šlapimo kanalu, jei raukas yra pažeidžiamas, tuomet pasireiškia šlapimo nelaikymas. Kartais po operacijų, skiriant gydymą, šlapimą ligoniai pradeda sulaikyti. Todėl po prostatos operacijų ne iš karto operuojama, pacientą stebime šešis mėnesius. Iš pradžių taikomi tarpvietę sutraukiantys pratimai, medikamentai,

Jei po pusmečio situacija negerėja, vyras nešioja įklotus, blogėja gyvenimo kokybė, tuomet  pasiūlomas  operacinis gydymo būdas.

Prieš operaciją ligoniai pilnai ištiriami: atliekame laboratorinius tyrimus, tikrinam, ar nėra liekamojo šlapimo, inkstų patologijos, atliekame PSĄ tyrimą. Atliekame uretrocistoskopiją – apžiūrime pūslę ir patį kanalą, nustatome ar nėra kitų priežasčių, kurios sukelia  nusiskundimus.

Kaip apibrėžiami vyrų šlapimo nelaikymo laipsniai?

Jie nustatomi pagal tai, kiek įklotų ligonis sunaudoja per parą. 1-2 įklotai – tai I laipsnis, jei 3-4 – tai vidutinis, jei daugiau kaip 4, tai jau 3, sunkus šlapimo nelaikymo laipsnis.

Šlapimo nelaikymo laipsniai vyrams yra visiškai kitokie nei moterų. Moterims dar vertinami fiziniai krūviai ir kiti parametrai.

Nuo ko prasidėjo šlapimo nelaikymo chirurginis gydymas pasaulyje ir Lietuvoje?

Dirbtinį šlapinimosi rauką sukūrė Scott su kolegomis 1973 m. Daug metų jis buvo laikomas auksiniu standartu gydant vyrų šlapimo nelaikymą po radikalios prostatektomijos. Nors dirbtinio rauko efektyvumas siekia 69-86 proc., net 27-53 proc. pacientų tenka atlikti pakartotinę operaciją dėl prietaiso sukeltų komplikacijų: erozijos, infekcijos, mechaninio gedimo.

Mūsų urologijos centre prieš keletą metų pradėjome implantuoti pošlaplinius raiščius, tačiau negavome gerų rezulatų po operacijų ( geri rezultatai buvo 66-79,2% atvejų).

2006 m. S. V. Romano su kolegomis pirmą kartą paskelbė „Argus“ reguliuojamo pošlaplinio raiščio gydymo rezultatus bei aprašė naują paprastą ir greitai išmokstamą chirurginę techniką.

Nuo 2008 m. po priešinės liaukos operacijų šlapimo nelaikymą pradėjome gydyti pošlapliniu raiščiu Argus. Šios priemonės rinkinio kaina metodo kaina siekia 5600 lt. Raištis implantuojamas per du pjūvius, šį raištį galima koreguoti operacijos metu ir po jos. Tuo būdu mes pradėjom chirurginį vyrų šlapimo nelaikymą. Tokiu būdu jau buvo operuoti 22 vyrai.  Šlapimo nelaikymo gydymo rezultatai implantuojant „Argus“ raištį geri yra 70-91,6 proc. atvejų.

Koks buvo kitas žingsnis?

2013 m. lapkričio mėn. mes padarėm dar vieną naują operaciją – implantavom vyrui dėl šlapimo nelaikymo po prostatos operacijos dirbtinį sfinkterį. Jis kainuoja 22 000 litų ir rekomenduojamas esant trečio laipsnio šlapimo nelaikymui, kai nėra rezultato su kitais būdais. Jau vieną sfinkterį implantavom, ruošiamės implantuoti dar vieną. Jo efektyvumas siekia 73-94 proc.

Jo skirtumas nuo kitų metodų, kad ligonis pats gali reguliuoti savo šlapinimosi dažnį mygtuku.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie naują chirurginį gydymo metodą, kurį jau išbandė vienas pacientas. Papasakokite apie jį plačiau.

Mes pamatėm, kad „Argus“ raištis nesuteikia šimtaprocentinių rezultatų. Jo efektyvumas 66-79,2 proc. Norint pareguliuoti, reikia praardyti pjūvį, žmogui nepatogu (tenka gultis į ligoninę, daroma narkozė).

Mes norim, kad būtų chirurginio gydymo efektyvumas būtų 90 proc. ir daugiau. Todėl pradėjom ieškoti kitų metodų, važinėjom po tarptautinius kongresus. Atradome „Atoms“ sistemą – tai  nauja hidrauliniu principu veikianti sistema, kuri  pakeičia šlapimo pūslės sfinkterį. Tai reguliuojamas implantas operacijos metu ir po jos. Reguliuojant šią sistemą po operacijos nereikia chirurginės intervencijos. Šis implantas gali būti  taikomas visiems šlapimo nelaikymo laipsniams, po spindulinės terapijos, taip pat nesant efekto po kitų atliktų operacijų dėl šlapimo nelaikymo. Operacijos metu atliekamas tik vienas pjūvis. Ir šis metodas yra per pusę pigesnis nei dirbtinis sfinkteris. Po „Atoms“ implantavimo geri rezultatai, literatūros duomenimis, siekia iki 84,2-92 proc.

Turite tris chirurginio gydymo metodus. Palyginkite juos.

„Atoms“ metodas pranašesnis prieš dirbtinį sfinkterį, nes nereikia pačiam reguliuoti mygtuko paspaudimu, šlapinimasis yra natūralus. Be to, šis metodas dvigubai pigesnis už dirbtinį sfinkterį. Nors prie trečio laipsnio šlapimo nelaikymo rezultatai visgi būna geresni po dirbtinio sfinkterio operacijos.

„Atoms“ sistemos pranašumų prieš kitus metodus yra nemažai:

• Ši sistema pakeičia dirbtinį sfinkterį;
• tai minimaliai invazinė, atliekama tik per vieną pjūvį operacija;
• veikia kaip hidraulinė sistema;
• sistemą galima reguliuoti po operacijos be chirurginės intervencijos;
• po operacijos ligonis šlapinasi fiziologiškai (be mygtuko paspaudimo);
• gali būti taikoma visiems šlapimo nelaikymo laipsniams;
• gali būti implantuojama ir ligoniams po spindulinės terapijos.

Kalbant apie visus chirurginius gydymo metodus, tenka pripažinti, kad mažas pajamas turintiems asmenims (pensininkams ar neįgaliems) šios operacijos yra nepasiekiamas dalykas. „Atoms“ sistemą norime dėti ir toliau, bet tai brangus gydymo metodas, todėl nežinome, ar žmonės įpirks. Valstybė jo nekompensuoja.

Ką valstybė kompensuoja?

Vyrams įklotus tenka pirktis patiems. Šlapimo sugėrimo gaminiai kompensuojami tik neįgaliems asmenims. Turim tikslą, kad tokias operacijas Ligonių kasos kompensuotų. Mano nuomone, vyrai, kuriems reikia šių operacijų, jau būna jai „užsidirbę“, nes dažniausiai tai solidaus amžiaus, daug metų pradirbę asmenys. Nežiūrint jų amžiaus, dažnas būna darbingas, todėl šlapimo nelaikymas smarkiai paveikia jų gyvenimo kokybę.

Estijoje valstybė per metus kompensuoja 10 dirbtinių sfinkterių operacijų. Mažai valstybei tiek užtenka, manau, ir mums tiek užtektų.

Jei bent dalį operacijos kompensuotų valstybė, o kitą dalį žmonės prisimokėti, tai būtų nemaža paspirtis pacientams.

Ar vyrai kaip pacientai yra labiau pažeidžiami?

Taip, jų gėdos jausmas yra begalinis. Vyrai labai pergyvena, psichologiškai jiems sunkiau susitaikyti su šlapimo nelaikymu. Tai, kad jie skiria tokias nemažas pinigų sumas chirurginėms operacijoms, byloja apie tai, jog jie rimtai vertina šlapimo nelaikymą ir ieško bet kokių būdų, kaip tą išspręsti.

Patarčiau vyrams nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei yra nors mažiausi šlapinimosi pokyčiai. Tik gydytojas gali įvertinti, ar šlapimo nelaikymas sukeltos dėl dirglios pūslės ar dėl sfinkterio pažeidimo.

Jei moterims mes patariame profilaktiškai atlikti Kėgelio pratimus, tai vyrams galima patarti laikytis sveikos gyvensenos principų – mankštintis, vaikščioti grynam ore. Žinoma, svarbiausias patarimas – kartą metuose pasitikrinti pas urologą. Tik taip galima save apsaugoti nuo išplitusių vėžio stadijų ir su chirurginiu gydymu susijusių sfinkterio pažeidimų, kurie galiausiai duoda šlapimo nelaikymą.