Dar pernai prasidėjo paskaitų projektas „Ne išgyventi, o gyventi“. Jį vykdo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir VšĮ Inkocentru. Pasak šio projekto paskaitų lektorės Jurgos Misevičienės, susiduriantiems su prostatos vėžio diagnoze dabar iškyla naujas iššūkis – po gydymo išsaugoti gyvenimo kokybę.

 

Prostatos vėžys

Naujų prostatos vėžio atvejų per metus registruojama apie 3500. Lietuvoje gyvena maždaug 18 000 vyrų, išgirdusių prostatos vėžio diagnozę. „Šiuo metu ši liga gerai valdoma, išgyvenamumo trukmė po šios diagnozės yra pakankamai ilga, tad sergantiesiems ir jų artimiesiems kyla naujų iššūkių. Vienas iš tokių – kaip toliau po gydymo gyventi kokybiškai. Vyrai susidūria su gydymo komplikacijomis ar ligos simptomais, tokiais kaip šlapimo nelaikymas. Vyrus kamuoja nerimas, kaip su tuo toliau gyventi. Kas dešimtas vyras susiduria su šlapimo nelaikymu, tačiau apie tai kalbėti yra sunku, nedrįstama ieškoti pagalbos, neretai žmogus tiesiog izoliuojasi“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Šlapimo nelaikymas, atsirandantis po prostatektomijos ir spindulinio gydymo (brachiterapijos) vadinamas jatrogeniniu šlapimo nelaikymu. Šiaurės šalių atlikta sergančiųjų šlapimo nelaikymu apklausa parodė, kad 41 proc. jaučia gėdą dėl šio susirgimo, trečdalis prisipažįsta, kad pablogėjo seksualinis gyvenimas, ketvirtadalis apklaustųjų sako, jog ima savęs negerbti, o maždaug penktadalis jaučia liūdesį ir depresiją.

„Gydytojų vertinimu, 20 proc. pacientų po prostatos vėžio gydymo operacijos ima nelaikyti šlapimo, 80 proc. šių pacientų per metus šlapinimosi funkcija atsistato, penktadaliui pacientų šlapimo nelaikymas išlieka iki gyvenimo pabaigos. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje per metus 75 vyrams šlapinimosi funkcija neatsistato“, – sako J. Misevičienė. Anot jos, šiems vyrams teks išmokti naudotis šlapimą sugeriančiomis priemonėmis, tinkamai jas užsidėti, pasirinkti jiems tinkamiausio sugeriamumo laipsnio gaminius.

„Ir svarbu žinoti, kad esant šlapimo ar išmatų nelaikymui, kai nustatoma tokia diagnozė, jūs turite teisę gauti kompensuojamas slaugos priemones. Apie tai reikia kalbėtis su savo šeimos gydytoju“, – sako Inkocentro vadovė.

 

Svarbus moterų palaikymas

„Šlapimo nelaikymas yra būklė, kuri ypač paveikia gyvenimo kokybę. Prasidėjus šlapimo nelaikymui, pažeidžiamos praktiškai visos žmogaus gyvenimo sritys, iškyla psichologinės, socialinės, šeimyninės, seksualinės problemos. Džiugu, kad šis projektas sutraukia ne tik vyrus, bet ir moteris. Būtent moterys neretai yra tos, ant kurių pečių gula jų vyrų sveikatos klausimai. Vyrai įsidrąsina, įsitraukia į užsiėmimus. Ne kartą seminare dalyvavo sutuoktinių poros. Moterų palaikymas ir atėjimas kartu į seminarą, manau, su prostatos vėžio diagnoze ir gydymu susidūrusiam vyrui yra labai svarbu“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

Įvairiuose Lietuvos miestuose vykusiose paskaitose specialistė pasakoja apie tai, kas yra normalus šlapinimasis ir šlapimo nelaikymas, apžvelgia, kokie yra šlapimo nelaikymo tipai, laipsniai, plačiau kalba apie šlapimo nelaikymą onkologijoje, kokios yra gydymo galimybės ir profilaktika. Taip pat pristato slaugos priemonių kompensavimo tvarką.

 

Paskaitų projektas

„Pagal projektą numatyta, kad iš viso surengsime 19 paskaitų ir užsiėmimų. Jau du trečdaliai paskaitų įvyko, tad karantino laikotarpiu projektą pristabdėme. Buvo minčių rengti paskaitas virtualioje erdvėje, bet supratome, kad tai, vaizdžiai kalbant, bus per aukštas slenkstis. Mūsų paskaitų klausytojai – onkologines diagnozes išgirdę žmonės, atvykti jiems į paskaitą – jau nemažas iššūkis. Be to, užsiėmimų specifika tokia, kad reikia stebėti žmogaus reakcijas, emocijas (tai aktualu psichodramos lektorei). O Inkocentre konsultuojanti slaugytoja pastebėjo, kad vyrams net prisiliesti prie šlapimą sugeriančių gaminių būna nemažas žygdarbis, reikalaujantis didelių pastangų. Tad kol kas laukiame kol baigsis karantinas ir tuomet paskaitų projektą tęsime“, – sako J. Misevičienė.

Dėl prasidėjusio karantino neįvyko suplanuotas užsiėmimas Kaune. Karantinui pasibaigus užsiėmimų ir paskaitų projektas bus atnaujintas.

„Noriu padėkoti už galimybę dalyvauti šiame projekte organizacijai POLA ir Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos pirmininkui Pauliui Rakščiui. Tai ne tik informacinis projektas skirtas didinti pacientų raštingumą, tačiau ir stiprus psichologinis prostatos vėžiu sergančių vyrų palaikymas. Kai akies krašteliu stebiu į paskaitas atvykusias sutuoktinių poras, aš kartais pamatau, kad jie sėdi susikabinę rankomis. Psichodramos specialistė irgi padaro nuostabių dalykų – žmonės išleidžia emocijas, lyg sunkiausius akmenis nuo savo pečių nusimeta įkyrius jausmus, būsenas. Tose paskaitose visuomet įvyksta nuostabių dalykų. Jau nekalbu apie tai, kad prasideda dideli pokyčiai visuomenės mąstyme – atsiranda drąsa kalbėti apie onkologinę ligą, apie išgyventą gydymą, apie gydymo pasekmes – šlapimo nelaikymą. Dar prieš kokius tris metus mes net nebūtume drįsusios pagalvoti, kad surinksime tokias dideles klausytojų auditorijas“, – kalbėjo Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė.