Balandžio 18-20 d. Berlyne vyko tradicinis renginys Global forum on inkontinence (GFI). Jame dalyvavo naujai SAM sukurtos darbo grupės skirtos žmonių, turinčių šlapimo nelaikymą, problemoms spręsti nariai: VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė, POLA organizacijos viceprezidentas Gediminas Žižys bei prof. Arvydas Šeškevičius, Lietuvos paliatyviosios slaugos draugijos pirmininkas. Darbo grupės nariai išklausė 18 pranešimų ir 5 diskusijas. GFI dalyvavo 350 žmonių iš 30-ies šalių, pusė jų dirba daugiau nei 10 metų inkontinencijos srityje.

Senėjimas – pagrindinis iššūkis

Konferencijoje sveikinimo žodį taręs Mattias Abrahamsson, SCA Global Hygiene viceprezidentas pabrėžė, jog visuomenė sensta visose pasaulio šalyse ir tai visur pareikalaus didesnių išlaidų slaugai. „Kiekvienoje šalyje šios srities finansavimas priklauso nuo šalies biudžeto, bet vis tiek kiekvienai šaliai tai bus problema. Visi siekiame tokių sąlygų, kad žmonės galėtų gyventi kokybiškai, būtų socialiai integruoti. Tačiau akivaizdu, kad sveikatos priežiūros sistemai skiriami resursai baigiasi, todėl reikia ilgalaikių, stiprių sprendimų, kad sukurtos sistemos veiktų žmonių labui ir padėtų aptarnaujančiam personalui gerai atlikti savo darbą. Viską reikia vertinti ne tik iš ekonominės pusės, bet ir iš žmogaus pozicijų“, – kalbėjo M. Abrahamsson.

Švedijoje dirbantis daktaras Ian Milson sakė, jog jo šalyje vidutinis moterų amžius siekia 82 m., vyrų 79 m. „Mes norime, kad mūsų senjorai gyventų kokybiškai, turėtų aktyvų socialinį gyvenimą. Reikia pripažinti, kad inkontinencijos mastai su amžiumi tik didėja. Europoje yra 15 milijonų savo artimuosius slaugančių asmenų. Todėl mes turime kalbėti apie ilgalaikę priežiūrą ir lėtinių ligų įtaką šalių ekonomikoms. Kitų lėtinių ligų atveju pagalbos reikia tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, patyrus insultą, sergant Alzheimeriu intensyvesnės priežiūros reikia gyvenimo pabaigoje, o esant šlapimo nelaikymui prognozuoti, kokios reikės pagalbos ir kiek ilgai – sudėtinga. Kartais tokių žmonių priežiūra gali tęstis metų metus ir reikalauja pajėgumų visą parą. Neformalia slauga užsiima artimieji, kurie dažnai su tuo nesusitvarko ir daro tą neprofesionaliai. Dažnai šlapimo nelaikymas neįtraukiamas į statistiką, nes jis tampa kokios nors ligos lydinčiu simptomu. Todėl turime tik slaptą inkontinencijos statistiką“, – pagrindinius iššūkius vardijo I. Milson.

Švedija yra pavyzdinė šalis, teisingai naudojanti resursus vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai. Net 14 proc. bendro šalies produkto skiriama senjorų priežiūrai. Pernai iš šios sumos 23 proc. lėšų buvo skirti neformalią slaugą vykdantiems asmenims, tokiu būdu 8 procentais bendrai sumažėjo išlaidos šiai sričiai. „Paskaičiuota, kad mūsų šalyje neformalios slaugos paslaugos kainuoja 18 eu per valandą. Neformalioje slaugoje būtent šlapimo nelaikymas sudaro didžiąją dalį priežiūros. Įvertinus, kad dar yra ir kitos ligos, matome, jog išlaidos slaugoje ima greitai augti. Jos yra 10 kartų didesnės nei skelbiama oficialiai. Inkontinencija sergančio žmogaus priežiūra savo išlaidomis didesnė negu diabeto ir kitų ligų atveju. Nors išlaidos didelės, tačiau susirgimas lieka dažnai nematomas, nes žmonės tą slepia. Mes slaugoje naudojame terminą „slaptosios išlaidos“, tai esant šlapimo nelaikymui šios išlaidos būna didesnės nei tokių ligų kaip Alzheimeris atveju. Visada reikia įvertinti slaptas išlaidas ir kaip neformali slauga veikia visą sveikatos sistemą. Manau, reikia palikti žmones kiek įmanoma ilgiau namuose, taip jie išliks ilgiau socialiai aktyvūs“, – kalbėjo nuolatinis GFI dalyvis, dr. Ian Milsom.

 

Augančios problemos

Apie senėjančios visuomenės padiktuotas slaugos problemas kalbėjo Švedijos Sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos EU ir tarptautinių reikalų padalinio vadovas Niclas Jacobson. „Ateityje mūsų laukia personalo trūkumas ir neformalios slaugos didėjantis poreikis. Kai kuriose šalyse išlaidos slaugai būna 20 kartų didesnės nei kitose šalyse. Švedijoje visada buvo klausiama, kaip organizuotis slaugą. Pirmiausiai, nusprendėme, kad reikia siekti ilgiau išlaikyti žmogų namuose. Bet tada didelė našta krenta ant artimųjų, kurie negali dirbti. Nyderlanduose, Švedijoje buvo sukurtos profesionalios struktūros, kurios padeda artimiesiems arba juos esant reikalui pakeičia. Labai greitai žmonių, kuriems reikalinga slauga gali patrigubėti. Kadangi reikės daugiau tokių paslaugų, o jų nebus, didėja rizika, kad bus blogai elgiamasi su senukais. Todėl reikia didinti paslaugų teikėjų skaičių, kad senukai nežiūrint visų apribojimų galėtų kuo ilgiau gyventi socialiai aktyviai. Sveikatos sistemos tampa pagrindiniu faktoriumi, kuris garantuos slaugos kokybę. Kodėl inkontinencija turi tapti svarbia sveikatos sistemos dalimi? Nes senėjimas ir šlapimo nelaikymas labai susiję. Visuomenės visame pasaulyje sensta ir tai jau visuomeninė problema, ne tik individuali“, – kalbėjo Švedijos valdžios atstovas.

Jis apžvelgė būdus, kuriuos galima būtų pavadinti profilaktinėmis priemonėmis ar tam tikrais bamberiais, mažinančiais išlaidas esant ligos paūmėjimams. Publikos paklausęs, kaip galima gyventi ilgai savo namuose su įvairiais susirgimais ir lėtinėmis ligomis, jis parodė kraujospūdžio matuoklį, kurio duomenys internetu keliauja pas gydytoją – tai patogu, kai gyveni atokiau. Išlaidos tokiam monitoringui yra mažesnės nei kasdien važinėti pas tą žmogų. Taip pat jis rodė tokį stumiamą vežimuką, kuris leidžia judėti ir apsipirkti parduotuvėje.

„Reabilitacija ar profilaktinės priemonės gali tapti esminėmis mažinant ligos paūmėjimus, neįgalumą. Manau, verta daugiau dėmesio skirti technologijų diegimui, jos padėtų didinti personalo kvalifikaciją bei kompensuotų personalo trūkumą. Reikia stengtis, kad žmonės galėtų padėti patys sau pasinaudodami progresyviais pasiekimais“, – kalbėjo N. Jacobson.

 

Ar galima išgydyti šlapimo nelaikymą?

Tokiu klausimu savo pranešimą pradėjo gydytojas iš Jungtinės Karalystės Julian Spinks. Jis pristatė jo ir kolegų atliktą 98 medicininių tyrimų/straipsnių/studijų, apžvelgiančių šlapimo ir išmatų nelaikymo gydymo būdus analizę. Gydytojas reziumuoja, jog visiškai išgydyti šlapimo nelaikymą pavyksta ne dažnai, didesnei daugumai žmonių tenka su šiuo sutrikimu gyventi daugybę metų. Itin prasti gydymo rezultatai matomi išmatų nelaikymo gydymo būduose.

„Išmatų nelaikymo gydymas mažai efektyvus. Dėl išmatų nelaikymo, ypač vyresniame amžiuje, gydymo efektyvumas labai žemas. Vieno mūsų analizuoto gydymo būdo efektyvumas tik 9 proc. vadinasi, negalima žadėti pacientams, kad jie bus išgydyti. Vyresni pacientai su demensijomis – jų gydymas nėra efektyvus.  Taip, inkontinenciją galima išgydyti tam tikram kiekiui žmonių. Esant tam tikroms šlapimo nelaikymo formoms gali būti efektyvios operacijos. Kai kuriuos pacientus galima išgydyti, tačiau tikrai ne visi bus išgydyti. Vartojami tam tikri medikamentai jie gali sukelti kognityvinių funkcijų pažeidimus ar padidėjusį kraujospūdį. Gydymas vaistais tik iš dalies duoda teigiamą rezultatą. Vadinasi, mums reikia strategijų, kaip išsaugoti gyvenimo kokybę sergant inkontinencija. Inkontinenciją reikia vertinti kaip ilgalaikį susirgimą, todėl pacientams reikia sprendimų dėl gyvenimo kokybės išlaikymo“, – kalbėjo J. Spinks.

Apie šlapimo nelaikymo gydymo keliamus iššūkius pasisakė gydytoja iš Kanados universiteto, Allberta Medicinos universiteto departamento Adrian Wagg. „Nereikia pamiršti to fakto, kad kai kuriems pacientams tenka kartoti operacijas. Anksčiau buvo sakoma, kad gydymas vaistais trunka tris mėnesius, dabar taikome ilgiau. Kartais žmonės gauna kažkokį medikamentą ir jau neturi jokios alternatyvios. Kartais vaistai iššaukia šlapimo nelaikymą, tačiau tai lieka nematoma, nes inkontinencija pasislepia už vartojamų tablečių. Dubens dugno stiprinimas – dalis moterų nesuvokia, kokius raumenis sutraukti, reikia 3-4 mėnesius daryti, kad būtų efektas; ketvirtadalis moterų pamiršta tą daryti. Kritimai, depresija, odos pažeidimai – tai vis šlapimo nelaikymo pasekmės. 6 proc. moterų krenta paslydusios ant šlapimo balos. Ir tik maža dalis iš jų patenka į gydymo įstaigas dėl to. Kanadoje mes išleidžiame daug pinigų inkontinenencijai ir jos sukeltoms pasekmėms. Ar šlapimo nelaikymo kontrolė padeda išvengti kritimų? Taip. Galima sumažinti kritimų skaičių namuose jeigu bus gera šlapimo nelaikymo kontrolė ir tinkama slauga. Infekcijų skaičius esant šlapimo nelaikymui išauga trečdaliu. Išlaidos dėl šlapimo nelaikymo sukeltų pasekmių didelės, pavyzdžiui, odos dermatitas ir jo gydymas. 52,5 proc. turinčių šlapimo nelaikymą pasireiškia dermatitas. Jeigu būna dar iš šlapimo nelaikymas, tada dermatitas būna dažniau ir sunkesnėmis formomis. Kai kuriose ligoninėse kaupiami duomenys kritimų ir pragulų – o juk visa tai yra blogos priežiūros požymis“, – kalbėjo gydytoja iš Kanados.

 

Daiva Ausėnaitė