Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) yra proliferacinis priešinės liaukos ląstelinių elementų procesas. Priešinė liauka gali padidėti tiek dėl stromos, tiek dėl padidėjusios epitelinių ląstelių proliferacijos ar sumažėjusios programuotos ląstelių mirties (apoptozės).

GPH gali nulemti gerybinį prostatos padidėjimą, intravezikulinę obstrukciją, apatinių šlapimo takų simptomus.
GPH dažna vyresnio amžiaus vyrų liga, sukelianti įvairaus pobūdžio ir intensyvumo sutrikimus. Histologiniai autopsijų duomenys rodo, kad GPH yra būdinga 40 proc. vyresnių nei 50 m. amžiaus vyrų ir 70 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus.

TLK-10 šifrai

N40 Priešinės liaukos hiperplazija

Etiologija/patogenezė

GPH yra būdingas progresuojantis priešinės liaukos didėjimas. Priešinėje liaukoje yra išskiriamos trys anatominės sritys: periferinė, centrinė ir pereinamoji. GPH labiausiai paveikia pereinamąją priešinės liaukos zoną. Pereinamoji zona supa prostatinę šlaplės dalį, todėl priešinės liaukos padidėjimas gali pasunkinti šlapimo nutekėjimą.
Hiperplazija stimuliuoja androgenai, ypač dehidrotestosteronas, kuris susidaro iš testosterono veikiant fermentui 5-a reduktazei. Hiperplazija apima lygiųjų raumenų ląsteles, tačiau taip pat ir liaukinį bei jungiamąjį audinį. Prostatos lygieji raumenys susitraukia veikiant simpatinei nervų sistemai, o tai savo ruožtu dar labiau gali padidinti rezistentiškumą.
Pagrindinės GPH sukeliamų simptomų priežastys:

• Padidėjęs priešinės liaukos dydis (statinis mechanizmas)
• Liaukos lygiųjų raumenų susitraukimas (dinaminis mechanizmas)

Diagnostika

Anamnezė

GPH reiktų įtarti vidutinio amžiaus ir vyresniems vyrams, kurie skundžiasi apatinių šlapimo takų sutrikimo simptomais, šlapinimosi sutrikimais (1 lentelė). Dažniausiai pacientai skundžiasi susilpnėjusią šlapimo srove, sunkumu pradėti ir sustoti šlapintis, šlapimo lašėjimu nustojus šlapintis. Be to, pacientai dažnai nepajėgia iki galo ištuštinti šlapimo pūslės, todėl gali skųstis jausmu, kad šlapimo pūslė netuščia. Dėl to greičiau vėl atsiranda noras šlapintis, padažnėja šlapinimasis, atsiranda nokturija.

Dalis pacientų pas gydytoją patenka jau esant GPH komplikacijoms – ūminiam arba lėtiniam šlapimo susilaikymui. Ūminis šlapimo susilaikymas – tai staigus nesugebėjimas pasišlapinti, sukeliantis stiprų suprapubinės srities skausmą; apčiuopiama šlapimo pūslė. Daugeliui pacientų prieš ūminio šlapimo susilaikymo epizodą šlapinimosi sutrikimų nebūna. Tuo tarpu lėtinis šlapimo susilaikymas yra neskausmingas, ilgalaikis. Šiems pacientams taip pat dažnai gali nebūti apatinių šlapimo takų simptomų anamnezėje. Šiuo atveju enurezė yra antrinė dėl nelaikymo dėl perpildymo.
Sergant GPH dominuoja šlapinimosi sutrikimai, tačiau gana dažnai pasireiškia ir šlapimo nelaikymas. Pacientams daugiausiai nepatogumų sudaro būtent šlapimo nelaikymo sutrikimai.

Prostatos simptomų skalės įvertinimas

Simptomų sunkumui įvertinti yra sudaryta keletas skalių ir klausimynų. Šios skalės nėra labai naudingos diagnozuojant GPH, tačiau labai padeda įvertinti ligos sunkumą, parinkti tinkamą gydymą, vertinti gydymo efektyvumą. Dažniausiai naudojama tarptautinė prostatos simptomų skalė: 0-7 balai – lengva forma, 8-19 – vidutinio sunkumo, 20-35 – sunki forma (2 lentelė). Klausimas apie gyvenimo kokybę padeda nustatyti, ar šlapinimosi sutrikimai labai trukdo gyventi ir kuriuos pacientus greičiausiai reikės gydyti medikamentais.

Klinikinis ištyrimas

Klinikinio ištyrimo metu įvertinama, ar nėra palpuojamos šlapimo pūslės dėl šlapimo susilaikymo, taip pat įvertinamos kitos galimos apatinių šlapimo takų simptomų priežastys (pvz., pilvo ertmės dariniai). Digitalinio rektalinio tyrimo metu įvertinamas prostatos dydis, konsistencija, paviršiaus lygumas.
Neurologinis ištyrimas rekomenduojamas atmesti neurologines simptomų priežastis.

Kraujo tyrimas

Visiems pacientams, kuriems yra apatinių šlapimo takų simptomų, rekomenduojama atlikti inkstų funkciją atspindinčius tyrimus (nustatyti kreatinino, šlapalo koncentraciją). Bent kartą per metus rekomenduojama nustatyti specifinį prostatos antigeną.

Šlapimo tyrimas

Rekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą dėl šlapimo takų infekcijos ir hematurijos.

Kiti tyrimai

Urofluorometrija (šlapinimosi srovės tūrinio greičio nustatymas) bei liekamojo šlapimo tūrio nustatymas paprastai atliekami specialistų – urologų. Šie tyrimai padeda patvirtinti šlapimo nutekėjimo obstrukciją, objektyviai įvertinti ligos sunkumą bei sekti gydymo efektyvumą. Didelis liekamasis tūris (>200 ml) rodo mažiau tikėtiną gerą atsaką į gydymą medikamentais.

GYDYMAS

GPH gydymo tikslas – palengvinti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę bei siekti apsaugoti nuo ligos progresavimo ir komplikacijų vystymosi.

Pacientai, kurių simptomai yra lengvi ir turi nedidelį poveikį gyvenimo kokybei, gali būti gydomi konservatyviai. Patariama sumažinti suvartojamų skysčių kiekį bei vengti gėrimų su kofeinu ir alkoholio. Pastebėjus, kad, laikantis konservatyvios taktikos, simptomai blogėja, reiktų pradėti gydyti medikamentais. GPH gydyti skiriama:

• a adrenoreceptorių blokatoriai (AAB): alfuzosinas, terazosinas, doksazosinas, tamzulosinas, prazosinas;
• 5-a reduktazės inhibitoriai: finasteridas, dutasteridas;
• šių vaistų deriniai.

a adrenoreceptorių blokatoriai Priešinės liaukos lygiųjų raumenų susitraukimas įvyksta dėl noradrenerginių α1 receptorių aktyvinimo. Šių receptorių slopinimas atpalaiduoja raumenis ir sumažina pasipriešinimą šlapimo takuose.
AAB yra pirmos eilės vaistai GPH gydyti. Jie veikia greitai (paprastai per 48 val.). Jų sukeliamas simptomų palengvėjimas yra greitas ir pastebimas pacientų. Apie 70 proc. vyrų gydant šiais vaistais gaunamas atsakas. Atsako reiktų tikėtis per 3 savaites. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra hipotenzija, galvos svaigimas, galvos skausmas, ejakuliacijos sutrikimai, silpnumas, mieguistumas.

Šalutiniai poveikiai širdies ir kraujagyslių sistemai būdingesni doksazosinui ir terazosinui nei naujesniems preparatams, alfuzosinui ir tamzulosinui. Tamzulosinas yra pirmasis selektyvus a antagonistas, sukurtas GPH gydyti. Jis pasižymi didesniu afiniteru priešinės liaukos a)a receptoriams bei mažesniu afinitetu kraujagyslių receptoriams. 5-a reduktazės inhibitoriai 5-a reduktazės inhibitoriai slopina dihidrotestosterono susidarymą ir todėl slopina priešinės liaukos hiperplaziją. Šie vaistai gali būti skiriami siekiant sumažinti ligos progresavimą bei gali būti ypač naudingi pacientams, kuriems yra ūminio šlapimo susilaikymo rizikos veiksnių. Nustatyta, kad pacientams, kurių padidėjusi priešinė liauka (>30 ml) 5-a reduktazės inhibitoriai sumažina liaukos tūrį 20-30 proc. Tačiau šis liaukos mažėjimas trunka ilgai, ir per pirmus 6 mėnesius pacientai paprastai nepajunta pagerėjimo. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai yra erekcijos sutrikimas, sumažėjęs libido, ejakuliacijos sutrikimai.

Gydymo menas/ Metų knyga