Šių metų pavasarį užvirė drąsus susirašinėjimas tarp vieno paciento, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos. Pacientas pasipiktino tuo, kad nuėjęs į vaistinę negalėjo įsigyti šlapimą ir išmatas sugeriančių gaminių.

Jam ilgai teko įrodinėti, kad egzistuoja problema. Galiausiai, devyniuose vaistinėse įvyko patikrinimai, kurie įrodė, kad pažeidimai visgi buvo.

TLK atsiprašė

Pacientas, kurio vardo ir pavardės neturime teisės skelbti, vieną dieną užsuko į vaistinę įsigyti šlapimą ir išmatas sugeriančių gaminių. Jam teko praverti kelių vaistinių duris, nes reikiamų prekių jose nebuvo ir vaistininkės net piršto nepajudino pasidomėti, kada tų prekių galima gauti.

Pacientas paklausė Vilniaus teritorinės ligonių kasos, ar taip yra normalu.

Vilniaus TLK įvykdė devynis patikrinimus ir štai kokios išvados: „<…> tikrinimo metu vaistinėse Vilniaus TLK specialistai nustatė, kad pasitvirtino situacijos, kurias Jūs aprašėte savo laiškuose: farmacijos specialistai neregistravo užsakymų, neieškojo prekių likučių informacinėje duomenų bazėje, nesistengė išsiaiškinti galimo/negalimo prekių tiekimo. <…> Įsitikinę, kad farmacijos specialistai neteisingai vykdė savo pareigas, atsiprašome Jūsų už Vilniaus TLK sutartinių partnerių nekorektiškus veiksmus“.

Vieno žmogaus gal ir lengviau atsiprašyti nei spręsti šimtų tūkstančių problemas. O problemų tikrai gausu.

Dažniau nei galvojame

Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos prieš porą mėnesių įvyko inkontinencija sergančių asmenų problemų aptarimas kartu su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis.

Susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad išmatų nelaikymas kaip sveikatos problema nesulaukia deramo dėmesio. „Išmatų nelaikymas yra daug dažnesnis negu daugelis su tuo nesusidūrusių žmonių ar net medikų galėtų pamanyti. Paskaičiuota, kad nuo šios problemos skirtingose šalyse kenčia nuo 2 iki 4 proc. gyventojų“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijai parengtame rašte.

Gyvenimas paslaptyje

Viešai nekalbama apie tai, kad išmatas nelaikantys asmenys gali įsigyti specialių priemonių, pavyzdžiui, vienkartinių išangės kamštukų. Nuo išmatų nelaikymo kenčiantys žmonės išgyvena ne tik dėl rūpesčių, kuriuos sukelia kūnas, bet ir dėl psichologinių problemų, kurios verčia užsidaryti.

Visuomenės diskriminacija ir stigma neretai gali prasidėti dar gydytojo kabinete. Kaip savo išvadose pabrėžia Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė, gydantiems gydytojams stokoja kompetencijos, kaip kalbėti su pacientais, todėl pokalbiai neretai būna paviršutiniški ir bendro pobūdžio.

Sergantiesiems išmatų inkontinencija trūksta informacijos, ką daryti vienokiu ar kitokiu atveju, kokia egzistuoja valstybės pagalba, kur kreiptis iškilus psichologiniams, slaugos, gydymo ar priemonių parinkimo klausimams.

Prarasta gyvenimo kokybė

Prakalbus apie išmatas nelaikančių žmonių gyvenimo kokybę tampa akivaizdu, kad jiems dėl savo susirgimo tenka su ja atsisveikinti. Inkontinencija sergantieji negali pasinaudoti baseinų paslaugomis, lietuviški sporto kompleksai nėra pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais. „Argumentai, kad bus dėvimos specialios, nuo išmatų ir šlapimo patekimo į aplinką visiškai apsaugančios, vandeniui atsparios sauskelnės, sporto kompleksų darbuotojams atrodo neįtikinamai. Mūsų šalyje baseinų naudojimosi taisyklėse nenumatomi tokie specifiniai atvejai kaip inkontinencija. Pavyzdžiui, Lenkijos didesniuose baseinuose detaliai apibrėžiama, kokios apsaugos priemonės turi būti naudojamos vienu ar kitu atveju“, – pasakoja inkontinenciją turintis pacientas, nusprendęs apie tai pasakyti baseinų darbuotojams.

Ne tik vieši baseinai yra neprieinami turintiems šlapimo ar išmatų inkontinenciją. Jiems nepavyksta pasinaudoti ir gydomajai reabilitacijai skirtais baseinais.

Kompensavimo sistemos nelankstumas

„Nors yra numatytas kompensuojamų sauskelnių sąrašas, tačiau priemonių ir sauskelnių poreikis esant išmatų nelaikymui, lyginant su šlapimo nelaikymu, yra visiškai kitoks. Įprastos sauskelnės neturi paaukštintų kraštų ir absorbentų, kurie neutralizuotų kvapus. Yra priemonių, kurios apsaugotų nuo blogo kvapo (Conavtec dezodorantai), tačiau jos neparduodamos vaistinėse ir nekompensuojamos. Pacientams su išmatų nelaikymu belieka naudotis sauskelnėmis, kurios tinka tik esant šlapimo nelaikymui. Todėl siūlytina peržiūrėti kompensuojamųjų sauskelnių sąrašą tikslu įtraukti sauskelnes, tinkančias turintiems išmatų nelaikymo problemų“, – rašoma Neįgaliųjų reikalų departamento rašte Sveikatos apsaugos ministerijai.

Pasak VšĮ Inkocentras vadovės Jurgos Misevičienės, gyvenimo kokybę gerinančių priemonių kompensavimo sistema mūsų šalyje išties nelanksti. „Maža to, kad priemonės kompensuojamos itin mažai daliai tų, kuriems to reikia, tai dar yra griežtai apibrėžta, kokios tai bus priemonės. O juk priemonių yra sukurta nemažai, kad žmonės galėtų kiek įmanoma labiau jaustis komfortiškai – yra įklotai dienai, yra sauskelnės nakčiai, jos būna įvairių dydžių. Yra priemonės vyrams, kurios irgi nekompensuojamos visiems, kuriems jų reikia.

Taip pat matome vis labiau augančią problemą – išmatų nelaikymą sugeriančių priemonių poreikį. Manome, kad kiekvienas pacientas turi turėti teisę pasirinkti jam geriausią tinkančią priemonę“, – sako J. Misevičienė.

Lietuviški niuansais

Ne mažiau svarbus niuansas, kurį akcentavo teksto pradžioje paminėtas pacientas – priemonių pristatymo terminai. Pasak jo, svarbu, kad priemonės įsigijimas vaistinėse būtų ne ilgesnis nei dvi darbo dienos.

„Yra tokia praktika palikti kompensuojamųjų receptų knygelę prieš užsakant iš gamintojo prekes. Jei prekės nėra vaistinėje, ant knygutės nebus antspaudo „užsakyta“, bet dėl to pacientas praranda dalį kompensuojamų priemonių. Receptas įforminamas ne nuo datos, iki kurios priemonių užteko, bet nuo datos, kai priemonės atsirado vaistinėje. Taip „prarandamos“ dienos, o mūsų atveju, tai labai svarbu, nes kompensuojamas priemones gauname pagal dienų apskaitą, o ne už tam tikrą sumą ar kažkaip kitaip“, – lietuviškus niuansus atskleidžia pacientas.

Kaip yra ir kaip galėtų būti

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės G. Paliušienės nuomone, visuose sveikatos priežiūros įstaigose galėtų būti įrengtas tualetas su bide ar dušu. „Turintis šlapimo ar išmatų nelaikymą žmogus galėtų ten nusiprausti ir pasikeisti naudojamą priemonę prieš vizitą pas gydytoją. Tai leistų ir pacientui, ir gydytojui jaukiau jaustis ir sumažintų įtampą“, – sako G. Paliušienė.

Šiuo metu galima drąsiai teigti, kad inkontinenciją turintys pacientai yra diskriminuojami dėl savo būklės, nes jiems nesuteikiama profesionali psichologinė pagalba, gyvenimo kokybę garantuojančios priemonės bei reikiama reabilitacija.

„Lietuvoje nėra prevencinio gydymo pacientų, kurie iš dalies nelaiko išmatų ir kuriems netolimoje ateityje gali prireikti jau specialios pagalbos. Pirminiuose asmens priežiūros centruose tokiems pacientams netaikoma kinziterapija, fizioterapija, nemokoma specialios raumenų stiprinimo mankštos“, – rašoma rašte Sveikatos apsaugos ministerijai.

Šiais metais Inkocentras pradėjo naują projektą – dubens dugną stiprinančių pratimų mokymus. Pasak Inkocentro vadovės J. Misevičienės, šie užsiėmimai yra nemokami, reikia tik sekti mankštų grafiką. „Nesitikime, kad valdžios institucijos puls rūpintis žmonių gyvenimo kokybe. Daugybei sveikatos apsaugos ministerijų šis žodžių junginys buvo tik teorinė sąvoka, praktikoje tai niekaip neatsispindėjo. Todėl raginame žmones patiems būti aktyviais. Ateikite į mankštas, ateikite į Inkocentro biurą – nors pagalba nėra tokia, kokios norėtųsi, tačiau jau yra būdų, kaip galima sau padėti net ir turint išmatų nelaikymą“, – sako J. Misevičienė.