Nuo praeitų metų prie Sveikatos apsaugos ministerijos veikia darbo grupė, skirta gerinti šlapimą nelaikančių žmonių gyvenimo kokybę. Praėjo beveik metai. Per tą laiką darbo grupės dėka į kompensavimo sistemą buvo įtraukta daugiau kompensuojamų vienetų kateterių (iki 150 vnt./mėn. vietoj 5 vnt.), jie reikalingi žmonėms, kurie patys dėl fiziologinių  ypatumų negali pasišlapinti. Taip pat sukurta šlapimo nelaikymo diagnostikos ir gydymo metodika, kuri laukia ministro ir medikų atstovų patvirtinimo. Kuo reikšmingi šios darbo grupės pasiekimai? Ir kokie yra artimiausių metų planai? Pasakoja darbo grupės narė, VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

 

Esminis pokytis 

„Paskutinis darbo grupės posėdis įvyko sausio pabaigoje, dar kartą planuojame susitikti vasario pabaigoje. Pastarojo posėdžio metu sudėliojome naują planą, kuris, mano galva, yra realistinis. Naujas plane numatyta, kad šiais metais turi būti pasiekta, jog visiems pacientams, kurie turi šlapimo nelaikymą ir kuriems šlapimo nelaikymas bus diagnozuotas bei patvirtintas pagal mūsų parengtą šlapimo nelaikymo diagnozavimo ir gydymo metodiką, turės teisę gauti po vieną šlapimą sugeriančią slaugos priemonę per dieną arba 30 vienetų per mėnesį“, – pasakoja J. Misevičienė.

Dar praeitais metais darbo grupės nariai vieningai sutarė, jog būtina parašyti šlapimo nelaikymo diagnozavimo metodiką. Tam, kad pacientai turintys šlapimo nelaikymą nepriklausomai nuo gretutinių diagnozių, gautų reikiamą pagalbą. Šia metodika siekiama įtvirtinti šlapimo nelaikymą kaip ligą, kaip simptomą, tuomet jis būtų atsvaros taškas skiriant kompensavimą šlapimą sugeriančioms priemonėms įsigyti. Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, metodika jau buvo pristatyta viceministrei, dabar ji laukia ministro ir gydytojų bendruomenės atstovų patvirtinimo.

„Ši metodika iš esmės keičia požiūrį tiek į šlapimą nelaikančius pacientus, tiek į pagalbą jiems. Šiuo metu esanti šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo tvarka labai iškreipė požiūrį į šlapimo nelaikymą kaip ligą. Šlapimo nelaikymas buvo kaip kažkoks priedas prie kitų diagnozių, kurioms esant žmogus galėdavo tikėtis kompensacijos slaugos priemonėms įsigyti. O jeigu žmogus neturi sąraše apibrėžtos diagnozės, tačiau turi šlapimo nelaikymą – jis nepatenka į valdžios akiratį ir negauna nei vienos šlapimą sugeriančios priemonės. Mūsų parengta metodika padės daugeliui žmonių sulaukti taip jiems reikiamos pagalbos. Bus keliamas tik vienas reikalavimas – žmogus turės savo šeimos gydytojui pasakyti, kad jis skundžiasi šlapimo nelaikymu“, – sako J. Misevičienė.

 

Išsami diagnostika

Deja, skandinavų atlikti tyrimai rodo, jog praeina daugiau nei 5 metai kol šlapimo nelaikymą turintis žmogus ryžtąsi apie tai papasakoti savo gydytojui. „Nenoras kalbėti apie tai, manau, būdingas visų šalių žmonėms. Tačiau ši diagnostikos metodika ir jos nulemti pokyčiai slaugos priemonių kompensavimo sistemoje turės keisti ir pacientų požiūrį. Teks būti atviriems ir drąsiems. Manau, kad žmonėms išdrįsus kalbėti apie šlapimo nelaikymą, mes girdėsime apie daugybę pasveikimų. Juk net 80 proc. atvejų šlapimo nelaikymas yra išgydomas“, – aiškina Inkocentro vadovė.

Darbo grupės parengtame Šlapimo nelaikymo ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis tvarkos apraše pirminis diagnozavimas paskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Įtaręs vidutinį ar sunkų šlapimo nelaikymą šeimos gydytojas duos siuntimą tolimesnei konsultacijai pas gydytoją urologą, gydytoją akušerį ginekologą, gydytoją geriatrą, chirurgą, neurologą ar vidaus ligų gydytoją. Gydytojas tolimesnei konsultacijai bus pasirenkamas pagal turimas kompetencijas ar gydymo įstaigos turimus resursus.

Šeimos gydytojas turės įvertinti ir ištirti gausybę veiksnių: surinkti paciento anamnezę (šlapimo nelaikymo pobūdis, tuštinimosi ypatumai, gaunami skysčiai ir t.t.), atlikti fizinį ištyrimą (urogenitalinis, dubens ištyrimas), psichosocialinį ištyrimą (kaip šlapimo nelaikymas veikia savigarbą, nuotaiką, žmogaus norą bendradarbiauti gydyme ir t.t.), funkcinį ištyrimą. Gali būti prašoma paciento vesti šlapinimosi įpročių dienoraštį ar atlikti specialius testus, pavyzdžiui, stebėti ar įvyksta šlapimo nelaikymo epizodas jeigu žmogus kosėja.

 

Gal atsiras mažųjų įklotų grupė

Viena iš darbo grupės pradžioje formuluotų problemų – kompensavimo sistemoje nėra mažųjų įklotų grupės, kompensuojamos priemonės, kurių sugeriamumas labai didelis: 500 ml, 750 ml, 1000 ml. Darbo grupėje esančių pacientų organizacijų atstovai ne kartą pabrėžė, kad esant lengvam ar vidutiniam šlapimo nelaikymui didelio sugeriamumo priemonė žemina žmogaus orumą, nes jam reikia rinktis specialius rūbus ir kitaip maskuoti tokį įklotą, o be to, ir šlapimo tiek nepriteka.

„Žmogui gal ne itin svarbu bus priemonė 500 ar 600 ml sugeriamumo, dažniau bėda yra tada, kai žmogus gauna 500 ml, bet jam ta priemonė per didelė, jis norėtų gauti 300 ml, bet šiuo metu tokių priemonių net nėra kompensavimo sistemoje. Tai yra didžiausia bėda. Labai tikiuosi, kad mums pavyks į kompensavimo priemonių sistemą įtraukti mažuosius įklotus. Jie praplėstų pacientų pasirinkimo galimybes ir leistų turėti tokią priemonę, kuri labiausiai tinka ir yra reikalinga“, – sako J. Misevičienė.

Kol kas darbo grupės nariai atlieka skaičiavimus, kiek galėtų būti žmonių, kurie nelaiko šlapimo ir kaip jų atsiradimas, jų atvirumas savo šeimos gydytojui paveiks sveikatos biudžetą – kiek tai pareikalaus lėšų gydymui ar šlapimą sugeriančioms priemonėms. „Aš dėsiu visas pastangas, kad tai būtų padaryta, nes per metus laiko mes, deja, nieko reikšmingo pacientų labui nepadarėme. Per šiuos metus turi būti sukurtas naujas diagnozavimo, gydymo, slaugos priemonių kompensavimo mechanizmas ir būtų labai puiku, jeigu 2018 m. pradžioje jis jau pradėtų veikti. Dar vėliau turime siekti, kad visi nelaikantys šlapimo gautų po 2 šlapimą sugeriančias priemones per parą, o dar vėliau – po tris. Taip, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Toks mūsų planas. Jis buvo pristatymas susitikimo su ministru metu“, – pasakoja VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.