Pasaulis vos vieną dieną per metus atsimena sergančiuosius Alzheimerio liga. VšĮ Inkocentras Jurga Misevičienė sako – šiuos žmones turėtume prisiminti kasdien, nes jie pamiršta patys save. „Jie neprisimena ką darė prieš kelias minutes, jie pamiršta savo artimuosius. Gerai jeigu šia liga sergantieji turi kas jais pasirūpina. O jeigu toks žmogus gyvena kur nors prie miško, vienkiemyje? Jeigu jis turi šlapimo nelaikymą, aukštą kraujospūdį ir dar kokią nors ligą? Juos aplanko tik socialiniai darbuotojai ir policija. Dėl ligos ir jos sukeltų pasekmių atminties netenkantis žmogus atsidūria visiškam užribyje“, – sako J. Misevičienė. Kaip galime pasirūpinti savo artimaisiais, kuriems reikia slaugos? Kaip padėti atminties neturinčiams senjorui? Kaip padėti Alzheimeriu sergančiam susidoroti su kitomis ligomis?

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, koronaviruso pandemija gerokai sumažino profilaktinių patikrinimų apimtis. Pernai priešinės liaukos vėžio prevencinėje programoje pasitikrino 43 proc. mažiau vyrų nei užpernai. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė įsitikinusi – sugrįžusi vyrų baimė eiti į gydymo įstaigas greitu laiku pademonstruos pasekmes. „Nediagnozuotos prostatos ligos reiškiasi šlapimo nelaikymu, vėlyvesnių prostatos vėžio stadijų gydymas neretai sukelia šlapimo nelaikymą“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Per du metus – 35 procentais daugiau šlapimą nelaikančių pacientų.

2018 metais liepos mėnesį iš esmės pasikeitė šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo sistema ir kompensavimo pagrindu tapo šlapimo nelaikymo diagnozė. Tuomet buvo 42 500 pacientų, gaunančių kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones. Per du metus net 35 proc. išaugo skaičius pacientų, gaunančių kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms. Kaip vertinti šį pokytį? Koks būtų buvęs pokytis, jeigu covid-19 nebūtų užvėręs medikų kabinetų durų? Kaip covid-19 paveikė žmonių, turinčių šlapimo nelaikymą, gyvenimo kokybę? Pokalbis su VšĮ Inkocentras vadove, gydytoja Jurga Misevičiene.

Jau metus besitęsianti kova su korona virusu įšaldė įvairius projektus, sustabdė organizacijų veiklą. Šlapimą ir išmatų nelaikymą turinčius pacientus bei jų artimuosius konsultuojanti, jų interesus atstovaujanti organizacija Inkocentras karantino metu perkėlė darbus į nuotolį. Tad pokalbis su Inkocentro vadove Jurga Misevičiene apie šių metų darbus bei planus taip pat buvo nuotolinis.

Pragulos yra tai, kuo galima gąsdinti slaugytojas ir kuo slaugytojos gąsdina slaugomo žmogaus artimuosius. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo gydymo įstaigos, apie ketvirtadalis vyresnių kaip 76 metai slaugomų pacientų kenčia nuo pragulų ir su jomis susijusių padarinių. Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, gydytojos Jurgos Misevičienės, jei slaugomas pacientas turi šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą, pragulų išvengti pasidaro dar sunkiau.

Vienas dažnesnių moterims pasireiškiančių susirgimų – lėtinis cistitas. Pastebima, kad vasaros metu jis linkęs paūmėti. Kokių sprendimų ir pagalbos būdų turi tradicinė medicina? Kaip esant šiai ligai gali padėti vaistažolės?

Birželio 15-21 d. visame pasaulyje ir Lietuvoje dešimtą kartą bus minima Inkontinencijos savaitė. Šių metų šūkis „Skirk šiek tiek dėmesio“.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 300 000 pacientų, turinčių vienokio ar kitokio laipsnio šlapimo ir išmatų nelaikymą, trumpiau tai vadinama inkontinencija. Šis susirgimas labai greitai nustūmia tokius pacientus į užribį – atsiriboja visuomenė, o ir patys sergantieji izoliuojasi.

Sunkiai suvaldomi korona viruso protrūkiai slaugos įstaigose verčia kalbėti apie šią sveikatos priežiūros sritį. „Maži slaugytojų darbo užmokesčiai, per mažas skaičius lovų, per maži kompensuojami slaugos priemonių kiekiai – tai sunki realybė, kurios nenorima keisti, gerinti. Lengviau užsimerkti ir nematyti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė. Jos manymu, karantino periodu slaugos iššūkiai ne tik nesikeitė, bet ir tapo dar sunkesni. Tą byloja gaunami žmonių laiškai ir pokalbiai su slaugos įstaigose dirbančiais specialistais.

Kasmet tūkstančiai žmonių išgirsta onkologinės ligos diagnozę, praeina nelengvu gydymo keliu ir lieka gyventi su gydymo sukeltomis pasekmėmis. Paulina (vardas pakeitas) po 4 stadijos vėžio gydymo skaičiuoja septintus metus. Ji sako, kad šlapimo nelaikymas yra ta gydymo pasekmė, kuri kelia didelius iššūkius. „Tenka įveikti daug psichologinių sunkumų ir dar įrodinėti gydytojams, kad turi tokią bėdą”, – sako moteris. Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė ragina sergančiuosius drąsiau kalbėti su gydytojais apie šlapimo nelaikymą, nes tik tada bus gauta reikiama pagalba, gydymas ir galimybė kokybiškai gyventi.

Dar pernai prasidėjo paskaitų projektas „Ne išgyventi, o gyventi“. Jį vykdo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir VšĮ Inkocentru. Pasak šio projekto paskaitų lektorės Jurgos Misevičienės, susiduriantiems su prostatos vėžio diagnoze dabar iškyla naujas iššūkis – po gydymo išsaugoti gyvenimo kokybę.