Šlapimo nelaikymas dažnai būna pacientų ignoruojamas tol, kol pačiam sau tenka pripažinti, kad išbėgantis šlapimas yra nuolatinis reiškinys, o ne atsitiktinumas. Kelias nuo šlapimo nelaikymo diagnozės iki įkloto įsigijimo vaistinėje yra ilgas. Jauna moteris Ieva gyveno su ištekančio šlapimo epizodais ir prisipažinimas sau, kad tai jau liga, jai užtruko kelis metus. Užtruko ir kol pavyko gauti diagnozę bei kompensuojamas priemones. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė įsitikinusi – nežiūrint sunkumų, kylančių gaunant šlapimo nelaikymo diagnozę, ją gauti yra pravartu, nes tada gaunama ir pagalba.

Pastarųjų kelių metų statistika rodo, kad beveik per pusę daugiau nustatoma šlapimo nelaikymo diagnozių. Ši liga kartais nutinka lyg žaibas iš giedro dangaus (po kokių nors medicininių procedūrų, kaip kitų ligų simptomas), o kartais žmogui prireikia daugiau nei trijų metų, kad jis pripažintų sau, o vėliau ir gydytojui, jog turi šlapimo nelaikymą. Pasak psichoterapeutės Daivos Žukauskienės, sergantis kūnas, nauja diagnozė gali išmušti pagrindą iš po kojų, tačiau susigrąžinti dvasinę stiprybę būtina. Šlapimo nelaikymą turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė sako, kad ši diagnozė nėra priežastis nustoti gyventi visavertį gyvenimą.

Neįgalioji Danguolė prieš dvidešimt metų po įvykusios traumos neteko galimybės vaikščioti ir įgijo ligą – šlapimo nelaikymą. Jos kasdienybė – šlapimą sugeriančios priemonės, kova su odos iššutimais ir nuolatinės paieškos pigesnių priemonių. Kaunietė Gitana susilaukusi antrojo vaiko suvokė, kad nusičiaudėjus visuomet išbėga šlapimo ir ji jau negali to kontroliuoti. Moteris ėmė ieškoti būdų, kaip atitolinti šlapimo nelaikymą. Pateikiame jums dviejų labai skirtingų moterų kovos su šlapimo nelaikymo progresavimu ir gyvenimu su šia liga strategijas. Šias moteris vienija noras, kad šlapimo nelaikymas neatimtų iš jų galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą.

VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė kritikuoja eilinį valstybės norą pataupyti. „Tūkstančių senjorų, neįgalių asmenų, gaunančių mažas pajamas (iki 267 eur/mėn.) valstybė naujais potvarkiais verčia rinktis tuos vaistus ir medicininės pagalbos priemones, kurias valstybė nori, kad jie rinktųsi – pačias pigiausias, pagal kurias skaičiuojama bazinė kaina. Numatyta, kad šie pasikeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d. VLK duomenimis, bazinės kainos šlapimą sugeriančias priemones renkasi mažiau nei 20 proc. pacientų. Tos priemonės neužtikrina pacientų poreikių, bet valstybė dabar vers visus rinktis jiems netinkančias priemones. To nepadarę pacientai turės mokėti priemokas, o juk kažkada buvo didžiuojamąsi, kad šiai grupei asmenų priemokų mokėti nereikės. Pacientų organizacijos susirūpinusios stebi veidmainišką valstybės rūpestį žmonėmis“, – rėžia specialistė.

Šiandien mes vis dažniau susiduriame su įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis. Renkame pinigus Ukrainai, aukojame maistą, drabužius. Vykdomi įvairūs socialiniai edukaciniai projektai. Gegužės 24 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Dažnai išgirdęs šios ligos pavadinimą sutrinki, galvoji, kad tai susiję su atmintimi. Ši liga neturi nieko bendra su mūsų smegenų veikla. Kokia tai liga ir kokia nauja su šia liga susijusi iniciatyva yra organizuojama, kalbiname Mantą Chodosevičių, išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ narį ir iniciatyvos „Aktyvumas – sveikata“ vadovą.

Mūsų regione sudėtinga politinė situacija, dar neatsigavome nuo kelių karantino bangų ir to pasekmes mato visi dirbantys sveikatos sektoriuje. Medikai stebi turimų lėtinių ligų paūmėjimų bangą, žmonės skundžiasi įvairiais simptomais, pirmaujame išgeriamų raminančių vaistų kiekiu. Pavasaris – nuostabus metas keisti kasdienius įpročius. Vienas kitas pokytis, naujas įprotis, ritualas gali turėti stulbinantį poveikį. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė visoms moterims siūlo įdiegti kelis įpročius, kurie leistų pamiršti apie tokias „moteriškas“ bėdas kaip keli ištekėję šlapimo lašeliai.

Nuo šių metų vasario mėnesio vilniečiai gali sulaukti nemokamos pagalbos slaugant savo artimuosius. Maltos ordino pagalbos tarnybos senjorų programų vadovė Gražina Semėnienė priima gyventojų užklausas telefonu ir elektroniniais laiškais. Ji sako, kad pagalbos poreikis yra milžiniškas, per dieną sulaukiama apie 40 skambučių. „Pagal projekto finansavimą, esame įsipareigoję per metus turėti apie 60 nuolat prižiūrimų žmonių. Tačiau akivaizdu, kad poreikis yra žymiai didesnis“, – sako Gražina Semėnienė.

Prostatos vėžys turi net kelias minimas datas: rugsėjo 15 d. Europos urologų asociacija yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena, o lapkritis yra paskelbtas kovos su prostatos vėžiu mėnesiu.

„Slaugant vyresnio amžiaus žmogų ypač svarbu suprasti, kas daro įtaką miegui. Jeigu slaugomas žmogus sunkiai užmiega, nuolat prabunda naktimis, slauga dėl to gali virsti kančia”, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Pasaulis vos vieną dieną per metus atsimena sergančiuosius Alzheimerio liga. VšĮ Inkocentras Jurga Misevičienė sako – šiuos žmones turėtume prisiminti kasdien, nes jie pamiršta patys save. „Jie neprisimena ką darė prieš kelias minutes, jie pamiršta savo artimuosius. Gerai jeigu šia liga sergantieji turi kas jais pasirūpina. O jeigu toks žmogus gyvena kur nors prie miško, vienkiemyje? Jeigu jis turi šlapimo nelaikymą, aukštą kraujospūdį ir dar kokią nors ligą? Juos aplanko tik socialiniai darbuotojai ir policija. Dėl ligos ir jos sukeltų pasekmių atminties netenkantis žmogus atsidūria visiškam užribyje“, – sako J. Misevičienė. Kaip galime pasirūpinti savo artimaisiais, kuriems reikia slaugos? Kaip padėti atminties neturinčiams senjorui? Kaip padėti Alzheimeriu sergančiam susidoroti su kitomis ligomis?