„Tarp specifinio pobūdžio problemų nurodyčiau stacionarinės ar net apskritai urologinės pagalbos išnykimą didelėje šalies savivaldybių dalyje. Tai trukdo sergantiesiems urologinėmis ligomis laiku patekti į universitetinius ir kitus stambesnius urologijos centrus ir labai komplikuoja pacientų stebėjimą po sudėtingesnių urologinių intervencijų“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Urologijos centro vadovas doc. Feliksas Jankevičius.

Daugybė moterų turi problemų dėl šlapimo nelaikymo, arba vadinamosios inkontinencijos. įprasta manyti, kad jos būdingos tik klimakterinio amžiaus moterims, iš tikrųjų šlapimo deramai sulaikyti negali daugelis gerokai jaunesnių moterų.

Kai kurių specialistų teigimu, 30-40 metų moterys su šia problema susiduria netgi dažniau negu pagyvenusius, nors, be abejo, tai susiję ir su estrogenų stygiumi. Tikslių duomenų apie sergamumą inkontinencija nėra todėl, kad moterys dėl šlapimo nelaikymo neskuba kreiptis į gydytoją. Manoma, kad su šia problema susiduria 30-60 proc. gimdžiusių moterų. Dauguma naudoja specialius įklotus, kurie sugeria nevalingai išsiskiriantį šlapimą čiaudint, kosint ar dirbant fizinį. Daugelis „tempia“ tol, kol situacija tampa katastrofiška.

Ir vyrai, ir moterys turi raumenį tuo pačiu pavadinimu – gaktinis stuburgalio raumuo. Moterims jo skaidulos apgaubia makštį ir palaiko šlaplės tonusą, reguliuoja šlapinimosi procesą. Šio raumens stangrumas yra viena priežasčių, kodėl sulaikome šlapimą.

Vyrams šis raumuo yra šalia prostatos ir šlaplės. Be to, kad šis raumuo yra labai svarbus šlapinimosi funkcijai, jis laikomas ir seksualumą išsaugančiu raumeniu. Deja, tik jį nualinę pagaliau suprantame jo tikrąją reikšmę.

Dėl kokių priežasčių atsiranda ir kartojasi šlapimo organų infekcijos? Sveikų žmonių šlapimas paprastai yra sterilus. Tačiau nesilaikant elementarios higienos reikalavimu gana dažnai žarnyno infekcija patenka į šlapimo organus, kyla į viršų, pasiekia inkstus ir sukelia infekcijas. Štai kodėl kruopšti kasdieninė tarpvietės higiena yra būtina.

Beje, šlapimo takų infekcijomis dažniau serga moterys, gyvenančios aktyvų lytinį gyvenimą. Kodėl? Tiesiog susidaro palanki terpė pakliūti infekcijai.
Ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai. Pirmiausia – silpna imuninė sistema. Organizmo atsparumas mažėja kovojant su infekcija, sergant cukralige, tuberkulioze, onkologinėmis bei įvairiomis peršalimo ligomis.

Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja“ į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja.Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušere-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę.

Apatinių šlapimo takų simptomai susiję su neigiamomis asmens emocijomis ir nemenkomis visuomenės išlaidomis [1]. Jų paplitimas ir sunkumas auga metams bėgant. Kadangi vyresnio amžiaus populiacijos dalis nuolat didėja – tai padidina ir socialinę apatinių šlapimo takų simptomų reikšmę.

Apatinių šlapimo takų simptomai (AŠTS) susideda iš šlapimo susilaikymo simptomų (šlapinimosi dažnis dieną, nikturija, staigus noras šlapintis, šlapimo nelaikymas), simptomų šlapinimosi metu (silpna srovė, smarki ar besitaškanti srovė, trūkčiojama srovė, įtampa, lašėjimas pabaigoje) ir simptomų po šlapinimosi (nevisiško išsituštinimo jausmas, lašėjimas po pasišlapinimo) [2]. Didelis tarptautinių tyrimų skaičius parodė, kad 90 proc. 50-90 metų amžiaus vyrų kenčia nuo AŠTS. Nors AŠTS labai paplitę ir tarp moterų, ši būklė vyrams dažnai būna kartu su prostatos ligomis, todėl vyrų AŠTS gydymas tampa kompleksinis.

Vyresni vyrai dažnai liūdnai juokauja: „kai buvau jaunas, šlapimo srovė skriedavo toli prieki, o dabar – tik ant batų galų“. Gydytojai teigia, kad šis juokelis turi realų pagrindą.

Prostatos išvešėjimas – dažniausia urologinė vyrų liga. Senstant prostata neišvengiamai didėja, nes keičiasi hormonų pusiausvyra. Tai įrodo ir statistika: tarp keturiasdešimtmečių prostatos padidėjimas diagnozuojamas vos 10 proc. vyrų, o iš sulaukusių 80 metų ja serga net 90 procentų.

Šlapimo nelaikymas vyresniame amžiuje – dažna problema. Ji vargina 15-30 proc. vyresnių kaip 65 metų žmonių. Šis su daugeliu veiksnių susijęs sindromas neigiamai veikia asmens fizinę ir psichinę savijautą ir brangiai atsieina sveikatos apsaugos sistemai. Nors šlapimo nelaikymas dažnas, vyresni pacientai neretai apie šią bėdą neinformuoja gydytojo, o sveikatos apsaugos specialistas apie ją nepasiteirauja.

Moterų šlapimo nelaikymo paplitimo rodikliai, pateikiami literatūros šaltiniuose, turi plačias ribas, priklausomai nuo apibrėžimo, tyrimo aplinkybių bei metodikos, rasių skirtumų, populiacijos charakteristikų. Straipsnyje apžvelgiami 1996-2006 m. Medline ir Blackwell Synergy duomenų bazėse publikuoti literatūros šaltiniai apie moterų šlapimo nelaikymo paplitimą bei dažniausius šlapimo nelaikymo tipus. Nustatyta, kad moterų šlapimo nelaikymo paplitimas svyruoja nuo 10 iki 75 proc., o įtampos šlapimo nelaikymas ir mišrus tipas – dažniausiai pasitaiko. Reikšminiai žodžiai: moterų šlapimo nelaikymas, epidemiologija, paplitimas, tipai.

Net jei tai simptominis šlapimo nelaikymas, kuris kartais net nelaikomas liga. Iš tikrųjų tai liga, specialistu apibrėžiama kaip nevalingas šlapimo tekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui, sukeliantis medicininiu, socialiniu, higieniniu ir psichologiniu problemų. Dažniausiai – savarankiška, kur kas rečiau kitu ligų simptomas. Ir, kaip kiekvieną ligą, ją galima pagydyti. Tereikia kreiptis į gydytojus, kad nustatytu priežastis ir paskirtu tinkamą gydymo būdą. Plačiau apie tai paprašėme papasakoti Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją akušere-ginekologę doc.dr.Rositą Aniulienę.