Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) docentė akušerė ginekologė Rosita Aniulienė neseniai atliko 250-ąją minimaliai invazinę šlapimo nelaikymo problemą pašalinančią operaciją.

R.Aniulienė yra pirmoji gydytoja Lietuvoje, prieš 8 metus pradėjusi minimaliai invazines šlapimo nelaikymo operacijas.
Per mėnesį R.Aniulienė atlieka vidutiniškai 10-15 operacijų.
Pasaulyje šios operacijos atliekamos 13 metų.

Senyvo amžiaus žmonės dažnai kenčia nuo šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimų. Tai intymūs dalykai. Turintys šias problemas senyvo amžiaus žmonės paprastai apie juos nekalba būdami tikri, kad tai -senatvės požymis, arba nesuvokdami to dėl protinės negalios.

Šlapimo nelaikymą sukelia įvairios priežastys. Senatvėje ši problema dažniausiai atsiranda kaip kitų ligų pasekmė. Įvairūs sveikatos sutrikimai tik dar labiau ją paaštrina. Dažnas šlapinimasis naktį kamuoja beveik du trečdalius per septyniasdešimtmetį perkopusių žmonių: jie į tualetą turi keltis vieną ar daugiau kartų per naktį.

KMUK ginekologė doc. Rosita Aniulienė atliko 250-ą minimaliai invazinę šlapimo nelaikymo chirurginę korekciją.

Kaip pasakojo pati gydytoja, tokios operacijos atliekamos moterims, kurios nelaiko šlapimo fizinio krūvio metu: kostint, čiaudint, šokant ar tiesiog vaikštant. Kas trečia gimdžiusi moteris Lietuvoje turi šią problemą, tačiau gėdijasi jos ir slepia. R.Aniulienė pasakojo, kad pirmąją operaciją atliko 2000 metais:„Esu tokių operacijų pradininkė Lietuvoje, – sakė gydytoja. – Skaičiuojančios pinigus sako, kad pigiau operuotis, nei visą gyvenimą pirkti sauskelnes ir vaistus. R.Aniulienė kalbėjo, jog Lietuvoje nekompensuojami vaistai kai kuriems onkologiniams ligoniams, todėl kol kas už šlapimo nelaikymo korekciją lietuvės turi mokėti pačios.

Dvi iš trijų moterų kenčia dėl šlapinimosi sutrikimų, vienai iš trijų motery šlapimas nesilaiko epizodiškai, 15 proc. tai nutinka kasdien.

Tai nėra vien pagyvenusių moterų problema, nes iki 30-ies mėtų amžiaus tuo skundžiasi 1 iš 6 moterų. Pacientės atsisako daugelio įprastinio gyvenimo dalykų, akivaizdžiai daroma žala jų socialiniam gyvenimui, asmeniniams bei seksualiniams santykiams, karjerai ir psichologinei gerovei. Apie šlapimo nelaikymo priežastis ir moderniausius gydymo metodus pasakoja med. dr. Aušra Černiauskienė, VUL Santariškių klinikų Urologijos centro gydytoja urologe.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VUL SK) neseniai įsigijo ir praktiškai pradėjo naudoti modernią įrangą, skirtą apatinių šlapimo takų simptomų nustatymui bei klinikiniam diagnozės patvirtinimui.

Interviu su Dr. Aušra Černiauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos ir urologijos centro gydytoja urologe 

Šlapimo nelaikymas – aktuali ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. Net jeigu jis yra lengvo laipsnio ir nesunkiai išgydomas, neigiamai veikia žmogaus pasitikėjimą savimi, trukdo jo socialiniam gyvenimui, darbui. Šio sutrikimo varginami žmonės neretai pradeda riboti bendravimą.

Daugelis netgi savo gydytojui nedrįsta prisipažinti, kad juos vargina šis negalavimas. Taip elgdamiesi jie lieka vieni su savo problema, dažnai taip ir nesužino, kad yra specialių slaugos priemonių, kurias tinka naudoti esant lengvam šlapimo nelaikymui. Pavyzdžiui, moterys tam naudoja paprastus higieninius įklotus, kurie šiuo atveju nėra tinkamas pasirinkimas.
Dažna šlapimo nelaikymo priežastis – gimdymo traumos, ginekologinės operacijos ir lytinių hormonų balanso sutrikimas. Šlapimo nelaikymo problemų dažnai patiria moterys po gimdymo. Dažnai šlapimas nevalingai išsiskiria dėl įtampos, pavyzdžiui kosint, juokiantis, keliant sunkius daiktus. JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 47 proc. moterų yra patyrusios tokį šlapimo nelaikymą.

1978 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvardijo, kad sveikata – ne tik ligos nebuvimas, bet ir visavertis fizinis, protinis ir socialinis gerbūvis. Jam įvertinti atliekami gyvenimo kokybės tyrimai. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp šlapimo nelaikymo ir moterų gyvenimo kokybės.

Senstant visuomenei, dažnėja tiek demencijos, tiek ir šlapimo nelaikymo atvejų. Įvairių autorių duomenimis, šlapimo nelaikymas vargina nuo 11 iki 90 proc. demencija sergančių ligonių. Šis sutrikimas sukelia medicininių, psichologinių ir socialinių problemų.

Ligoniai kenčia nuo odos sudirginimo ir pragulu, dažniau serga šlapimo organų infekcijomis, darosi labiau priklausomi nuo juos prižiūrinčių asmenų, o pastarųjų pečius užgula dar sunkesnė našta. Kadangi problemą sukelia įvairios priežastys, jos sprendimas taip pat turi būti kompleksinis.

Prof. Wilhelmo Huebnerio iš Vienos padedami Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) urologai atliko dvi naujas operacijas. Per jas ligoniams įsiūtas specialus tinkliukas leis palengvinti šlapimo nelaikymo problemą turinčių vyrų gyvenimą. Iki šiol tokios operacijos Lietuvoje nebuvo daromos.

Funkcinių apatinių šlapimo takų (AŠT) sutrikimų terminu neretai apibūdinama visa grupė patologinių būklių: šlapimo nelaikymas, neurogeninė šlapimo pūslė, hiperaktyvi šlapimo pūslė (HŠP), gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), intersticinis cistitas ir lėtinis prostatitas.