Hiperaktyvi šlapimo pūslė – aktuali problema, pasunkinanti ligonių gyvenimo kokybę.

Hiperaktyvios šlapimo pūslės priežastys gali būti neurologinės ir ne neurologinės. Diagnozė nustatoma iš anamnezės, klinikinio ištyrimo, urodinaminių tyrimų.

Hiperaktyvi šlapimo pūslė gydoma medikamentais, fizioterapija, kateterizacija ir chirurginiais būdais. Kai šie gydymo būdai neveiksmingi, mūsų urologijos centre nuo 2005 metų taikomas botulino toksino suleidimo pro cistoskopą į šlapimo pūslės raumenį gydymo būdas.

Botulino toksinas sumažina šlapimo pūslės susitraukimus, dėl to mažėja šlapinimosi dažnumas, skubumas ir pagerėja šlapimo sulaikymas bei pacientų gyvenimo kokybė.

Botulino toksino injekcijos – naujas minimaliai invazinis hiperakyvios šlapimo pūslės gydymo būdas. Tai yra įdomi alternatyva chirurginiam gydymui.

Raktažodžiai : botulino toksinas, neurologinė šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas.

Šlapimo nelaikymas yra dažnas sutrikimas. Įvairaus laipsnio šlapimo nelaikymu skundžiasi net trečdalis darbingo amžiaus moterų. Vyrus ši negalia pažeidžia iki dešimties kartų rečiau. Ypatingą sergančiųjų šlapimo nelaikymu grupę sudaro slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų pacientai; daugiau nei pusė jų kenčia dėl šlapimo nelaikymo.

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) neseniai pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktos operacijos, kurių metu dviem vyrams įsiūtas specialus tinkliukas – pošlaplinis raištis, padėsiantis išspręsti šlapimo nelaikymo problemą. KMUK urologams operacijas padėjo atlikti Urologijos klinikoje viešėjęs gydytojas urologas prof. Wilhelmas Huebneris iš Vienos

Hiperaktyvi šlapimo pūslė (HŠP) apibūdinama kaip sutrikimas, pasireiškiantis staiga atsirandančiu nenumaldomu noru šlapintis, padažnėjusiu šlapinimusi dieną ir naktį, kartu gali pasireikšti skubos šlapimo nelaikymas (1). Tai aktuali moterų problema.

Pagal Rogers R, Bachmann G, Jumadilova Z, et ai. Efficacy oftolterodine on overactive bladder symptoms and sexual and emotional quality of life in sexually active women. Int UmgynecolJ 2008,19:1551-1557.

Jau įrodyta, kad ne visus vyrų apatinių šlapimo takų simptomus sukelia gerybinė prostatos hiperplazija (GPH).

Tik pastaraisiais metais dirgli (hiperaktyvi) šlapimo pūslė (šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija) buvo pripažinta kaip galimas nepriklausomas apatinių šlapimo takų simptomų veiksnys vyrams. Nors vyrams dažnai preliminariai nustatoma GPH gali būti teisinga diagnozė, tačiau šlapimo nelaikymo diagnozės tikimybę taip pat reikia įvertinti. Apie tai kalbamės su Lietuvos urologų draugijos pirmininku, Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos doc. Daimantu MILONU.

 Šlapimo nelaikymas yra liga, nuo kurios pasaulyje kenčia apie trečdalį vyresnio amžiaus moterų, – sako dr. A.Simavičius.- Tai nereiškia, kad visas jas reikia operuoti. Tačiau yra atvejų, kai be chirurgijos neišgydysi. Vertinant socialiniu, psichologiniu aspektu, šlapimo nelaikymas yra tarp keturių būklių, labiausiai įtakojančių moters gyvenimo kokybę. Šios būklės – tai Alzheimerio liga, osteoporozė, šlaunikaulio kaklelio lūžis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atliktos dvi naujos, minimaliai invazinės operacijos vyrų šlapimo nelaikymui gydyti. Dalyvaujant žymiam prancūzų urologui prof. P.Grise, dr. Aušra Černiauskienė atliko dvi šlaplės raiščių implantavimo operacijas. Šios operacijos taikomos esant šlapimo nelaikymui po prostatos operacijų. Tokia problema pasitaiko iki 5-10 proc. vyrų.

Sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje pastaraisiais metais didėja ir, atsižvelgiant į prognozes, didės iki 2030 m. Prostatos vėžys pasaulyje dabar-dažniausia vyrų onkologinė liga.

„Daug kur matome plakatus, kuriuose parašyta „Mamyte, tu dar reikalinga tėveliui“. Tačiau aš dar nemačiau plakatų, kuriuose būtų parašyta „Tėveli, tu dar reikalingas mamytei“. Vyrai šia prasme kažkodėl pamiršti. O juk prostatos vėžys tarp vyrų taip pat dažnas, kaip ir krūties vėžys -tarp moterų, – „Respublikai“ sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas urologas Albertas Ulys. – Prieš trejus metus vyrams dar teko patiems pirktis tyrimams reikalingas adatas ir priemones biopsijoms. Pastaraisiais metais situacija šiek tiek pasikeitė į gera, tačiau dėmesio šiai ligai skiriama vis dar nepakankamai“.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro gydytoja dr.Aušra Černiauskienė, dalyvaujant žymiam prancūzų urologui prof.Philippe’ui Grise’ui, pirmą kartą Lietuvoje atliko dvi naujas minimaliai invazines operacijas vyrų šlapimo nelaikymui gydyti.

Panašių nusiskundimų pasitaiko ne taip jau retai. Problema ta, kad pačios pacientės šlapimo takų ligų nesieja su lytinio gyvenimo įpročiais, o be reikalo. Be to, dažnai gydytojai negali atlikti nemokamai daugelio brangesnių tyrimų, o pacientėms per brangu mokėti. Todėl jos tik „apsigydo“ iki kito karto. Apžvelgsiu trumpai keletą šlapimo takų ligų, kurios gali atsirasti ar paūmėti dėl lytinių santykių.