Moterims po gimdymo, vyresniame amžiuje ar sergant kokiomis nors sisteminėmis ligomis gali pasireikšti šlapimo nelaikymas. Specialistai sako, kad labai svarbu dėl šlapimo nelaikymo konsultuotis su gydytojais. Jų arsenale nemažai pagalbos priemonių: reabilitacija, vaistai, chirurginis gydymas. Specialistai sako – 90 proc. atvejų tai įveikiama problema.

Kokie yra rizikos veiksniai, lemiantys šlapimo nelaikymą? Kokio laipsnio būna šlapimo nelaikymas? Kokia turi būti kasdienė higiena šlapimą nelaikančio žmogaus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako trys ekspertai.

Praeitų metų spalio viduryje Konstitucinis teismas įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją perkelti didelę dalį kompensuojamų vaistų kainodaros į įstatymų lygmenį. Prabėgo metai ir teismo įpareigojimas verčia ministeriją imtis greitų sprendimų. Sveikatos ministerija Seimui pristatė būsimą įstatymo projektą ir paaiškino plačiau, ką planuoja keisti. Numatomi pakeitimai sukėlė visų sveikatos sistemos dalyvių pasipiktinimą, pradedant vaistinėmis ir baigiant pacientų organizacijomis. Pasak POLA valdybos narės Jurgos Misevičienės, šis įstatymo projektas, jei bus patvirtintas, sumažins vaistų ir medicininės pagalbos priemonių prieinamumą ir į dar didesnę atskirtį įstums gaunančius mažas pajamas bei vyresnius nei 75 metai asmenis.

Šlapimo nelaikymas dažnai būna pacientų ignoruojamas tol, kol pačiam sau tenka pripažinti, kad išbėgantis šlapimas yra nuolatinis reiškinys, o ne atsitiktinumas. Kelias nuo šlapimo nelaikymo diagnozės iki įkloto įsigijimo vaistinėje yra ilgas. Jauna moteris Ieva gyveno su ištekančio šlapimo epizodais ir prisipažinimas sau, kad tai jau liga, jai užtruko kelis metus. Užtruko ir kol pavyko gauti diagnozę bei kompensuojamas priemones. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė įsitikinusi – nežiūrint sunkumų, kylančių gaunant šlapimo nelaikymo diagnozę, ją gauti yra pravartu, nes tada gaunama ir pagalba.

Pastarųjų kelių metų statistika rodo, kad beveik per pusę daugiau nustatoma šlapimo nelaikymo diagnozių. Ši liga kartais nutinka lyg žaibas iš giedro dangaus (po kokių nors medicininių procedūrų, kaip kitų ligų simptomas), o kartais žmogui prireikia daugiau nei trijų metų, kad jis pripažintų sau, o vėliau ir gydytojui, jog turi šlapimo nelaikymą. Pasak psichoterapeutės Daivos Žukauskienės, sergantis kūnas, nauja diagnozė gali išmušti pagrindą iš po kojų, tačiau susigrąžinti dvasinę stiprybę būtina. Šlapimo nelaikymą turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė sako, kad ši diagnozė nėra priežastis nustoti gyventi visavertį gyvenimą.

Neįgalioji Danguolė prieš dvidešimt metų po įvykusios traumos neteko galimybės vaikščioti ir įgijo ligą – šlapimo nelaikymą. Jos kasdienybė – šlapimą sugeriančios priemonės, kova su odos iššutimais ir nuolatinės paieškos pigesnių priemonių. Kaunietė Gitana susilaukusi antrojo vaiko suvokė, kad nusičiaudėjus visuomet išbėga šlapimo ir ji jau negali to kontroliuoti. Moteris ėmė ieškoti būdų, kaip atitolinti šlapimo nelaikymą. Pateikiame jums dviejų labai skirtingų moterų kovos su šlapimo nelaikymo progresavimu ir gyvenimu su šia liga strategijas. Šias moteris vienija noras, kad šlapimo nelaikymas neatimtų iš jų galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą.

VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė kritikuoja eilinį valstybės norą pataupyti. „Tūkstančių senjorų, neįgalių asmenų, gaunančių mažas pajamas (iki 267 eur/mėn.) valstybė naujais potvarkiais verčia rinktis tuos vaistus ir medicininės pagalbos priemones, kurias valstybė nori, kad jie rinktųsi – pačias pigiausias, pagal kurias skaičiuojama bazinė kaina. Numatyta, kad šie pasikeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d. VLK duomenimis, bazinės kainos šlapimą sugeriančias priemones renkasi mažiau nei 20 proc. pacientų. Tos priemonės neužtikrina pacientų poreikių, bet valstybė dabar vers visus rinktis jiems netinkančias priemones. To nepadarę pacientai turės mokėti priemokas, o juk kažkada buvo didžiuojamąsi, kad šiai grupei asmenų priemokų mokėti nereikės. Pacientų organizacijos susirūpinusios stebi veidmainišką valstybės rūpestį žmonėmis“, – rėžia specialistė.

Mieli pacientai, kolegos medikai,

Šią savaitę, pasaulyje yra minima Inkontinencijos savaitė. Lietuvoje ją minime jau 12-ą kartą.  Ta proga vakar įvyko projektinis renginys- nuotolinė konferencija skirta šiai temai.

Šiandien mes vis dažniau susiduriame su įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis. Renkame pinigus Ukrainai, aukojame maistą, drabužius. Vykdomi įvairūs socialiniai edukaciniai projektai. Gegužės 24 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Dažnai išgirdęs šios ligos pavadinimą sutrinki, galvoji, kad tai susiję su atmintimi. Ši liga neturi nieko bendra su mūsų smegenų veikla. Kokia tai liga ir kokia nauja su šia liga susijusi iniciatyva yra organizuojama, kalbiname Mantą Chodosevičių, išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ narį ir iniciatyvos „Aktyvumas – sveikata“ vadovą.

Gerbiami medicinos specialistai: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, gydomojo masažo specialistai, ergoterapeutai, išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ kviečia į mokslinę – praktinę konferenciją.