Šlapimo nelaikymas kaip simptomas linkęs pasireikšti sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Sergantys išsėtine skleroze ir turintys onkologines diagnozes neretai susiduria su šių diagnozių „palydovu“ šlapimo nelaikymu. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė supažindins su šlapimo nelaikymo išsivystymo mechanizmu, apžvelgs nelaikymo tipus, gydymo būdus bei savipagalbos metodus.  

Europos urologų asociacijos duomenimis, iki 45 proc. europiečių bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių kankino šlapimo nelaikymas ir tik mažiau nei trečdalis dėl šio sutrikimo kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus.

Kasmet pasaulyje yra minima Inkontinencijos savaitė. Inkontinencijos savaitę šiais metais minime birželio 19-25 dienomis. Kalbame apie plačiai pasaulyje paplitusią stigmą ir geros bei kokybiškos slaugos poreikį. Apie ją kalbame ir mes, Inkocentre.

Šlapimo nelaikymu pasaulyje serga apie 4-8% visuomenės, arba 420 mln. žmonių. Lietuvoje tokių pacientų skaičiuojame iki 300 tūkst.

Kas dešimtas vyras ir kas ketvirta moteris skundžiasi šlapimo nelaikymu. Tai būklė, ypatingai paliečianti asmens gyvenimo kokybę, įtakojanti asmeninį, socialinį, šeimyninį gyvenimą.

Gėlos globos namų vyriausioji slaugytoja Ana Stefanovič čia darbuojasi 4 metus, jos darbo patirtis siekia 10 metų. 2016 metais įkurti globos namai savo veiklą pradėjo nuo 30 gyventojų, dabar čia nuolat gyvena apie 100 žmonių. „Mes čia ir mamos, ir draugai, ir mokytojai“, – sako Ana. Su ja susitikome pasikalbėti apie vyresnio amžiaus žmonių slaugą namuose ir globos įstaigose, apie iššūkius esant Alzheimerio diagnozei bei apie nelengvą sprendimą įkurdinti savo artimą žmogų globos namuose.

Valstybinė ligonių kasa pateikė pasiūlymą, kaip sugrupuoti slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes). Savo pasiūlymus šiuo klausimu teikė ir VšĮ „Inkocentras“. Naują grupavimą, kuris lems, kokios priemonės liks kompensuojamų prekių sąraše, sveikatos apsaugos  ministras jau pasirašė. VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė dalinasi savo įžvalgomis.

Kviečiame nemokamą nuotolinį seminarą, skirtą medicinos specialistams ir visuomenės nariams.

Kovo 29d. 16 val. zoom platformoje.

Naujausiomis žiniomis dalinsis:

Gydytoja psichiatrė Aneta Railienė, pozityvaus mąstymo trenerė Dr. Gintė Martinkėnienė, psichologė Kristina Ušackienė, dietistas Jonas Lapinskas, IS draugijos „Feniksai“ vadovė Ana Staševičienė.

Praeitų metų pabaigoje Seimo priimti Farmacijos įstatymo pakeitimai įnešė nemažai sumaišties. Pacientų organizacijos nuogąstauja, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus tiems pakeitimams, dalis žmonių neturės galimybės naudoti jiems įprastas medicinos pagalbos priemones, nes jų tiesiog neliks kompensuojamų priemonių sąrašuose. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė sausio mėnesį pateikė siūlymą svarbiausioms šalies institucijoms, kaip turėtų atrodyti šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių grupavimas. J. Misevičienės manymu, būtent priemonių grupavimo pokyčiai galėtų išgelbėti situaciją. Paprašėme jos pakomentuoti plačiau.

Vasario 28d. 16 val. zoom platformoje.

Naujausiomis žiniomis dalinsis:

Dietistas J. Lapinskas, POLA direktorė Neringa Čiakienė, POLA valdybos narė Jurga Misevičienė, Dr. Asta Križanauskienė ir kt.

Išėjus iš gydytojos urologės vis skambėjo galvoje viena vaikystėje išgirsta frazė „nervus – į konservus“. Dabar man kaip niekad tapo aiškus šis išsireiškimas. Prieš kokius metus supratau, kad man jau prasideda šlapimo nelaikymas. Buvo šlapimo ištekėjimų, kai kosėjau, juokiausi, čiaudėjau. Nusprendžiau, kad nesitaikysiu su šlapimo nelaikymu. Turiu mamą, kuri turi tą bėdą – gėdijasi, nenori apie tai kalbėti, kaip zuikis nulekia į vaistinę, nusiperka kokių įklotų, akių net į vaistininkę nepakelia – gėda gi nesvietiškai.

Pranešimas spaudai

Jurga Misevičienė, VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja

Šis pranešimas spaudai – bene vienintelis pacientams atstovaujančios organizacijos būdas išsakyti savo nepasitenkinimą ir pasipiktinimą tuo, ką daro Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Skubos tvarka priimami Farmacijos įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Per metus laiko pacientų organizacijoms porą kartų buvo leista pasakyti savo poziciją dėl tų pakeitimų, buvo prašoma leisti dalyvauti svarbiose darbo grupėse – neleido ir net liko neaišku, ar tos darbo grupės išties veikė. Galiausiai, pateikus pacientų organizacijų ekspertines išvadas – jos visos buvo atmestos. Suinteresuoti socialiniai partneriai (pavyzdžiui, POLA, socialines paslaugas teikiančios įstaigos) nebuvo įtraukti į teisėkūros procesą, o vėliau jų pateiktai nuomonei nebuvo pritarta.