Prieš 50 metų įvyko pirmoji senėjimui skirta pasaulinė asamblėja. Jau tada stebėta tendencija, kad visuomenėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vyresniais dabar įprasta vadinti žmones sulaukusius 65-erių. Tokių žmonių mūsų šalyje maždaug 20 proc. Skaičiuojama, kad 2050 m. vyresnių bus 28.5 proc. Ekspertai vieningai sutaria, kad jau dabar reikia imtis kažkokių veiksmų, kad būtų prisitaikyta prie iššūkių, kurie iškils visuomenėms senstant. Siūloma susitelkti į kelias vyresnio amžiaus žmonėms svarbias sritis. Plačiau apžvelkime, kokios tos sritys.

Maždaug nuo 45 – erių moterys gali pradėti jausti vienokius ar kitokius nemalonius simptomus, menstruacijų ciklas vėl išsibalansuoja lyg paauglystėje – tai mėnesinės gausios, tai jų beveik nėra. Medikai šį periodą vadina perimenopauze. Menopauze jis virsta, kai mėnesinių iš viso nelieka. Vienoms stipriau, kitoms silpniau, vienoms  porą metų, kitoms ir gerą dešimtmetį gali užtrukti perimenopauzė ir visa jos simptomų įvairovė. Gydytojai šio moterų tarpsnio nevadina liga, tad ir gydymo nesiūlo. Nemalonių simptomų suvaldymas gula ant kiekvienos moters pečių. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime, kas vyksta moters kūne, kai hormonai šoka šokius ir kaip suvaldyti vieną nemaloniausių menopauzės simptomų – šlapimo nelaikymą.

Šią vasarą prekybos vietose išvydau žurnalą, ant kurio viršelio didelėmis raidėmis puikavosi užrašas „Menopauzė“. Bežiūrint į tą žurnalą mane aplankė suvokimas, kad realiai tai buvo pirmas kartas, kai viešai išvydau šį žodį. Man neseniai suėjo 50 metų. Ir aš išgyvenu arba premenopauzę arba jau menopauzę. Manau, kad reikėtų daugiau apie šį moters gyvenimo periodą kalbėti, nes gali atrodyti, kad tau tik vienai kažkas darosi, kad tavo kūną užpuolė visi esami ligų simptomai ar kad Dievas nusprendė jau šitam gyvenime užkurti tau kažkurį skaistyklos ratą, o gal net ir įmetė į kažkokį pragaro žieduką.

Birželio 17-21 dienomis pasaulis mini Tarptautinę inkontinencijos savaitę. Mūsų šalyje ši savaitė minima jau 14-ta kartą. „Šiemet viso pasaulio pacientų organizacijos, šlapimo nelaikymo srityje dirbantys specialistai ir valdžios institucijų atstovai kviečiami kalbėti apie psichinę sveikatą esant šlapimo nelaikymui. Šią lėtinę ligą įgiję žmonės kasdien susiduria su įvairiais ligos sukeliamais iššūkiais. Jie neretai įkrenta į niūrios nuotaikos pinkles, kai kurie ten užsilieka tiek ilgai, kad suserga depresija. Tad turime apie tai kalbėti, ieškoti įkvepiančių istorijų, ieškoti veiksmingų ir paprastų patarimų, kaip išsaugoti savo psichinę sveikatą turint įvairias lėtines diagnozes“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, inkontinencijos savaitės minėjimo iniciatorė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Pavasarį dažna moteris ima keisti mitybos įpročius, mankštinasi, kitaip sakant, imasi sveikos gyvensenos su tikslu sulieknėti. Kartais tokio projekto imasi ir 45 plius metų vyrai. Tuomet dažnai ištariama frazė „žilė galvon, velnias uodegon“. Suprask, ištiko vyrą, matyt, vidutinio amžiaus krizė arba vyrų „menopauzė“. Kodėl vyrai nusprendžia sveikiau gyventi? Ar toks sprendimas gali būti nulemtas amžiaus sukeltų hormoninių pokyčių? Kokias klaidas daro pradėję gyventi sveikiau? Ir kokios „raudonos vėliavėlės“ vyrams byloja apie būtinybę keisti gyvenimo būdą? Apie viską plačiau netrukus papasakosime.

Praeitų metų rudenį atlikta onkologinių pacientų apklausa atskleidė skaudžią situaciją – 75 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų turi prastą šlapimą sugeriančių priemonių prieinamumą. „Ne vieną dieną analizavome šią situaciją ir ieškojome platesnio išaiškinimo. Tapo aišku, kad problema yra daugiasluoksnė: mažas pacientų informuotumas, medikų neskubėjimas išrašyti kompensavimo receptus ir per mažas kompensuojamų priemonių kiekis, kuris dažnai neužtikrina oraus gyvenimo turint šlapimo ar išmatų nelaikymą“, – sako viena iš apklausos iniciatorių, VšĮ Inkocentras ir POLA organizacijos valdybos narė Jurga Misevičienė.

Tualetiniu popieriumi apvynioti moteriški higieniniai įklotai, vaikiškos servetėlės naudojamos slaugomam žmogui „prausti“ – tai tik dalis istorijų, kurias slaugoje dirbantiems tenka išvysti. Didelis gėdos ir nesmagumo jausmas neretai išaugina aukštas sienas tarp slaugomo žmogaus ir slaugytojo. Pakalbinome įvairiose srityse dirbančias specialistes. Kaip atrodo žmogaus akistata su šlapimo nelaikymu? Ar lengva apie šią ligą kalbėtis? Ko reikia, kad dėl šlapimo nelaikymo neišsivystytų odos iššutimai ir patalpose netvyrotų šlapimo kvapas?

Lapkričio viduryje buvo minima Pasaulinė diabeto diena. VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė sako, kad dažnas sergantysis diabetu susiduria su ligą lydinčiais simptomais. „Tie simptomai daro nemažą įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, kartais juos būna taip pat nelengva sukontroliuoti kaip diabetą. Endokrininių ir metabolinių ligų grupėje šlapimo nelaikymas įvardijamas kaip dažniausias simptomas sergant diabetu“, – sako J. Misevičienė. Ji kviečia sergančiuosius diabetu bei jų artimuosius susipažinti su šlapimo nelaikymo išsivystymo mechanizmu, nelaikymo tipais, gydymo būdais bei savipagalbos metodais.  

Šlapimo nelaikymas kaip simptomas linkęs pasireikšti sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Sergantys išsėtine skleroze ir turintys onkologines diagnozes neretai susiduria su šių diagnozių „palydovu“ šlapimo nelaikymu. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė supažindins su šlapimo nelaikymo išsivystymo mechanizmu, apžvelgs nelaikymo tipus, gydymo būdus bei savipagalbos metodus.  

Europos urologų asociacijos duomenimis, iki 45 proc. europiečių bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių kankino šlapimo nelaikymas ir tik mažiau nei trečdalis dėl šio sutrikimo kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus.