Nei bjauraus kvapo, nei nemalonių pojūčių. Kaunietį Ipolitą Krisikaitį, kurį vargino šlapimo nelaikymas, iš bėdų išvadavo naujas gydymo metodas. Šlapimo nelaikymas kamuoja dažną vyrą po prostatos pašalinimo operacijos.

Rytą atidaręs langą 70-metis I.Krisikaitis mėgsta daryti atsispaudimus ir pritūpimus. Nuo šių pratimų vyrą išmuša prakaitas. Dar ne taip seniai kaunietis bijodavo net sukosėti, jau nekalbant apie pašokinėjimą ar kojų pakilnojimą. Vyras beveik dvejus metus kentėjo nuo šlapimo nelaikymo.

Iš namų jis kojos nekeldavo be sauskelnių.

Ypač sunku būdavo tada, kai, norėdamas prisidurti prie pensijos, išsiruošdavo į atokią vietovę atlikti geodezinių matavimo darbų. Dirbdamas laukuose kaunietis dažnai pavargdavo, sušaldavo. Išgėrus karštos arbatos ar alaus, vyrui būdavo dar blogiau. I.Krisikaitis buvo sumąstęs riboti skysčių vartojimą, tačiau medikai jį įspėjo, kad taip gali pakenkti inkstams. Vargai dėl nevalingo šlapinimosi I.Krisikaitį užklupo po onkologinės operacijos.
2006 metų lapkritį Kauno medicinos universiteto klinikose pacientui dėl vėžio pašalinta prostata. Onkologinė operacija buvo sėkminga. Pasveikęs vyras vėl ėmėsi geodezijos darbų. Bet nuo staigesnių judesių ar pradėjęs kosėti jis nevalingai pasišlapindavo.

Ieškodamas informacijos, ką daryti, I.Krisikaitis sužinojo, kad po prostatos pašalinimo operacijos tokiu negalavimu skundžiasi apie dešimtadalį pacientų.

Iš pradžių medikai vyrui siūlė vaistų, padedančių sulaikyti šlapimą. Tačiau I.Krisikaitis nelabai tikėjo tokio gydymo sėkme. Ligoniui viltis pasveikti įsižiebė sužinojus apie naują šlapimo nelaikymo gydymo būdą. Kauno medicinos universiteto klinikose buvo pradėtas taikyti chirurginis metodas – pošlaplinio raiščio implantavimas.

Tai iš silikono pagaminta maždaug pusės centimetro storio juostelė, kurios ilgis – 25-30 centimetrų, o jos viduryje – speciali pagalvėlė. Įsiuvus raištį, apie 80-85 proc. ligonių, kuriems šlapimo nelaikymas buvo lengvo arba vidutinio laipsnio, pasveiksta. Kitai daliai ligonių operacija mažiau sėkminga, tačiau gyvenimas jiems palengvėja.

Pernai gruodžio mėnesį, kai į Kauno klinikas atvyko austrų urologas profesorius Wilhelmas Hūbneris, I.Krisikaitis tapo vienu pirmųjų jo pacientų Lietuvoje. Praėjus porai dienų po operacijos vyras jau galėjo grįžti namo. Dar po kelių savaičių buvo pašalintos siūlai.

„Sauskelnės – geras dalykas, bet be jų dar geriau“, – operacijos naudą įvertino I.Krisikaitis.

Kasmet šalyje dėl vėžio atliekama apie tūkstantį prostatos pašalinimo operacijų. Nevalingas šlapinimasis – viena šios operacijos komplikacijų. Tai sukelia daug nepatogumų, o kartais ir dvasinių kančių. Jeigu šlapimo nelaikymas nėra tinkamai gydomas, ligonis drovisi bjauraus kvapo, atsisako kelionių, vengia bendrauti, labai sumažėja jo fizinis aktyvumas.

Operacijų, gelbstinčių nuo nemalonios problemos, poreikis – didelis, bet ne visi žino, jog medikai gali padėti.
I.Krisikaitis pastebėjo, kad vyrai nemėgsta kalbėti apie^savo negalavimus. Ir viliasi, kad jo paties sėkminga istorija padės kenčiantiems likimo broliams įveikti drovumą ir kreiptis į gydytojus.

Chirurgai įsiuva raištį

Darius Trumbeckas, Kauno medicinos universiteto klinikų urologas

„Kai kuriems dėl nevalingo šlapinimosi kenčiantiems ligoniams padeda dubens raumenų mankšta ar vaistai. Jei sutrikimas yra didesnio laipsnio, skiriamos vaistų injekcijos. Suleidus jų į šlapimo pūslės kaklelio sritį, susiaurėja šlaplė, todėl ligoniui būna lengviau sulaikyti šlapimą. Bet injekcijų poveikis nėra ilgalaikis, todėl jas tenka kartoti. Kai šlapimo nelaikymo sutrikimas būna ypač sunkus, atliekama operacija, įsiuvamas dirbtinis raukas. Lietuvoje jis kainuoja apie 16-17 tūkstančių litų. Šis raukas irgi nėra amžinas. Praėjus dešimčiai metų po operacijos apie 15-30 procentų ligonių vėl tenka gultis ant operacinės stalo, kartais net šalinti svetimkūnį iš organizmo. Alternatyva – dirbtinio pošlaplinio raiščio įsiuvimas. Tokia operacija gerokai pigesnė ir paprastesnė. Sintetinis raištis grąžina šlaplę į normalią fiziologinę padėtį arba ją šiek tiek prispaudžia. Vyrams toks metodas pasaulyje pradėtas taikyti tik prieš penkerius metus. Lietuvoje už tokį raištį turi susimokėti pacientas, ligonių kasos jo kol kas nekompensuoja. Šio raiščio kaina – 5-6 tūkstančiai litų.“