Šlapimo nelaikymas – bjauri problema. Dažnai dėl to bijoma keliauti, vakarieniauti ne namuose, praleidžiami susitikimai su draugais, nes jei tik užsinorėjus, nenueinama į tualetą – galima netikėtai pasišlapinti. Šį staigų poreikį sukelia bėgančio vandens, siurbčiojimo garsas arba jis tiesiog atsiranda iš niekur, o nubėgus į tualetą pasišlapinama mažai.

Kodėl kartais nelaikoma šlapimo?

Nenugalimas poreikis šlapintis atsiranda sergant dirgliosios šlapimo pūslės liga, t. y. dėl šlapimo pūslės raumenų spazmo, kurį sukelia nervų pažeidimai. Kai kuriais atvejais šlapimo nelaikymasbūna susijęs su rimtomis ligomis, tokiomis kaip insultas, infekcijos ar uždegimo sukeltas šlapimo pūslės sudirginimas. Dažniausiai pasitaiko pasišlapinimas juokiantis, kosint, čiaudint, kai kas nors netikėtai baksteli alkūne ar sunkiau pakėlus. Tai vadinamasis stresinis šlapimo nelaikymas. Jis atsiranda nusilpus šlapimo pūslę palaikantiems raumenims ir padidėjus spaudimui pilvo ertmėje. Manoma, kad tam turi įtakos raumenų pertempimas keliant didelį svorį, patyrus sportinę traumą, pagimdžius dvynukus ar trynukus. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į vartojamus vaistus, nes jie irgi gali provokuoti ar pabloginti šlapimo nelaikymą. Dažniausiai tokį poveikį turi kraujo spaudimą mažinantys medikamentai, kurie atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenis.

Šlapimo nelaikymas – psichologinė problema

Šlapimo nelaikymas nėra pavojingas negalavimas, tačiau žmogus labai kenčia emociškai. Kenčiančios dėl šlapimo nelaikymo moterys sako, kad pastebimai sumažėja pasitikėjimas savimi, seksualumo pojūtis, padidėja rizika susirgti depresija. Dėl nemalonių atsitiktinumų patiriama socialinė izoliacija. Laimei, šlapimo nelaikymą galima efektyviai sureguliuoti ar net išgydyti.

• Apie 10 proc. darbingo amžiaus moterų pasaulyje kenčia dėl šlapimo nelaikymo. Ši problema skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60 metų ir net 80-90 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių. Tikslios šlapimo nelaikymo statistikos Lietuvoje nėra. Apytikriais duomenimis, mūsų šalyje galėtų būti apie 300 tūfcst. moterų, kurias vargina šlapimo nelaikymas.
• Šlapimonelaikymu skundžiasi maždaug kas antra 50-metė, kuriat ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, bei kas 5-6-ta gtmdžiusitrisdeštmtmetė.Tarp sulaukusiųjų 80 metų amžiaus šlapimo nelaikymas nustatomas beveik 80 proc. moterų. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai.
• Pasak statistikos, pasaulyje moterys pagalbos Į medikus kreipiasi maždaug po metų nekokybiško gyvenimo. Specialistai Lietuvoje teigia, kad mūsų šalies moterys kantresnės – ateina po trejų, kartais net po keliasdešimties metų.

Šlapimo nelaikymo diagnostika

Be abejo, pirmiausia verta visapusiškai išsitirti ir pasikonsultuoti su specialistu. Pirmiausia gydytojas turėtų nustatyti šlapimo nelaikymo priežastį.Todėl išsamiai ir nieko nenuslėpdamos specialistui papasakokite apie savo problemą. Be abejo, reikia atlikti šlapimo tyrimą, nes panašūs simptomai gali būti ir patekus infekcijai į šlapimo takus. Gydytojas dar gali paprašyti rašyti dienoraštį, kuriame pasižymėtumėte, kiek skysčių išgėrėte ir šlapinotės, kaip dažnai nelaikote šlapimo. Be to, šlapimo nelaikymo priežastį padės išsiaiškinti keletas gydytojo paskirtų tyrimų. Tai echoskopija, cistometrija bei magnetinis branduolinis rezonansas. Teisinga diagnozė padės pasirinkti efektyviausią gydymo metodą. Tad kokie jie būna?

Natūralus dirglios šlapimo pūslės gydymas

Daugiausia moterų kenčia nuo lengvo šlapimo nelaikymo, kurį lengva sureguliuoti geriant mažiau skysčių, pavyzdžiui, vietoj puodelio vandens įsipilti pusę. Taip pat reikėtų vengti kavos, arbatos, nes šiuose gėrimuose yra kofeino – natūralaus diuretiko. Kita gydymo taktika – pasistengti šlapintis reguliariai, kas 2-4 valandas, net jei nejaučiamas poreikis.

Jei šlapimo nelaikymo priežastis yra silpni dubens raumenys, rekomenduojami Kėgelio pratimai: suspauskite raumenis, kuriais naudojatės sulaikydamos šlapimą, palaikykite 10 sekundžių ir atleiskite. Darykite šią mankštą 3-4 kartus per dieną. Raumenys taps stipresni, ir galėsite kontroliuoti šlapimo pūslės veiklą. Kol sustiprės raumenys, kad galėtumėte kontroliuoti sudirgusią šlapimo pūslę, patartina dėvėti sugeriančius šlapimą įklotus.

Jei pratimais nepavyksta suvaldyti šlapimo tekėjimo, galite panaudoti barjerines kontraceptines priemones, vadinamuosius pesarus. Tai diafragma, gimdos spiralė, gimdos kaklelio gaubtuvėlis. Šie prietaisai yra įkišami į makštį. Juos galima dėvėti nuolat ar tik tuomet, kai to reikia. Šlapimo nelaikymo problemą padeda išspręsti kolageno injekcijos į audinius apie šlapimtakį. Tokios infekcijos padidina šlapimtakio gleivinę ir pristabdo šlapimo tekėjimą iš šlapimo pūslės. Injekcijos kartojamos kas 12-18 mėnesių ir padeda tik tuo atveju, kai šlapimas nelaikomas dėl patiriamo streso.

Vaistai dirgliajai šlapimo pūslei

Prireikus skiriamos fizioterapijos procedūros ir vaistai, veikiantys šlapimo pūslės raumenį. Dirgliosios šlapimo pūslės liga kyla dėl klaidingo nervinio impulso raumenims, kurie netinkamu metu susitraukia ir atpalaiduoja šlapimą. Nustatęs, kad šlapimo nelaikote būtent dėl šios priežasties, gydytojas gali paskirti anticholinerginių vaistų, kurie užblokuoja nervinius signalus ir slopina šlapimo pūslės raumenų susitraukimus. Be to, šie vaistai didina šlapimo pūslės talpą, tad noras šlapintis retėja. Tačiau gali būti, kad šie vaistai jums ir netiks. Pagrindinis šių vaistų šalutinis poveikis yra burnos sausėjimas, beje, jie gali sukelti vidurių užkietėjimą, pabloginti regą ir didinti pulsą. Jų nereikėtų vartoti sergant glaukoma, virškinamojo trakto ligomis.

Tyrimai rodo, kad estrogeno trūkumas, atsirandantis po menopauzės, paveikia šlapinimąsi, tad kai kurios moterys būtent ir gydomos šiais hormonais. Vis dėlto dar nėra įrodyta, kad tai efektyvu.

Šlapimo pūslės raumenis mėginama atpalaiduoti botulino toksino injekcijomis. Šis bakterijų gaminamas toksinas yra labai populiarus šiuolaikinėje medicinoje. Juo lyginamos raukšlės ir gydomi migreniniai galvos skausmai. Taip pat pastebėta, kad dirglią šlapimo pūslę teigiamai veikia ir aitrioji paprika.

Operacinis gydymas

Jeigu nepadeda gydymas vaistais, kuriuos tenka gerti 3-6 mėnesius, rekomenduojama atlikti operaciją. Veiksmingiausios yra minimalios invazinės operacijos, kurios atliekamos be pjūvių. Tai TVT arba TVT-0 operacijos. Šių operacijų metu aplink vidurinę šlaplės dalį implantuojama proleno juosta. Operacijos atliekamos iš dalies arba vietiškai nuskausminus. Operacijų trukmė – 20 minučių.Tarptautinė uroginekologų asociacija, .paskelbusi studijos apie šlapimo nelaikymochirurginį gydymą ilgalaikio stebėjimo rezultatus, teigia, kad po operacijos 77 proc. pacienčių visiškai išgyja, 20 proc. gyvenimo kokybė žymiai pagerėja. Šie duomenys gauti Skandinavijoje 11 metų stebint moteris, kurioms atlikta tokia operacija.Tokios operacijos atliekamos ir Lietuvoje.

Tačiau jos nėra kompensuojamos

valstybės ir pacientei kainuoja apie 1500-1900 litų. Lietuvoje per metus vidutiniškai operuojama viena iš 50 moterų, kurios kreipiasi konsultacijos dėl šlapimo nelaikymo.

Užsienyje šlapimo nelaikančioms pacientėms implantuojami specialūs elektriniai davikliai, kontroliuojantys šlapimo pūslės raumenų veiklą.

Profilaktika

Na, jei esate iš tų laimingųjų, kurios tokios bėdos neturi, bet norite apsisaugoti, jums reikėtų tiesiog palaikyti sveiką kūno svorį. Jei rūkote – meskite, nes rūkymas sukelia lėtinį kosulį, kurio metu dėl susidariusio didelio spaudimo pilve galite nesąmoningai pasišlapinti. Dubens dugno raumenų tonusą pagerina Kėgelio pratimai. Ši speciali gimnastika, treniruojanti šlapimo pūslę palaikančius raumenis, laikoma ir efektyviausia profilaktikos priemone, užkertančia kelią šlapimo nelaikymui. Lietuvoje apie ją galima sužinoti pas ginekologą, urologą.