Daugybė moterų turi problemų dėl šlapimo nelaikymo, arba vadinamosios inkontinencijos. įprasta manyti, kad jos būdingos tik klimakterinio amžiaus moterims, iš tikrųjų šlapimo deramai sulaikyti negali daugelis gerokai jaunesnių moterų.

Kai kurių specialistų teigimu, 30-40 metų moterys su šia problema susiduria netgi dažniau negu pagyvenusius, nors, be abejo, tai susiję ir su estrogenų stygiumi. Tikslių duomenų apie sergamumą inkontinencija nėra todėl, kad moterys dėl šlapimo nelaikymo neskuba kreiptis į gydytoją. Manoma, kad su šia problema susiduria 30-60 proc. gimdžiusių moterų. Dauguma naudoja specialius įklotus, kurie sugeria nevalingai išsiskiriantį šlapimą čiaudint, kosint ar dirbant fizinį. Daugelis „tempia“ tol, kol situacija tampa katastrofiška.

Šlapimo nelaikymui įtakos turi ne vien gimdymas ir su juo susiję dubens nervų bei raumenų pažeidimai. Tai priklauso ir nuo paveldėjimo, dubens bei uretros struktūros, jungiamojo audinio būklės, antsvorio, persirgtų infekcijų, chirurginių intervencijų, vartojamų vaistų, mitybos, fizinio aktyvumo, gyvensenos. Šlapimo nelaikymas gali būti susijęs su nervų sistemos veiklos sutrikimais, galvos ir nugaros smegenų bei šlapimo pūslės periferinių nervų pažeidimais, insultu, Parkinsono arba Alzhaimerio liga ir t.t. Be abejo, įtakos turi estrogenų trūkumas, pasireiškiantis artėjant menopauzei.
Yra trys inkontinencijos tipai: stresinė, neatidėliotinoji ir mišrioji. Stresinė pasireiškia dėl fizinės įtampos, pavyzdžiui, juokiantis, kosint, aktyviai judant, keliant sunkų daiktą. Ji išsivysto po gimdymo ir prieš – menopauzės periodu dėl raumeninio ir jungiamojo audinio vientisumo pažeidimų. Šis inkontinencijos tipas būdingas 80 proc. šlapimo nelaikančių moterų. Neatidėliotinojo tipo šlapimo nelaikymas dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus moterims, praėjus 5 metams po menopauzės. Jis pasireiškia dažnu neatidėliotinu poreikiu šlapintis, trukdančiu įprastai gyventi. Mišriojo tipo – tai dviejų pirmųjų tipų derinys.

Gydymas

Nėštumo periodu daugeliui moterų pasireiškia inkontinencijos simptomai. Praėjus keletui savaičių po gimdymo jos apraiškos paprastai išnyksta. Bet jeigu nėštumo periodu ir gimdant persitempia dubens raumenys ir raiščiai, inkontinencija gali ir neišnykti. Taip gali atsitikti ir plyšus tarpvietės raumenims. Siekiant to išvengti, nėščiosioms rekomenduotinas tarpvietės masažas, kuris gerokai sumažina jos plyšimo tikimybę gimdymo metu. Jeigu tarpvietė vis dėlto plyšo, ir medikai ją susiuvo, moteris pogimdyminiu periodu turi ypač vengti fizinių krūvių. Antraip šlapimo nelaikymas gali tapti ilgalaike sveikatos problema.

Šis sutrikimas gali būti gydomas vaistais, fizioterapija, gali būti skiriamas chirurginis gydymas. Išsivysčius stresinio pobūdžio šlapimo nelaikymui, rekomenduotini Arnoldo Kegelio (JAV ginekologo) pratimai: reguliariai įtraukti ir atpalaiduoti tarpvietės raumenis. Šie pratimai tinka inkontinencijos gydymui ir profilaktikai. Darant juos reguliariai, rezultatai pajuntami jau po 2-3 savaičių. Sustiprėjus raumenims, ne tik pavyksta sulaikyti šlapimą, bet ir pagerėja seksualinės funkcijos.

A.Kegelio pratimai atliekami reguliariai po 5 kartus per dieną: kartojama kiekvieną po 15-20 kartų greitai ir lėtai, kartkartėmis darant 5 sekundžių pertraukėles, kad pailsėtų raumenys. Iš pradžių juos geriausia atlikti sėdint, o vėliau reikia įprasti ir stovint bei vaikštant.

• Įtempiami tarpvietės ir išangės raumenys.
• Šlapinantis įtempiamas uretros sfinkteris, stengiantis sustabdyti šlapimo čiurkšlę.
• Įtempiant vidinius raumenis, reikia įsivaizduoti, kaip jie, tarsi liftas, kyla aukštyn, o atpalaiduojant – kaip nusileidžia žemyn.
• Klimakteriniu periodu pasireiškiantis šlapimo nelaikymas anksčiau būdavo gydomas taikant bendrąją hormonų pakeičiamąją terapiją. Bet dabar įrodyta, kad šis metodas padidina inkontinencijos išsivystymo tikimybę.