Aldona Ignatavičienė jau devynerius metus gyvena Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centre, t. y. senelių namuose. Tačiau nelengva nuspėti, kad ji yra viena iš gyventojų. 0 dar sunkiau ponią Aldoną pavadinti „senele“.

Iš pradžių pamanėme, jog bendraujame su entuziastinga ir veiklia Centro darbuotoja. Gerontologijos ir reabilitacijos centre ji atsakinga už laikraščių išdalijimą gyventojams, yra gyventojų tarybos narė, planuoja, organizuoja ir dalyvauja visose Centro gyventojų šventėse, dainuoja vietiniame ansamblyje. (0 kiek dar nespėjome sužinoti apie ponią Aldoną!) Taigi papasakosime apie p. Aldoną, Gerontologijos centrą, jo gyventojus bei… gana nemalonius dalykus – ligas, kurios dažną kamuoja senatvėje. Veiklioji gyventojaAldona Ignatavičienė visą gyvenimą dirbo mokykloje, buvo direktoriaus pavaduotoja po pamokiniam darbui. „Dirbti su vaikais ar su seneliais — beveik tas pats, — šypsosi buvusi mokytoja. – Visą gyvenimą dalyvavau saviveiklos kolektyvuose, dainavau, moku daug dainų. Čia turime savo „Seklyčią“, kurioje susirenkame 5—6 norintys dainuoti seneliai ir traukiame liaudies dainas. O kur dar gimtadieniai! Kiekvieną mėnesį sveikiname garbaus jubiliejaus sulaukusius Centro gyventojus: valgyklos darbuotojos mums paruošia vaišių, socialiniai darbuotojai atveža negalinčius vaikščioti senelius į vestibiulį ir sveikiname visus tą mėnesį gimusiuosius“.

Paklausta, kaip kilo mintis apsigyventi Gerontologijos centre, moteris atsako, kad jos amžiną atilsį 90 metų mama nenorėjo viena važiuoti į senelių namus, o namuose gyveno pernelyg daug žmonių: ponios Aldonos mama, ji pati, dukra su vyru ir du anūkai. Taigi čia ji atvykusi kartu su mama, nes ir pati jau buvusi pensininkė. Prieš penkerius metus mama išėjo Anapilin, tad ji liko viena. Moteris teigia, kad čia jai labai gera: „Nereikia rūpintis maistu, esu pavalgydinta. Turiu širdies nepakankamumą, kartais būna sunku vaikščioti. O čia tos būtinybės nelieka. Viskas padaryta. Jei pasidaro bloga, atsigulu pailsėti ir tuoj pat sulaukiu personalo pagalbos. Vartoju daug vaistų. Dabar man atliekami širdies tyrimai. Gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojos dėmesingai mane prižiūri, rūpinasi mano sveikata. O namie, jei gyvenčiau viena, kas manimi pasirūpintų?“ Visuomeninė veikla moteriai kaip malonumas, pomėgis. „Aš už nieką nesu atsakinga, jei galiu — darau, jei blogai jaučiuosi – guliu. Ir nesijaučiu kalta ko nors neatlikusi, — sako ponia Aldona. — Šiandien jaučiuosi gerai ir puošiu koncertui salę. Be to, aš taip įpratusi, nes užaugau kaime: kai gerai jaučiuosi, turiu judėti ir ką nors veikti. Mes negyvename čia tarp keturių sienų – važiuojame į koncertus, spektaklius, gauname pakvietimų“.

Solidžiame amžiuje užklumpa ligos

Vienu metu Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centre gyvena apie 132 nuolatiniai gyventojai. Visi jie atvyksta ne tik su savo praeitimi, charakteriais, pomėgiais, bet ir su savo ligomis. Šio Centro gydytojas Gintautas Mereckas pabrėžia, jog solidaus amžiaus žmonės paprastai skundžiasi ne viena liga — jų turi kelias, net keturias ir daugiau. Pačios būdingiausios yra demencija, aterosklerozė, II tipo diabetas, reumatas, artrozė, Parkinsono liga, šlapimo nelaikymas, piktybiniai navikai, klausos ir regėjimo sutrikimai, lėtinis obstrukcinis bronchitas bei osteoporozė. Demencija — tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto sutrikimas (kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos), kuriam būdingi atminties ir orientacijos pokyčiai. Kuo toliau, tuo labiau tokiems žmonėms būna reikalinga kitų pagalba. Kas dvidešimtas 65—69 metų žmogus kenčia dėl atminties sutrikimų. Šis negalavimas pasireiškia sergant įvairiomis galvos smegenų ligomis. Pirmiausia įtakos turi padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai, taip pat infekcinės ligos. Demencijai įtakos gali turėti ir genetiniai veiksniai – nustatyta, kad jei pirmos eilės giminaitis serga demencija, tai tikimybė ja susirgti padidėja net 4 kartus.

Aterosklerozė — tai nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų standėjimas bei siaurėjimas. Sergant ateroskleroze arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Priklausomai nuo to, kurios kraujagyslės pakenkiamos, gali padidėti insulto ar infarkto rizika. Jei užanka kojų kraujagyslės, prasideda giliųjų venų trombozė ar kojų arterijų ligos. Sergančiųjų ateroskleroze kasmet daugėja, rizika sirgti šia liga ypač padidėja vyresnio amžiaus žmonėms. II tipo cukrinis diabetas – medžiagų apykaitos liga. Šiam diabeto tipui būdingas santykinis insulino trūkumas, kitaip tariant, žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo nepakanka. Šia diabeto forma serga nuo 35 metų amžiaus ir vyresni žmonės. Neretai tai būna ansvorio turintys žmonės. Labai svarbu, kad diabetas būtų gerai kontroliuojamas, tuomet sumažėja ir komplikacijų rizika. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, tris kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis nei kiti.

Reumatinė liga — sisteminė uždegiminė jungiamojo audinio liga, pasireiškianti lėtiniu progresuojančiu eroziniu-destrukciniu poliartritu. Uždegimas labiausiai pažeidžia sąnario sinovinį dangalą, kremzlę, kitas struktūrines sąnario dalis bei jį supančius audinius. Liga paliečia ir širdį, plaučius, akis. Šia liga moterys serga kelis kartus dažniau negu vyrai.
Artrozė – neuždegiminė degeneracinė sąnarių ir stuburo liga, kurios metu labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Tai labiausiai paplitusi sąnarių liga, ja serga 10 procentų visų gyventojų, dažniau – vyresnio amžiaus moterys. Parkinsono liga — neurologinė, lėtai progresuojanti liga, kai pažeidžiama tam tikra smegenų sritis, kuri dalyvauja kontroliuojant valingus ir nevalingus judesius. Liga progresuoja dėl specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimo nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Pavyzdžiui, Vokietijoje net apie 250 tūkstančių žmonių serga šia liga. Piktybiniai navikai – tai nekontroliuojamai besidauginančių ląstelių sankaupa, pakeičianti sveiką audinį. Senstant vėžinių ligų rizika didėja, 65 metų amžiaus žmonės vėžiu suserga 3 kartus dažniau nei 45-ečiai.

Šlapinimosi sutrikimai ir kitos ligos

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas, kuris yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus žmonių negalavimų. Dažniau serga moterys. Nevalingą šlapimo tekėjimą patiria kas 3 moteris ir kas 6 vyras, sulaukęs 70 metų amžiaus. Pagrindinės negalavimo priežastys: dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapimo nelaikymas. Labai dažnai pacientai slepia savo negalavimą nuo aplinkinių, gėdisi prisipažinti apie tai gydytojui. Si liga tampa dažniausia priežastimi, kodėl vyresnio amžiaus žmonės apgyvendinami senelių namuose. Dauguma pacientų šią ligą traktuoja kaip senatvinį sutrikimą ir nemano, kad jį galima gydyti. Moterys dažniau kenčia dėl įtampos šlapimo nelaikymo, o vyrai – dėl dirglios šlapimo pūslės. Esant dirgliai šlapimo pūslei, šlapimas nevalingai išteka dėl nesugebėjimo sulaikyti šlapinimosi pajutus prisipildžiusią pūslę. Atsiranda stiprus noras šlapintis, darosi sunku suvaldyti šlapimo pūslės susitraukimus. Įtampos šlapimo nelaikymas – tai šlapimo tekėjimas staigiai padidėjus spaudimui į šlapimo pūslę: kosint, įtempus pilvą, juokiantis. Priežastis — dubens dugno ar šlapimo pūslės uždaromojo raumens nepakankamumas. Dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapimo nelaikymas sėkmingai gydomi medikamentais, fiziniais pratimais. Taip pat ligoniai gali būti operuojami, tačiau Lietuvoje šios operacijos nekompensuojamos iš Ligonių kasų, todėl ne kiekvienas turi finansinių galimybių. Lėtinio obstrukcinio bronchito pagrindiniai simptomai — kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Kosulys prasideda iš lėto ir tolydžio stiprėja, dažniau pasireiškia rytais. Iš pradžių kosulys kankina keičiantis sezonui – rudenį ir pavasarį. Ligai progresuojant, jis tampa nuolatinis. Taip pat ligoniai skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu, bendru silpnumu, pakilusia temperatūra, greitu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu.

Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Ji vyresniame amžiuje būdinga tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau moterys dėl kaulų tankio sumažėjimo menopauzės metu dažniau suserga kaulų retėjimo liga.

Gydytojas Gintautas Mereckas primena, jog solidaus amžiaus žmonėms pamažu pakinta klausa ir regėjimas. Vyresni žmonės sunkiau girdi aukšto tono garsus, todėl gydytojo patirtis byloja, kad su senelių namų pacientais reikia bendrauti žemu, sodriu balsu. Žmogus turi matyti kalbančiojo veido išraišką ir lūpų judesius. Kalbėti reikia trumpais sakiniais. Regėjimas taip pat silpsta dėl lęšiuko drumsties (katarakta), glaukomos ar geltonosios dėmės (makulos) degeneracija.

Būtina rūpintis mityba

Solidaus amžiaus žmones vargina ir virškinimo sistemos pakitimai. Netekus dantų ir vystantis dalinei burnos ertmės raumenų atrofijai, formuojasi netaisyklingas sąkandis, burnoje mažėja seilių liaukų. Žmogus pradeda nebejausti saldaus, rūgštaus, kartaus skonio. Sumažėja stemplės raumeninio audinio tonusas, kuris sukelia vangų rijimą. Senstant lėtėja maisto pasisavinimas plonojoje žarnoje, sumažėja raumenų tonusas, todėl gali varginti užkietėję viduriai. Vyresniems žmonėms mažėja kepenų apimtis. Kinta kepenų ląstelės, sutrinka baltymų sintezė.

Išvardinome tik keletą virškinamojo trakto sutrikimų, kurie gali prasidėti vyresniame amžiuje. Todėl labai svarbu, kaip solidaus amžiaus žmogus maitinasi. Be to, neužmirškime ir kitų, mūsų jau vardytų ligų. Jos irgi turi įtakos mitybai. Ne paslaptis, jog tokiame amžiuje pakeisti valgymo įpročius nėra lengva (tai gali paliudyti ir senelių namuose dirbantys gydytojai), tačiau reikėtų.